Koronarinė angiografija – tai specialus tyrimas, kuris leidžia išsiaiškinti, ar širdies vainikinėse arterijose nėra užsikimšimų. Jo metu į kraujagysles per ploną vamzdelį suleidžiama kontrastinė medžiaga, o gydytojai stebi kraujo tekėjimą širdyje rentgeno ekrane.
Kada skiriamas tyrimas
Šis tyrimas dažniausiai atliekamas žmonėms, kuriems įtariama širdies infarkto grėsmė, pasireiškia nestabili krūtinės angina, neįprastas krūtinės skausmas, aortos vožtuvo susiaurėjimas ar yra neaiški širdies nepakankamumo priežastis. Kartais gydytojai angiografiją vadina širdies kateterizacija ar arterijų angiograma.
Pasiruošimas koronarinei angiografijai
Prieš planuojamą angiografiją dažnai atliekami kiti tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos skenavimas, kad būtų aiškiau įvertinta širdies būklė. Bent aštuonias valandas prieš procedūrą reikėtų nevalgyti ir negerti. Būtina pasirūpinti, kad kas nors Jus parvežtų namo ir liktų kartu pirmąją naktį – galite jaustis apsvaigę ar silpnai.
Procedūros dieną paprastai atvykstama į ligoninę ryte, o grįžti namo galima dar tą patį vakarą. Prieš tyrimą reikia persirengti ligoninės rūbais ir pasirašyti sutikimo formą. Slaugytojai išmatuos kraujospūdį, įves intraveninę lašelinę, o sergantiems diabetu – patikrins gliukozę. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai ir širdies elektrinis tyrimas (EKG).
Gydytojui svarbu žinoti, ar esate alergiški jūros gėrybėms, ar anksčiau buvote netoleravę kontrastinės medžiagos, ar vartojate tam tikrus vaistus (pavyzdžiui, sildenafilį) bei ar gali būti nėštumas.
Tyrimo eiga
Prieš pradedant procedūrą skiriamas lengvas raminamasis vaistas, kad nurimtumėte, bet visos metu būsite sąmoningi. Gydytojas nuvalo ir nuskausmina punkcijos vietą kirkšnyje arba rankoje. Naudojant vietinę nejautrą, į arteriją įvedamas vamzdelis – kateteris, kuris lėtai nustumiamas link širdies arterijų, viską stebint monitoriuje.
Dažniausiai nejaučiamas, kaip kateteris juda gyslomis, tačiau kai suleidžiamas kontrastinis tirpalas, galite pastebėti silpną šilumos bangą ar perštėjimą.
Praėjus tyrimui, kateteris patraukiamas ir toje vietoje stipriai prispaudžiama, kad nesukeltų kraujavimo. Jei punkcija atlikta kirkšnyje, kelias valandas dar reikės pagulėti tiesia nugara – tai gali sukelti nedidelį nugaros skausmą. Po tyrimo patariama gerti daug vandens, kad inkstai lengviau pašalintų kontrastinę medžiagą.
Rezultatų vertinimas
Gautų vaizdų analizė leidžia tiksliai nustatyti, ar širdies raumenį aprūpina pakankamas kiekis kraujo. Jei aptinkamas kraujagyslės užkimšimas, gydytojai kartais gali čia pat atlikti angioplastiką ir įdėti stentą – taip kraujotaka atkuriama nedelsiant.
Galimos rizikos
Nors širdies angiografija – įprasta ir patikima procedūra, vis dėlto ji gali sukelti tam tikrų komplikacijų, ypač jei atliekama neturint pakankamai patirties. Galimos rizikos:
- Kraujavimas ar kraujosruvos punkcijos vietoje
- Kraujo krešulių susiformavimas
- Kraujagyslių pažeidimai
- Maža insulto tikimybė
- Labai nedidelė infarkto ar operacijos poreikio rizika
- Kraujo spaudimo sumažėjimas
Grįžus namo: ką svarbu žinoti
Po procedūros rekomenduojama pailsėti ir gausiai gerti vandens. Kurį laiką venkite alkoholio, nerūkykite. Vartoję raminamųjų, nevairuokite, nedirbkite su technika ir nepriimkite svarbių sprendimų.
Pirmą parą laikykite tvarstį, o jeigu pastebima nestiprių kraujavimo požymių – pakeiskite jį ir palaikykite dar 12 valandų. Dvi dienas patartina vengti aktyvaus sporto bei lytinių santykių.
Maudynės vonioje, baseine ar pirtyje nerekomenduojamos bent tris paras po angiografijos, tačiau duše praustis galima. Kremų ar losjonų tepti netoli punkcijos vietos pirmąsias tris dienas taip pat nereikėtų.
Apie savaitę po tyrimo skiriamas vizitas pas kardiologą, kuris įvertins sveikimo eigą ir aptars tolimesnę priežiūrą.