Šlapimo koncentracijos testas – tai tyrimas, padedantis įvertinti inkstų gebėjimą reguliuoti skysčių ir ištirpusių medžiagų pusiausvyrą organizme. Tyrimas leidžia suprasti, kaip inkstai reaguoja į įvairias aplinkybes, pavyzdžiui, kuomet geriama labai daug arba labai mažai skysčių, arba kai organizme veikia hormonas, vadinamas antidiureziniu hormonu (ADH), kuris skatina šlapimo koncentraciją.
Kada skiriamas šlapimo koncentracijos tyrimas
Jei gydytojas pastebi, kad šlapinatės per dažnai arba per retai, gali būti rekomenduojama atlikti šį tyrimą. Šlapimo koncentracijos analizė padeda tiksliau nustatyti inkstų veiklos sutrikimus ar atskleisti tokias sveikatos problemas kaip dehidratacija, inkstų ar širdies nepakankamumas, kai kurios hormonų pusiausvyros problemos bei šlapimo takų infekcijų komplikacijos.
Dažniausia priežastis skirti šį testą – įtariamas centrinis diabetas insipidus, kai dėl galvos traumos sutrinka ADH gamyba smegenyse. Kai šio hormono stinga, inkstai nesulaiko vandens ir šlapinatės ypač dažnai. Testas taip pat praverčia vertinant, ar šios problemos priežastis – pats hormonas, ar inkstų atsakas į jį.
Kaip pasiruošti ir kaip atliekamas tyrimas
Tyrimo metodika priklauso nuo to, kokio atsakymo siekiama. Prieš tyrimą gali būti prašoma išgerti daugiau arba mažiau skysčių nei įprastai, o kartais reikia vartoti ADH hormoną tablečių ar nosies purškalo pavidalu.
Pačio tyrimo metu būtina surinkti švarų šlapimo mėginį. Tai atliekama taip:
- Iš pradžių kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ir šiltu vandeniu.
- Atidarykite specialų indelį mėginiui, dangtelį padėkite ant švaraus paviršiaus, kad neprisiliesite prie jo vidinės pusės.
- Drėgna servetėle nuvalykite sritį aplink šlaplę, tada pradėkite šlapintis į tualetą.
- Kelioms sekundėms praėjus, indelį pastatykite po šlapimo srove. Pripildę mėginį, indelį nuimkite, o likusį šlapimą išleiskite į tualetą.
- Uždarykite indelį, nelieskite vidinės jo ir dangtelio pusės, ir perduokite mėginį gydytojui arba laboratorijai.
Kaip vertinami tyrimo rezultatai
Laboratorijoje nustatomas šlapimo koncentracijos lygis, kuris parodo, kiek jame yra ištirpusių medžiagų – pavyzdžiui, druskų, cukraus ar baltymų – lyginant su vandens kiekiu. Dažniausiai vertinama šlapimo savitasis tankis, kuris paprastai svyruoja nuo 1,000 iki 1,030 (grynas vanduo atitinka 1,000). Po ADH vartojimo šlapimas įprastai tampa labiau koncentruotas.
Jei šlapimas labai koncentruotas, tai gali rodyti dehidrataciją, gausų prakaitavimą, viduriavimą, širdies nepakankamumą, per didelį cukraus kiekį šlapime, skysčių suvaržymą ar kitus sutrikimus. Maža šlapimo koncentracija nustatoma per daug vartojant skysčių, esant inkstų funkcijos nepakankamumui, diabetui insipidui ar sergant inkstų uždegimu (pyelonefritu).
Skirtingos pasiruošimo sąlygos tyrimo metu padeda gydytojui nustatyti, ar diabetą insipidą lėmė hormonų trūkumas, ar inkstų nejautrumas hormonui – pastaruoju atveju diagnozuojamas nefrogeninis diabetas insipidus.
Ar tyrimas sukelia diskomfortą?
Pats šlapimo mėginio paėmimas yra neskausmingas, tačiau kai kuriems žmonėms laikinas skysčių ribojimas gali sukelti troškulį ar šiek tiek nuovargio. Atlikus tyrimą, įprasta grįžti prie įprasto skysčių vartojimo, kad organizmas vėl pasisotintų vandeniu.
