Sausa oda – dažna odos būklė, kurią daugelis žmonių patiria bent kartą gyvenime. Ji pasireiškia tada, kai odoje pritrūksta pakankamai drėgmės, todėl ji tampa šiurkšti, pleiskanojanti, gali niežėti arba net skilinėti ir kraujuoti. Medicininiame kontekste sausa oda vadinama išsėrine dermatoze, o itin stipriai sausą, pleiskanojančią odą apibūdina terminas “ksirozė”.
Sausos odos rūšys
Sausos odos problema pasireiškia įvairiais pavidalais. Keli dažniausi tipai yra:
- Kontaktinis dermatitas. Tuomet oda reaguoja į tam tikrą dirgiklį ar alergeną (pvz., metalai papuošaluose, plovikliai ar kosmetika). Odos plotai tampa sausi, paraudę, niežtintys, gali atsirasti bėrimas ar patinimas.
- Egzema. Tai grupė odos susirgimų, kuriems būdingi paraudę, niežtintys, sausi odos plotai. Esant sunkesnei egzemai, odoje gali atsirasti įtrūkimų, kyla infekcijų rizika.
- Seborėjinis dermatitas. Dažniausiai šis tipas pažeidžia galvos odą ir sukelia pleiskanas suaugusiesiems ar „lopšio kepurę” kūdikiams. Sausų, pleiskanojančių plotų gali būti ne tik galvoje, bet ir veide, krūtinėje ar odos raukšlėse.
- Pėdų grybelis. Ši grybelinė infekcija primena sausos odos požymius – pėdų padai linkę pleiskanoti, kartais niežėti. Gali plisti ir į kitus kūno plotus.
Kas dažniausiai susiduria su sausa oda?
Sausos odos problemą bent kartą patiria dauguma žmonių, tačiau kai kurie asmenys ją patiria dažniau. Riziką padidina šie veiksniai:
- Gyvenimas šalto ar sauso klimato zonoje;
- Darbas lauke ar gamyboje;
- Dažnas rankų plovimas;
- Lėtinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, alergijos;
- Vyresnis nei 65 metų amžius.
Kaip sausa oda veikia organizmą?
Oda dėl drėgmės trūkumo praranda minkštumą, tampa šiurkšti, pleiskanoja ar net pakeičia atspalvį – gali tapti šviesesnė ar raudonesnė, kai kuriais atvejais – violetinė. Sausos odos plotai gali būti nedideli, bet kartais išplitę didesnėse vietose. Dažniausiai ši būsena nesukelia didesnių sveikatos sutrikimų: diskomfortas yra laikinas, kol oda vėl sudrėkinama.
Vis dėlto labai išsausėjusi oda tampa trapi, gali atsirasti įtrūkimų, kurie pavojingi dėl infekcijos rizikos. Tokiu atveju pažeistas vietas reikia prižiūrėti kaip įprastas žaizdas.
Sausos odos simptomai
- Oda skilinėja ar sutrūkinėja;
- Jaučiamas šiurkštumas, odos tempimas arba nemalonumo jausmas;
- Pleiskanojimas, lupimasis;
- Niežulys;
- Odos atspalvio pokyčiai – ji gali būti blyškesnė, tamsesnė ar paraudusi/violetinė.
Esant dideliam sausumui gali išsivystyti odos uždegimas (dermatitas) su niežtinčiais, patinusiais ar paraudusiais bėrimais.
Kūno vietos, kur dažniausiai džiūsta oda
- Rankos ir pėdos;
- Veidas, burnos sritis;
- Alkūnės ir kojos;
- Lyties organų sritis.
Kaip atpažinti, ar oda sausa?
Namuose galima atlikti paprastą testą – lengvai perbraukite nagais per odos plotą (pavyzdžiui, ant riešo ar blauzdos), vengdami spaudimo. Jei pamatysite pleiskanojimą ar liks baltas nubraukimo pėdsakas – tai ženklas, kad oda išdžiūvusi.
Kas lemia odos sausumą?
- Amžius. Su amžiumi natūraliai mažėja odos riebalų gamyba ir drėgmės išlaikymas, oda plonėja ir darosi mažiau elastinga.
- Klimatas. Sausa, vėjuota ar labai šalta aplinka, žemas oro drėgnumas bei žiema stipriai prisideda prie odos sausėjimo.
- Paveldimumas ir ligos. Kai kurios genetinės savybės arba ligos (alergijos, egzema, cukrinis diabetas, inkstų ligos) skatina odos sausumą.
- Profesinė veikla. Dirbant lauke, kontaktuojant su chemikalais ar dažnai plaunant rankas (pvz., sveikatos priežiūros specialistams, kirpėjams, ūkininkams), išauga sausos odos tikimybė.
Kaip nustatoma sausa oda?
Dažnai sausą odą galima įvertinti vien pagal jos paviršių. Išsamesnei analizei gydytojas pasidomi jūsų ligų istorija, simptomais, gali atlikti tyrimus dėl alergijų, cukrinio diabeto ar inkstų veiklos. Odos mėginio biopsija padės tiksliau nustatyti individualias priežastis ar atmesti kitas odos ligas.
Gydymas ir pagalba sausai odai
Esminė priemonė kovoje su odos išsausėjimu – drėkinamieji kremai ar tepalai. Jie padeda atkurti natūralų odos barjerą, ramina, minkština ir neleidžia atsirasti įtrūkimams. Preparatai gali būti įvairių konsistencijų – tepalai, kremai, losjonai ar aliejai. Dažniausi ingredientai – emolientai (drėkina, ramina), hialurono rūgštis (stiprina drėgmę), mineraliniai aliejai, lanolinas, glicerinas.
Sunkesniais atvejais, kai niežėjimas stiprus ar oda ima skilinėti, gydytojas gali paskirti tepamus steroidinius vaistus arba retesniais atvejais – geriamus ar leidžiamus preparatus.
Kaip pasirinkti tinkamą drėkiklį?
- Nevartokite kvapiųjų medžiagų ar stiprių priedų;
- Venkite ingredientų, kurie džiovina odą (pvz., izopropilo alkoholis, benzilo alkoholis, sulfatai);
- Ieškokite produktų su odą apsaugančiais komponentais – pvz., vazelinas, lanolinas, mineraliniai aliejai, hialurono rūgštis;
- Glicerinas padeda pritraukti drėgmę į odą;
- Itchingą mažina hidrokortizono kremas;
- Nuo saulės apsaugantys kremai su SPF yra svarbūs;
- Skirtingiems kūno plotams gali prireikti skirtingų priemonių – veidui rinkitės švelnesnius, kūnui – stipresnius drėkiklius.
Rinkitės pagal individualius poreikius, nes kiekvieno žmogaus oda reaguoja skirtingai. Esant nuolatinei problemai verta konsultuotis su dermatologu.
Kokios mitybos įtakos sausai odai?
Tam tikri produktai skatina organizmo skysčių netekimą. Rekomenduojama riboti alkoholį, kofeiną, cukrų ir druską – jie skatina dehidrataciją ir gali skatinti odos sausėjimą.
Kaip prižiūrėti sausą odą kasdien?
- Naudokite švelnias, bekvapes, drėkinančias prausimosi priemones vietoje paprasto muilo;
- Plaudamiesi naudokite šiltą, bet ne karštą vandenį;
- Suminkštinkite rankšluosčiu, netrinkite odos grubiai, švelniai nusišluostykite;
- Drėkiklius tepkite iškart po prausimosi, kai oda dar šiek tiek drėgna;
- Apsaugokite odą nuo saulės, ribokite laiką lauke esant kaitrai ar šalčiui;
- Valdykite stresą, nes jis blogina egzemą ir odos būklę;
- Rūpinkitės skysčių balansu, venkite dehidratacijos;
- Meskite rūkyti, nes nikotinas džiovina odą;
- Drėkinkite orą namuose – pravartu naudoti oro drėkintuvą.
Ką galima tikėtis ir kada kreiptis į gydytoją?
Laiku ir tinkamai prižiūrima oda paprastai atgauna natūralią būklę, ypač jei naudojami kasdieniai drėkikliai ir yra vengiama dirgiklių. Jei oda ilgą laiką išlieka paraudusi, ima niežėti taip stipriai, kad trukdo miegoti ar kasdieninei veiklai, atsiranda bėrimas ar ją skauda – būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar dermatologu.
- Nuolatinis niežulys trukdo gyventi;
- Oda paraudusi, patinusi ar atrodo uždegusi;
- Juntamas skausmas liesiant;
- Atsirado bėrimas.
Dažniausios sausos odos priežastys ir kodėl nepadeda drėkikliai?
- Netinkamos sudėties priemonės (pvz., su alkoholiais ar sulfatais);
- Pernelyg dažnas ar karštas prausimasis;
- Per retai tepamas drėkiklis;
- Nesuderintos priemonės (dienai rinkitės lengvesnę, nakčiai – sunkesnę, riebesnę);
- Priemonė pasenusi ar prarado savo veiksmingumą;
- Pagrindinė sveikatos problema išlieka neišspręsta ir pasireiškia odos sausėjimu.
Jei nepavyksta pagerinti odos būklės savarankiškai, verta kreiptis į gydytoją dėl išsamesnės konsultacijos. Rūpindamiesi oda, užtikrinsite ne tik komfortą, bet ir sumažinsite komplikacijų ar infekcijos riziką.
