Raumenų patempimas yra viena dažniausių minkštųjų audinių traumų tiek sportuojant, tiek kasdienėje veikloje. Dažniausiai ši trauma atsiranda tada, kai raumuo yra per daug tempiamas arba intensyviai naudojamas, o tai silpnina raumenų skaidulas ir gali sukelti jų plyšimą.
Kas yra raumenų patempimas?
Raumenų patempimas, kitaip dar vadinamas raumens plyšimu arba „patemptu raumeniu“, – tai būklė, kai plyšta įvairaus dydžio raumenų skaidulos. Plyšimas gali būti labai lengvas ir apimti tik mažą skaičių skaidulų, arba sunkus, kai raumuo plyšta pilnai.
Mūsų raumenys sudaryti iš tūkstančių smulkių skaidulų, kurios susipynusios tarpusavyje. Kai raumenį netikėtai ar per stipriai tempiame, šios skaidulos ištęsiamos taip, kad kai kurios jų plyšta. Lengviausiai tai įsivaizduoti kaip seną tamprią gumą – jei ją staigiai patempiame ar naudodami pernelyg ilgai, guminės skaidulos ima trūkinėti.
Patempimų tipai
Raumenų patempimai gali būti skirstomi pagal sunkumą:
- Lengvas (I laipsnio): pažeidžiama tik nedidelė dalis raumens skaidulų, plyšimas minimalus.
- Vidutinis (II laipsnio): plyšta daugiau nei pusė raumens skaidulų, dėl to dažnai krenta jėga ir judesio amplitudė, gijimas trunka ilgiau.
- Sunkus (III laipsnio): raumuo plyšta pilnai arba beveik pilnai – tokiais atvejais dažnai reikalinga operacija.
Taip pat patempimai skirstomi į ūminius ir lėtinius:
- Ūminiai patempimai įvyksta staiga, dažniausiai staigiaus judesio ar traumos metu (pavyzdžiui, šuolio, bėgimo, sukimo metu).
- Lėtiniai patempimai vystosi palaipsniui, kai raumuo ilgą laiką yra per daug dirginamas, negauna pakankamai laiko atsigauti, todėl pamažu plyšta vis daugiau skaidulų.
Dažniausi patempimų tipai
- Pilvo raumenų patempimas
- Nugaros raumenų patempimas
- Kirkšnies raumenų patempimas
- Klubo lenkiamųjų raumenų patempimas
- Blauzdos raumenų patempimas
- Šlaunies užpakalinių raumenų (dvigalvio) patempimas
Raumenų patempimo simptomai
- Aštrus ar tempiantis skausmas per pažeistą raumenį
- Raumens spazmai (trūkčiojimas ar nekontroliuojamas tempimas)
- Mėlynės ar kraujosruvos atsiradimas
- Aplink raumenį patinimas
- Silpnumas ar sumažėjusi jėga
- Apribotas judesių diapazonas (sunku pilnai ištiesti ar sulenkti)
- Pajutimas ar garsas, panašus į spragtelėjimą ar „pokštelėjimą“ traumos metu
- Įdubimas ar forma, pasikeitusi raumens vietoje
Jei raumuo buvo pažeistas staiga, skausmas iškart būna stiprus, galima aiškiai nurodyti, kas nutiko ar kokio judesio metu tai įvyko. Lėtiniu atveju, skausmas ir diskomfortas stiprėja ilgainiui.
Kas sukelia raumenų patempimą?
Patempimų esmė – pažeistos ar plyšusios raumenų skaidulos. Tai gali nutikti staiga arba ilgainiui dėl pasikartojančios perkrovos.
- Staigi trauma. Staigus šuolis, sprintas ar stiprus sukimas, kurių metu raumuo gauna jėgos viršiją savo galimybes, dažniausiai lemia patempimus sporte, bet pasitaiko ir kasdienėse situacijose.
- Pasikartojanti perkrova. Atliekant tam tikrą judesį nuolat, net jei šis nėra labai intensyvus, raumenys ima „trintis“, todėl ilgainiui ima plyšti skaidulos.
- Pernelyg didelis fizinis krūvis. Jeigu raumenys nepailsi, jie nespėja atsinaujinti, o tai didina plyšimo riziką.
- Neparuošti, silpni ar nelankstūs raumenys. Jeigu neskiriama dėmesio apšilimui ar tempimui, raumenys gali tapti jautresni ir greičiau pažeidžiami net įprasto judesio metu.
Veiksniai, didinantys riziką
- Raumenys, kertantys daugiau nei vieną sąnarį – tokie raumenys dažnai pirmi patiria didžiausią apkrovą judesio metu.
- Ekscentriniai raumenų susitraukimai – kai raumuo tempiasi ir kartu išlaiko svorį, pavyzdžiui, einant žemyn ar lėtai leidžiant svorį žemyn.
- Didesnis kiekis greitųjų (II tipo) raumenų skaidulų – šie raumenys greičiau pavargsta ir labiau pažeidžiami staigaus krūvio metu.
- Raumenų įtempimas ir mažas lankstumas – neelastingi raumenys lengviau plyšta.
- Raumenų disbalansas – kai vienos raumenų grupės pernelyg stiprios, kitos silpnos, pažeidžiamumas išauga.
- Iš anksčiau buvę patempimai ar plyšimai padidina naujos traumos riziką.
Kaip diagnozuojamas raumenų patempimas?
Medicinos specialistas pirmiausia kalbasi apie tai, kaip ir kada atsirado skausmas, kokius judesius ar veiklas atliekant. Dažnu atveju gydytojas apžiūri pažeistą vietą, ieško patinimų bei kraujosruvų. Apčiuopos metu tikrinamas jautrumas, raumens stiprumas, judesių amplitudė. Paprastai to pakanka patempimo nustatymui. Kilus abejonių arba norint išsiaiškinti plyšimo mastą, gali būti rekomenduojama atlikti magnetinio rezonanso tyrimą (MRT).
Gydymas ir pagalba
Raumenų patempimų gydymas dažniausiai galimas namuose, išskyrus sunkiausius atvejus, kai reikia chirurginės intervencijos. Po visiško plyšimo operacijos metu raumens galai susiuvami tarpusavyje.
- Pirmosiomis dienomis taikoma RICE metodika: poilsis, šaldymas, kompresija ir sužalotos vietos pakėlimas padeda sumažinti skausmą bei patinimą.
- Lazdelės ar ramentai – jei traumuotas kojų raumuo, rekomenduojama nestatyti svorio ant traumuotos vietos.
- Skausmui ir uždegimui mažinti vartojami vaistai nuo uždegimo, tačiau dėl jų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju.
- Kineziterapija – po kelių pirmų poilsio dienų svarbu grąžinti švelnų judėjimą ir stiprinti raumenį specialių pratimų pagalba.
- Trombocitais praturtintos plazmos injekcijos – kai kuriais atvejais tiriama, ar organizmo trombocitai gali paskatinti greitesnį gijimą, tačiau šios procedūros efektyvumas dar nėra galutinai įrodytas.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
- Jei traumos metu pajutote ar išgirdote „spragtelėjimą“,
- Jokiais būdais negalite pajudinti raumens, jaučiate stiprų skausmą, patinimą ar kraujosruvas
- Po kelių dienų nejaučiate pagerėjimo arba simptomai stiprėja
- Jeigu atsirado nauji nerimą keliantys pojūčiai, tokie kaip pirštų nutirpimas, dilgčiojimas, didelis silpnumas ar valdymo sutrikimai – tai gali būti nervų pažeidimo požymis.
Gydytojas padės įvertinti, kuris raumuo pažeistas, koks patempimo sunkumas ir patars, kiek laiko reikia ilsėtis bei kaip saugiai grįžti prie įprastų veiklų.
Kaip apsisaugoti nuo patempimų?
- Reguliariai mankštinkite ir stiprinkite raumenis.
- Kiekvieną kartą prieš sportą ar aktyvią veiklą apšilkite ir ištempkite raumenis.
- Atkreipkite dėmesį į techniką keldami svorius, kilnodami daiktus ar atliekant fizinius darbus.
- Stebėkite, kad darbo vieta būtų ergonomiška ir taisyklinga jūsų laikysena.
Gijimas ir prognozė
Nedidelius (I laipsnio) raumenų patempimus dažniausiai pavyksta visiškai išgydyti per kelias savaites. Vidutinio sunkumo (II laipsnio) traumos gyja kelias savaites ar net mėnesius. O visiškam (III laipsnio) raumens plyšimui po operacijos pilnai atsistatyti gali prireikti nuo keturių iki šešių mėnesių. Tokiais atvejais gijimo metu gali būti naudojamas gipsas ar įtvaras, o sportininkams dažnai tenka praleisti visą sezoną.
Didžioji dalis žmonių pamažu visiškai atsistato, tačiau nuo to, kaip bus laikomasi paskirtų gydymo rekomendacijų, labai priklauso tolimesnė raumens būklė. Kartais vietoje raumeninio audinio susidaro randas, kuris yra standesnis ir mažiau elastingas, todėl išlieka didesnė tikimybė vėl susižeisti. Būsimi veiksmai turėtų atsižvelgti į šį pokytį – būti atsargesniems, išlaikyti lankstumą ir stiprinti aplinkinius raumenis.