Kelio menisko „kibiro rankenos“ plyšys – tai savotiškas pažeidimas, atsirandantis pusmėnulio formos kremzlėje, kuri užtikrina smūgių sugėrimą tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio. Meniskas veikia kaip natūralus kelio amortizatorius, suteikia sąnariui stabilumo ir padeda apsaugoti kremzles nuo žalos judėjimo metu.
Kas yra „kibiro rankenos“ menisko plyšys?
Šio tipo plyšys pasižymi tuo, kad plyšimo linija atsiranda per vidurinę menisko dalį, išstumdama dalį kremzlės link kelio centro. Kadangi menisko galai lieka pritvirtinti prie sąnario, plyšimas primena kibiro rankeną – viena dalis atkelta, tačiau per kraštus vis dar pritvirtinta.
Plyšio tipai ir dažnumas
Kiekviename kelyje yra du meniskai: vidinis (medialinis) ir išorinis (lateralinis). „Kibiro rankenos“ tipo plyšiai gali paveikti bet kurį jų, tačiau dažniausiai pažeidžiamas vidinis meniskas. Toks plyšimas sudaro apie dešimtadalį visų menisko pažeidimų ir dažniau pasitaiko jauniems vyrams.
Ką dažniausiai paveikia šis plyšys?
Nors „kibiro rankenos“ plyšys gali ištikti bet kurį žmogų, didesnę riziką turi aktyvūs asmenys, sportininkai. Dažniausiai kelio meniską pažeidžiama staigiai sukant arba šokant su pasukimu, taip pat po stipraus smūgio ar kritimo. Net kasdieniai judesiai, kaip staigus atsistojimas ar neteisinga pėdos padėtis, gali sukelti šį pažeidimą.
Kaip tokia trauma paveikia kelio sąnarį?
Nevykdant tinkamo gydymo, „kibiro rankenos“ plyšys gali ilgainiui sukelti kelio sąnario nestabilumą, lėtinį skausmą ar net artrozę. Menisko vientisumo praradimas sumažina kelio atramą, padidina tolimesnių traumų (pvz., kryžminių raiščių plyšimo) tikimybę.
„Kibiro rankenos“ plyšio simptomai
- Nepilnas kojos ištiesinimas – jaučiamas „užstrigimo“ pojūtis.
- Užsifiksavęs kelio sąnarys, sunku jį ištiesti ar sulenkti.
- Skausmas ir tinimas kelių dienų bėgyje po traumos.
- Girdimas traškesys arba spragtelėjimas traumos metu.
- Sąnario sustingimas ir didėjantis skausmas einant ar judant.
Iš karto po traumos skausmas ne visada stiprus – galbūt sugebėsite vaikščioti ar užsiimti įprasta veikla, tačiau per kelias dienas kelias dažniausiai ištinsta, sustandėja ir ima stipriau skaudėti.
Priežastys, galinčios sukelti šį pažeidimą
Dažniausiai „kibiro rankenos“ plyšys atsiranda sportuojant ar aktyviai leidžiant laiką – greiti posūkiai, šuoliai ar staigūs judesiai sukelia didelę apkrovą meniskui. Taip pat meniskas gali plyšti dėl kritimo, slystelėjimo ar net nuolatinio judėjimo nelygiomis grindimis. Kasdieniai veiksmai, kaip staigus atsistojimas iš lovos ar kėdės, taip pat gali tapti priežastimi, ypač jei kelio sąnarys jau susilpnėjęs.
Diagnozės nustatymas
Pirmiausia gydytojas išklausys jūsų nusiskundimus ir atliks išorinį kelio apžiūrą. Įprasti testai – McMurray arba Thessaly, kurių metu kelias lenkiamas ir sukamas, siekiant atkurti simptomus ir nustatyti, kokio pobūdžio pažaida įvyko.
Tyrimai, padedantys patvirtinti diagnozę
- Rentgenas leidžia įvertinti kaulų ir kitų struktūrų būklę. Menisko plyšimo rentgeno nuotraukose nematyti, tačiau toks tyrimas padeda atmesti kitas skaudančio kelio priežastis, pavyzdžiui, artrozę.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – išsamiai pateikia menisko, raiščių bei kitų minkštųjų audinių vaizdą. MRT dažniausiai aiškiai parodo plyšimo tipą ir apimtį.
Kaip gydomas „kibiro rankenos“ menisko plyšys?
Chirurginis gydymas
Dažniausiai taikomas kelio sąnario artroskopinis gydymas – procedūra, kai į sąnarį įvedama mažytė kamera ir visi reikiami instrumentai. Gydytojas atstato plyšusį meniską į normalų padėtį ir pritvirtina specialiais siūlais. Dėl puikaus kraujo tiekimo šioje menisko vietoje dažniausiai galima pasiekti sėkmingų rezultatų. Po operacijos reabilitacija užtrunka apie 6 savaites – 3 mėnesius.
Menisko persodinimas
Tais atvejais, kai menisko atkurti neįmanoma, svarstoma menisko transplantacijos galimybė. Ši procedūra taikoma, jeigu meniskas jau buvo pašalintas ankstesnės operacijos metu arba yra stipriai suirus. Persodintas meniskas dažniausiai gaunamas iš donoro. Toks gydymas gali apsaugoti nuo sąnario artrozės ir padėti grįžti prie įprasto aktyvumo.
- Transplantacija tinka, jei kiti sąnario audiniai sveiki.
- Procedūra rekomenduojama jaunesniems, aktyviems žmonėms iki 50 metų.
Trombocitais praturtintos plazmos (PRP) terapija
Šis metodas taikomas siekiant skatinti pažeistų audinių gijimą. Procedūros metu iš paciento kraujo išskiriama plazma, kurioje gausu trombocitų, ir ji suleidžiama į kelį. Taip skatinami natūralūs regeneracijos procesai, pagerėja menisko gijimas.
- Pirmiausia paimamas paciento kraujas.
- Laboratorijoje kraujas apdorojamas, atskiriama reikalinga plazma ir trombocitai.
- Gauta medžiaga suleidžiama į pažeistą sąnarį.
Fizinė terapija
Po operacijos dažnai rekomenduojama kineziterapija (fizinė reabilitacija). Specialiai parinkti pratimai padeda greičiau susigrąžinti jėgą, pagerinti sąnario lankstumą bei funkciją. Pratimai individualizuojami pagal poreikius – dalį jų atliksite bei kineziterapeuto, dalį – savarankiškai namuose. Tinkamai atliekama reabilitacija užtikrina optimalų sugrįžimą prie ankstesnio gyvenimo ritmo.
Kaip sumažinti menisko plyšio riziką?
- Prieš pradedant naują treniruočių programą ar sportą, krūvį didinkite palaipsniui.
- Klausykitės savo kūno – pajutę skausmą, nustokite judėti ir pasitarkite su specialistu.
- Stiprinkite kojų ir sėdmenų raumenis – tai padės apsaugoti kelio sąnarį nuo traumų.
- Kelis gali papildomai apsaugoti specialiais įtvarais, ypač jei jaučiate sąnario nestabilumą.
- Naudokite tinkamą avalynę ir sportinę aprangą.
Prognozė po menisko plyšio gydymo
Dauguma žmonių, kuriems atlikta sėkminga menisko operacija, gali grįžti prie įprasto aktyvumo po reabilitacijos. Atkūrus menisko funkciją arba panaudojus donoro meniską, sumažėja tikimybė sirgti kelio sąnario artroze ateityje.
Gyvenimas po diagnozės: ar plyšys gali užgyti savaime?
Maži menisko plyšimai kartais sugyja be chirurginės intervencijos, jei laikomasi ramybės ir taikoma pakankama priežiūra. Visgi „kibiro rankenos“ plyšiai dažniausiai patys neužgyja – atitrūkusi menisko dalis užsilieka sąnario viduje ir negali grįžti į vietą be chirurginės pagalbos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pajutę kelio skausmą ar „spragstelėjimą“, kuris sukelia aukščiau nurodytus simptomus, nelaukite – kreipkitės į gydytoją. Net ir nedideli menisko plyšimai, negydomi, ilgainiui gali lemti rimtesnius sąnario pažeidimus ir osteoartritą.
Kada būtinas skubus medikų įsikišimas?
- Staiga atsiradęs krūtinės skausmas arba pasunkėjęs kvėpavimas.
- Kraujingas kosulys.
- Aukšta temperatūra.
- Kelio karštis, paraudimas ar labai didelis patinimas.
- Didelis kiekis išskyros (kraujo, pūlių ar kitų skysčių) iš žaizdų po operacijos.
- Didėjantis skausmas ir tinimas, nepaisant poilsio ir kojos kėlimo.
- Odos paraudimas ar bėgančios raudonos juostos kelio srityje.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
