Akys – tai sudėtingas organas, sudarytas iš daugybės tarpusavyje veikiančių dalių, kurios užtikrina mūsų regėjimą. Viena svarbiausių jų – ragena. Ji veikia kaip natūralus skaidrus filtras, apsaugantis akį nuo dulkių, nešvarumų ar kitų išorinių dalelių, taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį pačiame regėjimo procese.
Kas yra ragenos ligos
Ragenos ligos apima platų susirgimų spektrą, kuriems būdingi ragenos pažeidimai ar pakitimai. Dalis tokių ligų gali sukelti akivaizdžių simptomų, pavyzdžiui, skausmą ar regėjimo pablogėjimą, o kai kurios pasireiškia labai silpnai arba visai nesukelia jokių pojūčių, nors gydymas joms vis viena būtinas. Reguliarūs vizitai pas akių priežiūros specialistą padeda laiku pastebėti net ir tuos pakitimus, kurių pats žmogus iš pradžių nepajunta.
Dažniausios ragenos ligų rūšys
- Keratitas. Tai ragenos uždegimas, galintis būti infekcinės arba neinfekcinės kilmės. Dažniausiai keratitą sukelia bakterijos, bet pasitaiko atvejų, kai kaltininkais tampa virusai, grybeliai ar parazitai. Jei šis uždegimas yra infekcinis, jis vadinamas ragenos opa. Neinfekcinis keratitas neretai išsivysto dėl akių traumų ar lėtinių ligų, kurios sausina paviršinį akies sluoksnį.
- Ragenos ektazija. Tai būklių grupė, dėl kurių keičiasi ragenos forma: ji suplonėja, išsipučia. Dažniausias šiai grupei priklausantis susirgimas – keratokonusas. Kartais ragenos ektazija atsiranda po tam tikrų akių operacijų (pvz., lazerinės korekcijos ar ragenos persodinimo). Liga gali ilgai nesukelti pastebimų simptomų, bet laikui bėgant regėjimas blogėja, galimos ir pavojingos komplikacijos.
- Ragenos distrofijos. Tai genetinės kilmės sutrikimai, kurių metu ragena kaupiasi baltymai, skysčiai ar kiti junginiai. Kai kurioms distrofijoms būdingas palaipsniui blogėjantis regėjimas. Ryškiausia iš jų – Fuchso distrofija. Taip pat pasitaiko epitelio bazinės membranos distrofija, tinklinė ir grūdinė ragenos distrofija.
Kitos dažnos ragenos pažeidimo priežastys
- Pūslinė keratopatija. Ragenos paviršiuje formuojasi tinimai bei pūslės, ypač po akių operacijų ar sergant ragenos distrofija. Jos gali išprovokuoti ryškią šviesos baimę, regėjimo neryškumą, dažnai pablogėjantį ryte.
- Ragenos įbrėžimas. Tai atvira žaizda ragenos paviršiuje, dažniausiai atsirandanti dėl akies traumos (pvz., nagų įbrėžimo). Pasižymi nemaloniu skausmu, ašarojimu, neryškiu matymu. Kartais įbrėžimas išsivysto ir esant sunkiai išsausėjusiai akiai.
- Herpetinė akių liga. Tai skausmingas susirgimas, išsivystantis, kai akį pažeidžia pūslelinės virusas.
- Iridokornealinio endotelio sindromas (ICE). Tai retas atvejis, kai ragena tinsta, akyje padidėja spaudimas.
- Keratokonjunktyvitas. Uždegimas, apimantis ir rageną, ir junginę (baltąjį akies paviršių bei vokus).
- Pterygiumas. Baltoji akies dalis apauga išaugomis, kurios kartais pereina ir į rageną, gali sukelti randėjimą.
Ragenos ligų simptomai
- Akies skausmas – pasitaiko tiek nežymus, tiek labai stiprus.
- Padidėjęs jautrumas šviesai.
- Jausmas, tarsi akyje būtų svetimkūnis.
- Regėjimo neryškumas.
- Palaipsniui blogėjanti rega.
- Paraudusios, kraujuotos akys.
- Ašarojimas.
- Pūliai ar išskyros iš akies.
Šie simptomai būdingi labai skirtingoms ligoms, net visai nesusijusioms su ragena. Kartais ragenos pažeidimai ilgai nepasireiškia jokiais požymiais, todėl svarbu neatidėlioti vizito pas specialistą, jei tik atsiranda minėtų nusiskundimų.
Ragenos ligų priežastys
- Infekcijos.
- Akies sužalojimai, traumos.
- Paveldimumas ir genetinės mutacijos.
- Kitos akių ligos.
- Tam tikros gretutinės ligos ar sutrikimai organizme.
Rizikos veiksniai
- Sergama jungiamojo audinio ligomis.
- Imuninė sistema yra nusilpusi.
- Dažnas akių trynimas (ypač jei vargina šienligė ar egzema).
- Atliekamos operacijos akims.
- Nepriekaištingai nesilaikoma kontaktinių lęšių higienos – nevalomi, nekeičiami laiku, dėvimi ilgiau, nei rekomenduota.
Kaip nustatomos ragenos ligos
Diagnozę nustato akių specialistas išsamiai apžiūrėdamas akis. Vertinama ne tik ragena, bet ir likusios akies dalys, tam pasitelkiama speciali lempa (vadinamas plyšinio lempos tyrimas). Gali būti atliktas fluoresceino naudojimo testas – į akį įlašinama specialaus saugaus dažo, kuris apšviestas padeda aiškiai matyti net menkiausius pažeidimus.
Gavus tyrimų duomenis, gydytojas išsamiai paaiškins, kokie rasti pakitimai, ir supažindins su tolimesniais žingsniais, prireikus nukreips gydytis.
Ragenos ligų gydymas
- Medikamentai (akių lašai, tepalai ar kitos gydymo priemonės).
- Individualiai pritaikyti akiniai arba kontaktiniai lęšiai.
- Lazerinės procedūros (pavyzdžiui, fototerapinė keratektomija, kurios metu pašalinamas dalis pakitusio ragenos audinio).
- Ragenos persodinimo operacija.
- Dirbtinės ragenos implantavimas (keratoprotezavimas).
Kiekvienam pacientui parenkamas toks gydymas, kuris tiksliausiai atitinka jo būklę – apie galimus gydymo metodus bei prognozes visada informuoja akių specialistas.
Prevencija: kaip apsaugoti savo rageną
- Visada dėvėkite apsauginius akinius dirbant su cheminėmis medžiagomis ar įranga (net ir sode ar atliekant kalimo, gręžimo, pjovimo darbus).
- Sportuodami naudokite tinkamus apsauginius akinius.
- Laikykitės visų kontaktinių lęšių priežiūros, laikymo bei dėvėjimo rekomendacijų.
- Niekuomet nemiegokite su lęšiais, net jei gamintojas nurodo tokią galimybę.
- Nesidalykite akių kosmetika ar kontaktinių lęšių skysčiu su kitais žmonėmis.
- Kai į akį patenka svetimkūnis, gydytojo konsultacija yra būtina – nebandykite jo šalinti patys.
Labai svarbu gydytoją informuoti, jei kuriam nors šeimos nariui buvo diagnozuota ragenos liga – turint tokią informaciją, lengviau laiku nustatyti galimus paveldimus atvejus.
Prognozė ir gyvenimas su ragenos liga
Anksti nustatytos ir tinkamai gydomos ragenos ligos dažnai pavyksta suvaldyti ir išsaugoti regėjimą. Negydant, kai kurie susirgimai gali sukelti sunkų regėjimo netekimą. Dėl to itin svarbu reguliariai tikrintis akis, atkreipti dėmesį į bet kokius pakitimus ar naujai atsiradusius simptomus – taip užtikrinama geriausia įmanoma regėjimo apsauga ateityje.
Kada privalu pasirodyti gydytojui
Net jei nejaučiate jokių nusiskundimų, akių patikros turėtų vykti reguliariai – suaugusiems rekomenduojama profilaktiškai tikrintis kas 1–2 metus, bet priklausomai nuo sveikatos būklės ar rizikos veiksnių intervalai gali trumpėti.
Skubi medicininė pagalba būtina, jei:
- Patiriate stiprų akių skausmą.
- Staiga ženkliai suprastėjo regėjimas ar jis pasidarė ypač neryškus.
- Akies viduje liko svetimkūnis.
- Įvyko akies trauma ar sužeidimas.
Klausimai aptarti su gydytoju
- Kokios mano rizikos susirgti ragenos liga?
- Ar jau turiu kurią nors ragenos ligą, kokia jos eiga ir požymiai?
- Ar man reikalingas gydymas, kokios jo galimybės?
- Kaip galėčiau palengvinti simptomus kasdienybėje?
- Kokie simptomai turėtų paskatinti kuo greičiau kreiptis į jus arba skubią pagalbą?
- Kokia tikėtina ligos eiga?
- Ar man bei mano artimiesiems jau verta atlikti genetinius tyrimus?