Antsvoris ir rūkymas yra gerai žinomi veiksniai, didinantys širdies ligų riziką. Tačiau kartais dėmesį patraukia ir mažiau akivaizdūs požymiai. Vienas jų – įstriža raukšlė ausies spenelyje. Kyla klausimas: ar toks, atrodytų, nedidelis odos pakitimas gali būti susijęs su vainikinių arterijų liga?
Kaip atrodo įstriža ausies spenelio raukšlė
Įprastai ausies spenelis būna lygus. Tuo tarpu kai kuriems žmonėms spenelyje matoma ryškesnė linija ar raukšlė, einanti įstrižai – tarsi „perkertanti“ spenelį. Medicinos literatūroje šis požymis aprašomas kaip įstriža ausies spenelio raukšlė, o kartais vartojamas ir pavadinimas „Franko ženklas“.
Kodėl šis požymis siejamas su širdies ligomis
Pagal dabartines medicinos žinias nėra vieno galutinai patvirtinto paaiškinimo, kodėl ausies spenelio raukšlė galėtų sietis su vainikinių arterijų liga. Vis dėlto medicinos praktikoje aptariamos kelios logiškos hipotezės.
Galimas ryšys su smulkiųjų kraujagyslių pokyčiais
Viena dažniausiai minima teorija – su amžiumi ir tam tikrais sveikatos sutrikimais gali kisti elastingosios audinių savybės aplink smulkias kraujagysles, maitinančias ausies spenelį. Panašaus pobūdžio struktūriniai pokyčiai būdingi ir kraujagyslėms, dalyvaujančioms vainikinių arterijų ligos vystymesi.
Kitaip tariant, matomi smulkių kraujagyslių ir odos pokyčiai ausyje kai kuriems žmonėms gali atspindėti ir nematomus, tačiau kliniškai svarbius, kraujagyslių pokyčius širdies srityje.
Kitos priežastys, nesusijusios su širdimi
Svarbu žinoti, kad ausies spenelio raukšlė nėra specifinis širdies ligos ženklas. Ji gali atsirasti ir dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui:
- genetinių ypatumų (įskaitant ausies spenelio formą);
- tam tikrų retų įgimtų būklių vaikystėje, susijusių su audinių augimu ar sandara;
- natūralių su amžiumi susijusių odos ir jungiamojo audinio pokyčių.
Ką rodo moksliniai tyrimai
Moksliniai duomenys nėra vienareikšmiai: dalis tyrimų rado ryšį tarp ausies spenelio raukšlės ir vainikinių arterijų ligos, kiti – tokio ryšio nepatvirtino. Tačiau bendra kryptis rodo, kad kai kuriose grupėse šis požymis gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų tikimybe.
Tyrimai, kuriuose nustatytas ryšys
Keliuose klinikiniuose tyrimuose pastebėta, kad įstriža ausies spenelio raukšlė dažniau randama vyresniems žmonėms ir tiems, kurie turi vainikinių arterijų ligos požymių. Kai kuriuose darbuose pabrėžta, jog šis požymis gali būti siejamas su didesniu ligos sunkumu asmenims, jau turintiems simptomų.
Kituose tyrimuose, tiriant mirusių žmonių duomenis, buvo pastebėta sąsaja tarp ausies spenelio raukšlių ir širdies bei kraujagyslių priežasčių kaip mirties faktoriaus, net įvertinus tokius svarbius kintamuosius kaip amžius, ūgis ar cukrinis diabetas.
Taip pat yra duomenų, kad jaunesniems žmonėms šis požymis kai kuriais atvejais gali būti susijęs su ankstesniu vainikinių arterijų ligos išsivystymu. Be to, tyrimuose, kuriuose asmenims buvo atliekami vaizdiniai širdies kraujagyslių tyrimai, ausies spenelio raukšlę turintys žmonės kai kada dažniau turėjo ir vainikinių arterijų pakitimų.
Tyrimai, kuriuose ryšys nepatvirtintas
Kita vertus, dalis tyrimų nerado statistiškai reikšmingo ryšio tarp šio požymio ir vainikinių arterijų ligos. Taip pat pastebėta, kad skirtingose etninėse grupėse sąsajos gali būti nevienodos, o kai kuriems žmonėms, ypač turintiems itin reikšmingų rizikos veiksnių (pavyzdžiui, diabetą), ausies spenelio raukšlė gali būti mažiau informatyvi.
Yra ir požiūris, kad daliai žmonių raukšlė gali būti tiesiog viena iš įprastų senėjimo ypatybių, kuri nebūtinai rodo specifinę ligą.
Ką tai reiškia praktiškai
Vien ausies spenelio raukšlė nereiškia, kad žmogus serga širdies liga. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad nemažoje dalyje tyrimų ryšys buvo pastebėtas, toks požymis gali būti vertas dėmesio kaip papildoma užuomina apie galimą padidėjusią riziką.
Praktiškai tai reiškia, kad pastebėjus įstrižą ausies spenelio raukšlę verta ne spėlioti, o įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių riziką kartu su sveikatos specialistu.
Kada naudinga pasitarti su gydytoju
Jei turite ausies spenelio raukšlę, ypač jei kartu yra ir kitų rizikos veiksnių, racionalu aptarti tai su šeimos gydytoju. Paprastai pradedama nuo pagrindinių rizikos vertinimų, tokių kaip:
- kraujospūdžio matavimas;
- cholesterolio ir kitų kraujo rodiklių įvertinimas;
- gliukozės apykaitos (įskaitant diabeto riziką) įvertinimas;
- gyvensenos ir šeiminės anamnezės aptarimas.
Įvertinus bendrą situaciją, galima aiškiau suprasti, kokia yra tikėtina rizika ir kokie žingsniai labiausiai padėtų širdies sveikatai – nuo mitybos, fizinio aktyvumo ir rūkymo atsisakymo iki tikslingų medicininių tyrimų, jei jie pagrįsti klinikine situacija.











