Širdies sarkoidozė: stadijos, priežastys ir simptomai

Širdies sarkoidozė – tai reta uždegiminė liga, galinti paveikti įvairias kūno vietas. Kai sarkoidozė pažeidžia būtent širdį, būklė vadinama širdies sarkoidoze. Nors tokia forma pasitaiko retai, jos poveikis organizmui gali būti itin rimtas – formuojasi randiniai audiniai, pažeidžiantys širdies raumenį bei jo struktūras.

Širdies sarkoidozės paplitimas

Sarkoidozė dažniausiai nustatoma kituose organuose, tačiau 2–5 % sarkoidozę turinčių žmonių vystosi ir širdies pažeidimas. Visgi specialistai mano, kad iki 20–30 % sergančiųjų sarkoidoze iš tikrųjų gali turėti ir širdies pažeidimų.

Ši liga kasmet nustatoma maždaug 30 iš 100 000 žmonių. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, širdies sarkoidozė pasitaiko dažniau – daugiau nei pusei sergančiųjų sarkoidoze gali būti pažeista jų širdis.

Įdomu tai, kad maždaug trečdaliui pacientų širdies sarkoidozė atsiranda nepažeidus jokių kitų organų – širdis gali būti pirmasis ligos taikinys.

Širdies sarkoidozės simptomai

Širdies sarkoidozė gali pasireikšti įvairiais simptomais:

  • Nuolatinis ar spaudžiantis krūtinės skausmas
  • Dusulys net ir ramybės būsenoje ar fizinio krūvio metu
  • Nualpimai ar svaigulys
  • Bendras silpnumas, greitas nuovargis
  • Užsitęsęs kosulys
  • Kojų tinimas
  • Krūtinės spaudimo pojūtis
  • Širdies plakimo sutrikimai (palpitacijos)

Priežastys

Tiksli širdies sarkoidozės atsiradimo priežastis iki šiol nėra žinoma. Manoma, jog ligos riziką didina genetinis polinkis ir tam tikri aplinkos veiksniai.

Diagnostika

Diagnozuojant širdies sarkoidozę, gydytojas pirmiausia atlieka išsamų tyrimą ir surenka informaciją apie bendrą sveikatą bei širdies simptomus. Svarbu nustatyti, ar sarkoidozė yra ir kituose organuose, bei įvertinti širdies pažeidimo požymius.

Kokie tyrimai dažniausiai atliekami?

  • Elektrokardiograma (EKG) – širdies ritmo įvertinimui
  • Širdies echoskopija (transtorakalinė)
  • Holterio monitoravimas – ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas
  • Pozitronų emisijos tomografija (PET)
  • Širdies magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas

Nors kitų organų sarkoidozė dažniausiai diagnozuojama imant audinio mėginį (biopsiją), širdyje šis metodas taikomas gana retai dėl techninių priežasčių. Dažniau vertinami vaizdiniai tyrimai, kurie leidžia nustatyti ligos išplitimą ir žalos mastą – nuo ankstyvų pokyčių iki pažengusių audinio randėjimų.

Gydymo galimybės

Gydant širdies sarkoidozę taikomi keli būdai, priklausomai nuo ligos sunkumo:

  • Gliukokortikoidai (kortikosteroidai) – uždegimui malšinti
  • Kiti imuninę sistemą slopinantys vaistai
  • Vaistai, skirti širdies aritmijoms kontroliuoti
  • Širdies stimuliatorius ar širdies defibriliatorius (ICD)
  • Kateterinė procedūra esant tam tikroms aritmijoms

Sunkiais atvejais, kai širdies funkcija itin sutrikusi, gali būti svarstomas širdies persodinimas.

Kokios medikamentų grupės dažniausiai skiriamos?

Dažniausia gydymo pradžia – didelės dozės prednizono vartojimas keletą mėnesių, o vėliau dozė palaipsniui mažinama. Anksti pradėtas gydymas gali žymiai pagerinti paciento būklę ir sumažinti simptomų intensyvumą.

Galimi šalutiniai poveikiai

  • Kaulų tankio sumažėjimas (osteoporozė)
  • Polinkis į infekcijas
  • Padidėjęs arterinis kraujospūdis
  • Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje
  • Nuotaikų kaita
  • Miego sutrikimai

Taip pat žinoma, jog daugumai pacientų, kuriems buvo taikyta kateterinė abliacija dėl širdies ritmo sutrikimų, šios problemos gali sugrįžti. Kitą vertus, po širdies persodinimo ligos atsinaujinimo tikimybė išlieka mažesnė nei 10 %.

Ligos eiga ir prognozė

Širdies sarkoidozės sunkumas priklauso nuo to, kaip greitai ji nustatoma ir pradedamas gydymas. Kuo anksčiau diagnozuojama ir taikomas gydymas, tuo didesnė tikimybė geram rezultatui.

Pavėluotas gydymas, papildomos komplikacijos (pavyzdžiui, plaučių hipertenzija ar širdies aneurizma), gali pabloginti ligos prognozę. Pacientai, kuriems sarkoidozė paveikia tik širdį, dažniausiai turi didesnę širdies ritmo sutrikimų riziką ir blogesnę bendrą eigą nei tie, pas kuriuos liga išplitusi į kelis organus.

Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad per dešimt metų nuo diagnozės 83–93 % pacientų išlieka gyvi. Po širdies persodinimo išgyvenamumo rodikliai taip pat išlieka aukšti – per penkerius metus išgyvena daugiau nei 80 % pacientų.

Vis dėlto širdies sarkoidozė kai kuriems pacientams gali būti mirtinai pavojinga, ypač jei pažeidžiama kairioji skilvelio funkcija.

Didžiausia grėsmė – ventrikulinės aritmijos ir staigi širdies mirtis. Esant didesnei rizikai, rekomenduojamas širdies defibriliatorius, kuris gali apsaugoti nuo gyvybei pavojingų ritmo sutrikimų.

Ką daryti sergant širdies sarkoidoze?

Labai svarbu nuosekliai vartoti gydytojo paskirtus vaistus – dažnai gydymas steroidais gali trukti net metus. Taip pat būtina periodiškai tikrintis širdies funkciją ir atlikti vaizdinius tyrimus praėjus 1–6 mėnesiams nuo gydymo pradžios bei reguliariai lankytis pas gydytoją bent trejus metus po gydymo nutraukimo ar dozių mažinimo, nes liga gali atsinaujinti – taip nutinka apie 40 % pacientų.

Kada reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją?

Kilus stipriam krūtinės skausmui, dusuliui, jaučiant nuolatinį stiprų širdies plakimą, svaigulį ar nualpimą, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos – tai gali būti rimto širdies ritmo sutrikimo požymiai.

Pasiteiraukite gydytojo

  • Ar mano būklę galima valdyti vaistais?
  • Kokia yra mano asmeninė ligos eiga ir tikimybė išgyti?
  • Kaip veikia mano širdies kairysis skilvelis?
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *