Sinovinė sarkoma: simptomai, gydymas ir prognozė

Sinovinė sarkoma – reta ir sunkiai atpažįstama vėžio rūšis, kuri dažniausiai formuojasi minkštuosiuose audiniuose, arti stambiųjų kūno sąnarių, tokių kaip keliai, klubai ar alkūnės. Nors pavadinimas kilęs iš sinovinio sąnario ląstelių panašumo, šis navikas gali išsivystyti tiek raumenyse, tiek raiščiuose ar sausgyslėse, o kartais – ir kūno organuose ar galūnėse.

Turinys

1.Kur dažniausiai formuojasi sinovinė sarkoma
2.Sinovinės sarkomos paplitimas
3.Sinovinės sarkomos simptomai
4.Kas sukelia sinovinę sarkomą
5.Sinovinės sarkomos diagnostika
6.Sinovinės sarkomos gydymas
7.Prevencija – kaip apsisaugoti?
8.Prognozė ir gyvenimo trukmė sergant sinovine sarkoma
9.Kasdienybė po diagnozės
10.Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- 10.1Klausimai, kurių galite paklausti gydytojo

Kur dažniausiai formuojasi sinovinė sarkoma

Ši piktybinė liga gali pažeisti įvairias kūno vietas – nuo rankų, kojų, pėdų, pilvo srities iki plaučių. Dažniausiai ji randama netoli sąnarių, tokių kaip čiurnos, riešai, pečiai, klubai arba alkūnės. Kartais, tačiau itin retai, sinovinė sarkoma vystosi krūtinėje, galvos ar kaklo srityje.

Sinovinės sarkomos paplitimas

Sinovinė sarkoma yra viena iš retesnių minkštųjų audinių navikų formų. Dažniausiai serga jaunesni nei 30 metų vyrai, tačiau ši liga gali išsivystyti bet kam, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Paprastai pastebima, kad tokios rūšies vėžiu kasmet suserga palyginti nedaug žmonių.

Sinovinės sarkomos simptomai

Šios ligos vystymasis dažnai būna lėtas – navikas neretai auga keletą metų, nesukeldamas pastebimų požymių. Pradžioje žmogus gali nieko nejausti, kol navikas neišauga tiek, kad susiformuoja apčiuopiamas ar matomas guzelis. Pagrindiniai simptomai gali būti:

Guziukas ar patinimas po oda (įprastai jis būna neskausmingas);
Skausmas ar spaudimo pojūtis;
Nutirpimas, ypač kai navikas spaudžia netoliese esančius nervus;
Patinimas pažeistoje vietoje.

Sinovinės sarkomos simptomai dažnai primena mažiau pavojingas būkles, pavyzdžiui, artritą ar bursitą, todėl navikas ilgą laiką gali būti nepastebėtas. Pastebėję bet kokį neįprastą guzelį, verta nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Susiję įrašai

Kas sukelia sinovinę sarkomą

Iki šiol mokslininkai nėra tiksliai išsiaiškinę, kodėl atsiranda sinovinė sarkoma. Žinoma, kad pagrindinį vaidmenį čia atlieka chromosomų pokyčiai, ypač genetinės mutacijos. Tarsi dėl dėlionės detalių pakeitimo netinkamomis vietomis, tam tikri genai prisijungia vienas prie kito neįprastai. Tokia mutacija – kai SYT geno dalis susijungia su kitų genų dalimis – lemia, kad ląstelės elgiasi nenormaliai ir vystosi į naviką.

Sinovinės sarkomos diagnostika

Įtarus sinovinę sarkomą, gydytojas pirmiausia atliks apžiūrą, pasidomės jūsų sveikatos istorija ir simptomais. Siekiant nustatyti naviko dydį ir tikslų išsidėstymą, atliekami įvairūs vaizdiniai tyrimai, tokie kaip:

Rentgenograma;
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT);
Ultragarsas;
Kompiuterinė tomografija (KT).

Tiksliausiai kiaurai situaciją padeda suprasti biopsija – procedūra, kai iš naviko mėginio paimamas mažas audinio gabalėlis ir mikroskopu ištyrinėjamas laboratorijoje. Be to, gali būti pasitelkiami papildomi tyrimai, jei įtariamas vėžio išplitimas kitose kūno vietose.

Sinovinės sarkomos gydymas

Pagrindinis gydymo metodas – operacija. Jos metu pašalinamas viso naviko mazgas kartu su dalimi aplinkinių audinių, kad vėžinės ląstelės neplistų. Kartais gali prireikti pašalinti ne tik naviką, bet ir dalį raumens ar visas raumenų grupes, priklausomai nuo naviko dydžio ir išplitimo.

Chirurginis gydymas dažnai derinamas su kitais terapijos būdais, tokiais kaip:

Chemoterapija;
Radioterapija;
Imunoterapija;
Taikinių terapija;
Angiogenezės inhibitoriai, stabdantys vėžinių ląstelių aprūpinimą krauju.

Gydymo planas parenkamas pagal kelis veiksnius: naviko dydį, vietą kūne, kiek laiko jis vystėsi ir ar vėžys jau spėjo išplisti.

Prevencija – kaip apsisaugoti?

Nėra žinių, kaip būtų galima išvengti sinovinės sarkomos, nes šios ligos vystymąsi lemia nekontroliuojamos chromosomų mutacijos. Tačiau kuo anksčiau liga pastebima ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė sustabdyti vėžio plitimą (metastazes). Pastebėję nuolatinį ar didėjantį guzelį, ypač jeigu jis skausmingas ar per kelias savaites neišnyksta, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.

Prognozė ir gyvenimo trukmė sergant sinovine sarkoma

Pastaraisiais metais gydymo galimybės ir efektyvumas smarkiai pagerėjo. Vis dėlto, net ir sėkmingai pašalinus naviką, liga gali atsinaujinti – kartais ir po daugelio metų. Todėl paskirtas ilgalaikis stebėjimas, reguliarūs vizitai pas gydytoją ir periodiniai tyrimai.

Penkerių metų išgyvenamumo rodikliai šiai ligai – nuo 50 iki 60 procentų, o penkerių metų laikotarpiu be metastazių išlieka nuo 40 iki 60 procentų pacientų. Visgi šie skaičiai – tik orientaciniai, nes kiekvieno žmogaus situacija skirtinga ir priklauso nuo daugelio faktorių.

Kasdienybė po diagnozės

Sinovinės sarkomos gydymas neretai tampa rimtu iššūkiu kūnui ir psichikai, todėl itin svarbu palaikyti stiprų imunitetą ir gerą savijautą. Svarbu ne tik gydytojų paskirtos procedūros, bet ir kasdienės pastangos:

Skirkite laiko poilsiui, kokybiškam miegui;
Įtraukite streso mažinimo technikas (meditaciją, kvėpavimo pratimus, dėmesingumo praktiką);
Kreipkitės į dietologą, ypač jei dėl gydymo pasikeitė apetitas ar skonio pojūčiai;
Bendraukite su kitais panašią patirtį išgyvenusiais žmonėmis;
Apsvarstykite reabilitacinę fizinę terapiją, kad greičiau atgautumėte jėgas po operacijos.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jūsų gydymo laikotarpiu bei po jo vyks reguliarios patikros. Tačiau, pajutus naujus ar stiprėjančius negalavimus, svarbu nedelsti ir susisiekti su gydytoju.