Piogeninė granuloma – tai gana dažnai pasitaikanti gerybinė odos ar gleivinės išauga, kuri gali lengvai kraujuoti ar skysčiuotis. Jos paviršius greitai pažeidžiamas, todėl net menkas susilietimas ar trauma neretai sukelia kraujavimą. Nors pavadinimas sufleruoja ryšį su infekcija ar pūlingumu, realiai ši išauga nei su pūliais, nei su baltųjų kraujo kūnelių sankaupa nėra susijusi. Tiksliau, ją reiktų vadinti lobuliniu kapiliariniu hemangiomu – tai navikas, sudarytas iš nenormaliai išsiplėtusių kraujagyslių tinklo.
Kas dažniausiai susiduria su piogenine granuloma?
Ši odos ar gleivinės būklė neturi išskirtinės amžiaus ar lyties grupės – ji nustatoma vaikams, paaugliams, jaunoms moterims, vyresniems žmonėms. Visgi dažniausiai ji išsivysto vaikystėje, paauglystėje, taip pat nėštumo metu. Nėštumo metu ji įgyja specifinius pavadinimus, tokius kaip granuloma gravidarum ar nėščiųjų epulis.
Kaip dažnai pasitaiko piogeninė granuloma?
Manoma, kad ši būklė santykinai dažna, ypač nėščiosioms, tačiau tikslaus paplitimo įvardyti sudėtinga – nemaža dalis atvejų neišaiškinami arba nesikreipiama į gydytojus.
Ar piogeninė granuloma – navikas?
Nors ši išauga susiformuoja iš pakitusių kraujagyslių ir vadinama naviku, ji nėra piktybinė – tiesiog dėl išvaizdos, spartaus augimo ir kraujavimo gali kelti nerimą.
Piogeninės granulomos priežastys
Tiksliai kodėl formuojasi ši išauga, dar nėra nustatyta. Dažniausiai įtakos turi įvairūs veiksniai:
- Hormonų pokyčiai (nėštumas, kontraceptinių tablečių vartojimas).
- Nedidelės traumos ar nuolatinis odos/gleivinės dirginimas (bloga burnos higiena, auskarų vėrimas ir pan.).
- Infekcija – ypač susijusi su bakterija Staphylococcus aureus.
Be to, tam tikri medikamentai gali padidinti riziką:
- Vaistai nuo vėžio (antineoplastiniai preparatai).
- Vaistai, naudojami imunitetui slopinti.
- Retinoidai (dažnai taikomi odos ligoms gydyti).
- Vaistai nuo virusų, pvz., antiretrovirusiniai preparatai.
Kur atsiranda piogeninės granulomos?
Piogeninės granulomos gali susidaryti praktiškai bet kurioje odos arba gleivinės vietoje. Dažniausios vietos – veidas, burnos gleivinė (ypač dantenos), lūpos, liežuvis, nosis, pirštai ar kojų pirštai. Gleivinės – tai ploni vidiniai burnos, nosies, kitų landų paviršiai.
Kaip atrodo piogeninė granuloma?
Iš pradžių ši išauga atrodo kaip rausvas ar raudonas pūpsantis darinys ant odos ar gleivinės. Ji labai sparčiai auga – iš mažyčio, kelių milimetrų guzelio gali išsiplėsti iki pusės centimetro ar daugiau. Subrendusi išauga dažnai būna su siaura „kojyte“, tačiau gali ir tiesiogiai prisitvirtinti prie odos ar gleivinės. Paviršius iš pradžių lygus, vėliau gali tapti nelygus, sausas, pasidengti balta, pleiskanojančia „apykakle“. Labai būdinga, kad net menkas prisilietimas gali sukelti kraujavimą ar išskyrų tekėjimą.
Ar piogeninė granuloma užkrečiama?
Ši būklė nėra užkrečiama ir nesuplinta nuo žmogaus žmogui. Įprastai išsivysto tik viena išauga, bet retais atvejais galima matyti kelias vienu metu.
Kaip diagnozuojama piogeninė granuloma?
Gydytojas diagnozę paprastai nustato įvertinęs klinikinius požymius, išklausęs apie pasikartojančias traumas ar dirgiklius, išsiaiškinęs apie vartojamus vaistus, nėštumą. Dažniausiai papildomų tyrimų nereikia, tačiau kartais paimamas nedidelis pažeisto audinio gabalėlis (biopsija) ir ištiriamas mikroskopu, kad būtų atmestos kitos priežastys.
Ką daryti nustačius piogeninę granulomą?
Visiškam pasveikimui dažniausiai reikia pašalinti granuliomą ir mėginti šalinti ją sukeliančius veiksnius: nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą, spręsti burnos higienos problemas, vengti auskarų ar kitų dirginančių faktorių. Nėštumo metu išaugos neretai išnyksta savaime po gimdymo.
Kai reikia gydyti, gydytojas gali rekomenduoti pasirinkti vieną iš šių gydymo būdų:
- Specifinės cheminės medžiagos (pvz., sidabro nitratas, fenolis, trichloracto rūgštis), palengvinančios pažeisto audinio pasišalinimą.
- Odos kremas su imikvimodu ar steroidų injekcijos į granulomą padeda sumažinti uždegimą ir išaugos dydį.
- Granuliomos akių srityje gydymui gali būti naudojami specialūs akių lašai.
- Krioterapija (sunaikinimas užšaldant), išgremžimas ar prideginimas, šalinimas lazeriu arba operacinis pašalinimas dažniausiai padeda visiškai atsikratyti išaugos.
Kaip sumažinti piogeninės granulomos riziką?
Pilnai žinoma, kodėl vystosi ši liga, tačiau yra keletas žingsnių, padedančių sumažinti riziką:
- Vengti vaistų, galinčių sukelti šią būklę.
- Stengtis nedirginti ar netraumuoti odos ir gleivinių.
- Rūpintis gera burnos higiena.
- Laiku gydyti visus įpjovimus, žaizdeles ar nudegimus, kad sumažėtų infekcijų tikimybė.
Kokia prognozė sergant piogenine granuloma?
Ši odos ar gleivinės išauga nėra pavojinga gyvybei ir nepiktybinė. Nėščiųjų atvejais dažniausiai išnyksta savaime, kitais atvejais – išgijus lieka randas, reikalaujantis priežiūros. Didžiausia problema – tendencija atsinaujinti, deja, net ir po visiško pašalinimo kartais pasikartoja, gali atsirasti ir toje pačioje, ir kitoje vietoje. Išaugos gali užsikrėsti pakartotinai, ypač jeigu jos dažnai dirginamos ar per dažnai liečiamos, todėl patartina jų neliesti rankomis.
Kaip rūpintis piogenine granuloma?
Žmonės, kuriems pasireiškusi ši būklė, turėtų stengtis kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Jei gydymas neatliekamas, pažeistą vietą rekomenduojama uždengti, kad apsaugotumėte ją nuo traumos ir infekcijos. Jei pastebite tokius infekcijos požymius kaip didėjantis skausmas ar jautrumas, pūlingos išskyros, paraudimas ar patinimas aplink išaugą, nedelskite ir susisiekite su gydytoju.
