Paaugliams besivystant, jų kaulai greitai auga, o tam tikri organizmo pokyčiai gali lemti sveikatos sutrikimus – vienas dažniausių iš jų yra šlaunikaulio galvutės epifizės slydimas. Tai būklė, kai šlaunikaulio viršutinės dalies galvutė pasislenka nuo kaklelio ir išeina iš tinkamos padėties klubo sąnaryje. Šis pakitimas paveikia vaiko eiseną, sukelia skausmus klubo, šlaunies ar net kelio srityje, o koreguoti būklę gali tik chirurginis gydymas.
Kas yra šlaunikaulio galvutės epifizės slydimas?
Šlaunikaulio galvutės epifizės slydimas – tai klubo sąnario sutrikimas, kuris pasireiškia paaugliams greito augimo laikotarpiu. Augančios kaulo dalys, ypač vadinama augimo plokštelė ties šlaunikaulio „kakleliu“, dar nėra visiškai sukietėjusios, tad šioje srityje kaulas trapus ir imlus įvairiems veiksniams. Kai svoris ar kiti faktoriai viršija kaulo galimybes, galvutė gali slysti žemyn nuo kaklelio, todėl šlaunikaulis netenka tinkamos atramos.
Dažniausiai šį pakitimą lemia staigus svorio augimas ar ryškus augimo šuolis. Be to, pačioje paauglystėje kūne vyraujantys hormonai taip pat gali paveikti skeleto vystymąsi ir augimo plokštelės tvirtumą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šlaunikaulio galvutės epifizės slydimą nulemia ne vienas priežastinis veiksnys. Pirmiausia, spartus kaulų augimas paauglystėje susilpnina augimo plokštelę. Tačiau yra ir papildomų veiksnių:
- Antsvoris bei nutukimas – dauguma vaikų, kuriems nustatyta ši būklė, turi didesnį kūno masės indeksą nei jų bendraamžiai.
- Staigūs augimo šuoliai – jie ypač pavojingi kritiniu laikotarpiu, kai kaulai dar nespėja visiškai sukietėti.
- Hormonų svyravimai (ypač lytinio brendimo metu) bei tam tikros endokrininės ligos.
- Įgimtos klubo sąnario anomalijos – pavyzdžiui, klubo displazija gali padidinti slydimo tikimybę.
- Traumos – smūgis ar griuvimas gali paskatinti paslydimą arba paspartinti jau prasidėjusį procesą.
- Paveldimumas – jei šeimoje yra buvę šio pakitimo atvejų, rizika didėja.
Simptomai
- Klubo, kirkšnies, šlaunies arba kelio skausmas – dažniausiai atsiranda palaipsniui ir gali plisti žemyn koja.
- Pastebimas šlubčiojimas ar keistas eisenos tipas.
- Stingimas, ypač didesnis vaikštant.
- Sunku pilnai paremti kūno svorį ant vienos kojos.
- Kai kuriems – viena koja atrodys trumpesnė arba pasisukusi į išorę.
- Kai kurie vaikai sunkiai gali bėgti ar linkti per klubą.
Stabilus ir nestabilus slydimas
Specialistai išskiria dvi šio pakitimo formas – stabilią ir nestabilią. Stabilus slydimas vystosi lėtai, vaikas dar gali vaikščioti, nors ir su nemaloniu jausmu ar šlubavimo požymiais. Nestabili forma – staigesnė, dažnai pasireiškia po traumos, būdinga tuo, kad ant pažeistos kojos svorio padėti beveik nebeįmanoma dėl stipraus skausmo. Šiuo atveju būtinas skubus gydymas.
Galimos komplikacijos
Nesugydžius slydimo, keičiasi kūno biomechanika – svoris pasiskirsto netolygiai, sąnario paviršiai trinasi nenatūraliai. Ilgainiui tai gali sukelti:
- Klubo impingementą – tai būklė, kai kaulai sąnario viduje trinasi ir gali pažeisti kremzlę.
- Kraujotakos sutrikimus – esant dideliam slydimui, sumažėja kraujo pritekėjimas į galvutę, ir gali vystytis šlaunikaulio galvutės nykimas (avaskulinė nekrozė).
Amžiaus ypatumai ir paplitimas
Ši būklė dažniausiai pasitaiko 11–16 metų vaikams, vidutinis pasireiškimo amžius – apie 12 metų. Dažniau liga nustatoma berniukams, o mergaitėms ji pasirodo kiek anksčiau. Nors tai nėra labai dažnas sutrikimas, vaikų ir paauglių klubo sąnarį jis paveikia dažniausiai – šią diagnozę gauna maždaug vienas iš dešimties tūkstančių paauglių.
Diagnostika
Siekiant nustatyti šią būklę, gydytojas kruopščiai apžiūri vaiką, atlieka specialius judesių testus. Patvirtinimui dažniausiai skiriami klubo rentgeno tyrimai – jei slydimas nematomas, papildomai gali būti atliekama magnetinio rezonanso tomografija.
Gydymas
Vienintelis efektyvus būdas koreguoti slydimą yra chirurginis gydymas. Procedūros tikslas – sugrąžinti šlaunikaulio galvutę į taisyklingą padėtį ir užfiksuoti ją, kad liga neprogresuotų, o sąnarys nebūtų pažeistas dar labiau. Dažniausiai pakanka mažos apimties operacijos: į šlaunikaulį įsriegiami vienas ar du varžtai, kurie užtikrina stabilumą.
- Stabiliam slydimui tinkama minimaliai invazinė artroskopinė fiksacija.
- Sudėtingesnio, nestabilaus slydimo atveju gali prireikti atviros operacijos, kai kaulo galvutė fiziškai grąžinama į vietą ir fiksuojama varžtais.
Po operacijos laukia apie du-tris mėnesiai reabilitacijos. Pradžioje labai svarbu neapkrauti gydytos kojos, vaikštoma su ramentais. Vėliau, kai skausmas išnyksta, pradedama kineziterapija, padedanti atkurti jėgą ir judesių amplitudę.
Savaime šlaunikaulio galvutės slydimas dažniausiai neišnyksta – net jei retais atvejais pažeidimas savaime susitvarko augant, tai negali būti laikoma patikima išeitimi dėl rizikos praleisti tinkamą gydymo momentą.
Perspektyvos po gydymo
Kuo anksčiau vaikui diagnozuojama slydimo būklė ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė visiškai atkurti klubo sąnarį bei išvengti rimtesnių pasekmių. Jei slydimas būna nedidelis ir laiku stabilizuotas, dažniausiai paaugliai išgyja be ilgesnių komplikacijų. Operacija ankstyvame etape paprastai būna paprastesnė, o sveikimas – sklandus. Nestabilus slydimas, kuris paprastai įvyksta po didesnės traumos, daug dažniau sukelia ilgalaikių problemų – gali išsivystyti kaulo nykimas ar antrinis klubo sąnario pažeidimas, tuomet prireikia sudėtingesnių operacijų, įskaitant ir sąnario keitimą.
