Charleso Bonnet sindromas – tai būklė, kai regėjimo sutrikimų turintys žmonės patiria įvairias regos haliucinacijas. Šios haliucinacijos gali būti paprastos – pavyzdžiui, ryškių spalvų raštai, kurie tarsi uždengia visą matymo lauką (tai vadinama neformuotomis haliucinacijomis), arba sudėtingesnės – žmonės, gyvūnai ar pastatai, kurie realybėje neegzistuoja (vadinamos formuotomis haliucinacijomis).
Kaip kyla Charleso Bonnet sindromas?
Akies tinklainė atsakinga už šviesos pavertimą vaizdu, kurį supranta smegenys. Kai dėl regėjimo sutrikimo tinklainė negali perduoti pakankamai vaizdinės informacijos, smegenims pradeda trūkti vaizdų. Siekdamos užpildyti šią tuštumą, smegenys pasitelkia prisiminimus arba pačios kuria naujas vizualines patirtis. Tokios haliucinacijos gali sukelti nerimą arba pasimetimą, ypač jei žmogus nesupranta, kas vyksta.
Kas dažniausiai susiduria su Charleso Bonnet sindromu?
Ši būklė dažniau aptinkama žmonėms, turintiems sunkių regėjimo sutrikimų. Ji pasireiškia sergantiems įvairiomis akių ligomis, tokiomis kaip su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma, katarakta, tinklainės uždegimai, diabetinė retinopatija ar po kai kurių akių operacijų. Ypač didelė tikimybė, jei žmogui – daugiau nei 80 metų.
- Insultas
- Katarakta
- Glaukoma
- Retinitas pigmentosa
- Diabetinė retinopatija
- Regos nervo uždegimas
- Milžiniškųjų ląstelių (gigantinių ląstelių) arteritas
- Akies pašalinimas
Charleso Bonnet sindromo simptomai
Pagrindinis šios būklės bruožas – regos haliucinacijos. Jos gali būti įvairiausios:
- Reguliarūs raštai, sudaryti iš linijų ar formų, primenantys tinklą ar plytas
- Išgalvoti gyvūnai – drakonai, vienaragiai ir kt.
- Peizažai, pavyzdžiui, kriokliai, kalnai, medžiai
- Veidai, žmonės, gyvūnai ar net vabzdžiai
- Žmonės su senovinėmis aprangomis
Šie vaizdai gali būti statiški arba judėti, spalvoti arba juodai balti, atitinkamo dydžio ar mažesni nei tikrovėje. Jie gali būti malonūs, gąsdinantys, pažįstami arba visiškai nepažįstami. Kartais haliucinacijos kartojasi, o kartais keičiasi. Paprastai šios vizijos pasirodo be jokio garso ir dažniausiai žmogus puikiai žino, kad jos nėra tikros. Haliucinacijų trukmė gali būti labai įvairi – nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Svarbu pabrėžti, kad žmogus pats negali šių haliucinacijų valdyti.
Kodėl atsiranda Charleso Bonnet sindromas?
Pagrindinė priežastis – regėjimo praradimas. Smegenys, negaudamos pakankamai vaizdinės informacijos iš akių, pradeda pačios generuoti vaizdus. Tyrimai rodo, kad normaliai funkcionuojant regėjimui kai kurie nerviniai signalai smegenyse yra slopinami. Prastėjant regėjimui nutraukiamas šis slopinimas, ir nervų aktyvumas pasireiškia kaip haliucinacijos.
Kas didina riziką patirti Charleso Bonnet sindromą?
- Didelis amžius (dažniau vyresniems nei 80 metų asmenims)
- Labai silpnas regėjimas
- Socialinė izoliacija ir vienišumas
- Dažnas buvimas tamsioje aplinkoje
Kaip nustatomas Charleso Bonnet sindromas?
Diagnozuojant šią būklę gydytojas išklauso paciento sveikatos istoriją, įvertina simptomus ir atlieka išsamius akių bei bendruosius sveikatos tyrimus. Kadangi haliucinacijos gali būti susijusios su tam tikrais vaistais, jų nutraukimu, alkoholio ar narkotikų vartojimu arba kitomis ligomis (pvz., Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, demencija), gydytojai dažnai rekomenduoja papildomus neurologinius tyrimus, kad atskirtų galimas priežastis.
Gydymas ir savipagalba
Ar Charleso Bonnet sindromas išgydomas?
Specifinio gydymo nėra – susirgimui gydyti bandyti vaistai dažniausiai neveiksmingi. Laikui bėgant daugeliui žmonių haliucinacijos silpnėja ar net išnyksta, tačiau procesas gali užtrukti net kelerius metus. Manoma, kad smegenys ilgainiui prisitaiko prie naujų informacijos apdorojimo sąlygų.
Kaip palengvinti Charleso Bonnet sindromo simptomus?
- Akies judesiai. Kartais haliucinacijos greičiau praeina, jei žmogus akimirkai užmerkia akis, stipriai sumirksi, pažvelgia į šoną ar specialiai užfiksuoja dėmesį į vaizdą.
- Gerai apšviesta aplinka. Ryškesnė šviesa, ypač vakarais, gali sumažinti haliucinacijų dažnumą ir intensyvumą.
- Bendravimas. Socialinis aktyvumas ir pasidalijimas išgyvenimais su artimais žmonėmis arba paramos grupėje gali sumažinti nerimą dėl haliucinacijų.
- Ramybė ir poilsis. Nuovargis, patiriamas stresas dažnai sustiprina haliucinacijas, todėl svarbu pakankamai ilsėtis. Padeda atsipalaidavimo pratimai, giluminis kvėpavimas, meditacija ar laipsniškas raumenų atpalaidavimas.
Esant didesniam emociniam nerimui, gydytojas tam tikrais atvejais gali rekomenduoti nerimą ar depresiją mažinančius vaistus.
Prevencija
Kol kas nėra aišku, kaip visiškai išvengti Charleso Bonnet sindromo, nes tikslios jo atsiradimo priežastys nėra žinomos. Tačiau galima sumažinti riziką saugant akis – reguliariai tikrinantis regėjimą, ypač vyresniame amžiuje, ir tinkamai gydant lėtines ligas, kurios silpnina regą, pvz., diabeto atveju kontroliuojant cukraus kiekį kraujyje.
Gaila, tačiau nėra užtikrinto būdo šiai būklei išvengti, tačiau rūpintis akių sveikata – svarbu kiekvienam.
Ko tikėtis sergant Charleso Bonnet sindromu?
Šis sindromas dažniausiai ilgainiui išnyksta, bet tam prireikia metų, kartais net dvejų ar daugiau. Kai kuriems žmonėms haliucinacijos gali trukdyti kasdieniams darbams ar atsirasti tam tikrų nepatogumų, ypač vaikštant ar judant nepažįstamoje aplinkoje. Kuo anksčiau apie tai informuosite gydytoją, tuo lengviau bus valdyti simptomus ir prisitaikyti kasdieniame gyvenime.
Charleso Bonnet ir Anton sindromų skirtumai
Skirtingai nei Charleso Bonnet sindromo atveju, kai žmogus puikiai supranta, kad jo matomi vaizdai nėra tikri, Anton sindromui būdinga, kad žmogus neigia aklumą ir tvirtina matantis, nors iš tiesų nebemato. Toks sutrikimas dažniausiai pasireiškia po tam tikrų smegenų pažeidimų, pavyzdžiui, insulto.
