Šlapimo takų infekcija – tai dažna sveikatos problema, sukelianti ne tik nemalonius simptomus šlapinimosi metu, bet ir bendro negalavimo pojūtį ar skausmą aplink pažeistas vietas. Apžvelkime, kaip šios infekcijos pasireiškia, kodėl jos atsiranda, kokie yra gydymo būdai ir svarbiausi prevencijos principai.
Ką reikia žinoti apie šlapimo takus
Šlapimo sistema užtikrina, kad iš organizmo pasišalintų nereikalingos medžiagos ir skysčiai. Ji susideda iš kelių tarpusavyje susijusių organų:
- Inkstai – pupelės formos organai ties apatine nugaros dalimi, atsakingi už kraujo filtravimą ir šlapimo gamybą.
- Šlapimtakiai – plonos vamzdelinės struktūros, per kurias susidaręs šlapimas patenka iš inkstų į šlapimo pūslę.
- Šlapimo pūslė – primena balionėlį, laikinai kaupiantį šlapimą prieš pašalinant jį iš organizmo.
- Šlaplė – siauras, trumpas vamzdelis, išvedantis šlapimą į išorę.
Kas sukelia šlapimo takų infekciją?
Dažniausiai šlapimo takų infekcijas sukelia bakterijos, kurios iš aplinkos patenka į šlaplę ir vėliau gali pakilti iki šlapimo pūslės ar net inkstų. Daugeliu atvejų infekciją sukelia žarnyne natūraliai gyvenančios E. coli bakterijos.
Šlapimo takų infekcija gali paveikti šlaplę (uretritas), šlapimo pūslę (cistitas) ar inkstus (pielonefritas). Dažniausiai pasitaiko šlapimo pūslės uždegimas – cistitas.
Kaip dažnai pasitaiko šios infekcijos?
Šlapimo takų infekcijos itin būdingos moterims – bent pusei jų gyvenime bent kartą tenka susidurti su šia problema. Vyrai ir vaikai taip pat gali užsikrėsti, tačiau tarp vaikų šios infekcijos nustatomos tik 1–2 % atvejų. Kasmet dėl šlapimo takų infekcijos gydomi milijonai žmonių.
Šlapimo takų infekcijos simptomai
- Skausmas juosmens, pilvo, dubens ar apatinės nugaros srityje.
- Juntamas spaudimas apatinėje pilvo ar dubens dalyje.
- Šlapimas drumstas, nemalonaus kvapo.
- Savarankiškas šlapinimasis, kai neišeina sulaikyti šlapimo.
- Dažnas noras šlapintis, nors išskiriamo šlapimo kiekis gali būti nedidelis.
- Staigus noras šlapintis (urgentiniai pojūčiai), kurių sunku suvaldyti.
- Skausmas šlapinantis (disurija).
- Kraujas šlapime (hematurija).
Be būdingų šlapinimosi sunkumų, galima jausti nuovargį, karščiavimą, šaltkrėtį, pykinimą ar vėmimą, rečiau – skausmą lytiniuose organuose ar sutrikusį mąstymą.
Kaip užsikrečiama šia infekcija?
Nors dažniausiai šlapimo takų infekciją sukelia bakterijos iš virškinamojo trakto, rizika vystytis šiai būklei padidėja dėl kelių priežasčių. Trumpa šlaplė ir jos artuma prie išangės yra pagrindinė priežastis, kodėl moterims infekcija pasitaiko dažniau. Bakterijos gali patekti į organizmą per rankas, ypač jei nesilaikoma tinkamos higienos tiek naudojantis tualetu, tiek sekso metu.
Kada didesnė rizika susirgti?
Užsikrėsti gali kiekvienas, tačiau rizika ypač didelė neturintiesiems varpos, nes šlaplė trumpa, o įėjimas arti išangės, kur, kaip minėta, natūraliai gyvena E. coli. Taip pat pavojus padidėja naudojant kai kurias kontraceptines priemones, po menopauzės laikotarpiu arba sergant kitomis lėtinėmis ligomis.
Kaip atpažinti ir diagnozuoti šlapimo takų infekciją?
Pajutus pagrindinius požymius, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris įvertins simptomus ir prireikus paskirs tyrimus. Diagnozei nustatyti gali būti atliekama:
- Šlapimo tyrimas (urinalizė), kuriame ieškoma infekcijos požymių – baltųjų kraujo kūnelių, nitritų ar leukocitų esterazės.
- Šlapimo pasėlis – padeda tiksliai nustatyti bakterijas ir išsirinkti tinkamiausią gydymą.
Kai infekcija užsitęsia ar sunku ją išgydyti, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, tokius kaip organų echoskopija (ultragarso tyrimas), kompiuterinė tomografija ar cistoskopija (inkstų ar pūslės apžiūra iš vidaus).
Kaip gydoma šlapimo takų infekcija?
Pagrindinis gydymas – antibiotikai. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir išgerti visą paskirtų vaistų kursą, net jei simptomai išnyko anksčiau. Tik taip užtikrinama infekcijos likvidacija ir sumažinama pasikartojimo rizika.
Kai kurie asmenys, dažnai sergantys šiomis infekcijomis, ilgiau ar reguliariai vartoja mažas antibiotikų dozes, bet toks gydymas taikomas tik išimtiniais atvejais – dėl galimo atsparumo atsiradimo.
Neretai rekomenduojama papildomai gerti daug skysčių, ypač vandens, kad greičiau pasišalintų bakterijos, o kai kuriais atvejais, kai infekcija sunkesnė, prireikia gydymo ligoninėje ir vaistų leidžiamų į veną.
- Dažniausiai skiriami nitrofurantoinas, sulfonamidai, amoksicilinas, cefalosporinai, doksiciklinas, fosfomicinas ar chinolonai.
Ar infekcija gali grįžti ar tapti atspari vaistams?
Kiekviena gydymo antibiotikais eiga gali paskatinti bakterijų atsparumą, todėl kartais tenka rinktis alternatyvius būdus – „stebėsenos“ metodą, kai rekomenduojama gerti daug vandens ir stebėti, ar simptomai po kurio laiko nesumažėja. Taip pat gali būti taikomas gydymas intraveniniais antibakteriniais vaistais, jei ligos eiga sunki ar infekcija išplinta po organizmą.
Papildomai, į pagalbą gali būti skiriama metenamino hipurato – specialaus medikamento, padedančio apsaugoti nuo pasikartojančių infekcijų, arba spanguolių ekstraktas kaip pagalbinė priemonė.
Ką daryti, kad infekcija neatsinaujintų?
- Rūpintis tinkama higiena – šluostytis po tuštinimosi visada nuo priekio link nugaros, kad bakterijos nepereitų iš žarnyno į šlapimo takus.
- Menstruacijų metu dažnai keisti higienos priemones, nenaudoti kvapiklių intymiai zonai.
- Kiekvieną dieną išgerti 6–8 stiklines vandens, kad šlapimo sistema būtų efektyviai praskalaujama.
- Reguliariai šlapintis – nelaukti, kol noras taps labai stiprus, o po lytinių santykių iš karto mėginti pasišlapinti ar bent jau apsiprausti šiltu vandeniu.
- Nevartoti spermaticidų ar diafragmos kontraceptinių priemonių, jei infekcijos kartojasi.
- Vengti aptemptų drabužių, rinktis medvilninius apatinius, kad nesikauptų drėgmė ir nesidaugintų bakterijos.
Po menopauzės laikotarpiu gydytojas kartais skiria makšties kremą su estrogenu, kuris gali padėti apsaugoti nuo naujų infekcijų, nes pagerina makšties gleivinės pH rodiklius. Papildomai tinka vartoti spanguolių ekstraktą ar probiotikus, tačiau prieš pradedant vartoti papildus, patartina pasitarti su gydytoju.
Kokia prognozė, jei nustatoma šlapimo takų infekcija?
Dauguma žmonių po tinkamo gydymo pasveiksta gana greitai – simptomai pradeda nykti per kelias dienas nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Vis dėlto svarbiausia neužmiršti užbaigti pilno gydymo kurso. Pasikartojančių ar sunkesnių infekcijų atveju gali reikėti papildomų tyrimų – galbūt šlapimo takai yra neįprastos sandaros arba nusilpusi imuninė sistema.
Kada kreiptis į gydytoją dėl šlapimo takų infekcijos?
Jei pasireiškė tipiniai šlapimo takų infekcijos simptomai, reikėtų nedelsti ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Jei gydantis būklė blogėja ar išlieka tokia pati, verta dar kartą konsultuotis. Esant stipresniam karščiavimui, nugaros skausmui ar gausiam vėmimui, būtina nedelsti ir kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Dažnai užduodami klausimai apie šlapimo takų infekcijas
- Kuo skiriasi šlapimo takų infekcija nuo cistito? Šlapimo takų infekcija gali apimti inkstus, šlapimtakį, šlapimo pūslę ar šlaplę, o cistitas – konkrečiai yra pūslės uždegimas, pati dažniausia infekcijos forma.
- Kaip atskirti šlapimo takų infekciją nuo pūslės uždegimo? Šlapimo takų infekcija – bendresnė diagnozė, kuri gali apimti įvairias šlapimo sistemos dalis, o pūslės infekcija reiškia uždegimą būtent pūslėje.
- Ar visos šlapimo takų infekcijos virsta pūslės uždegimu? Ne, tačiau išplitusi infekcija dažnai pirmiausia paveikia pūslę ir gali pakilti iki inkstų, todėl būtina ją laiku gydyti.
