Arterioveninių malformacijų (AVM) susidarymas įvyksta, kai arterijos ir venos nenormali būdu susijungia. Tai sutrikdo kraujo srautą ir deguonies apytaką organizme. Arterijos tiekia deguonį į smegenis ir širdį, o venos perneša deguonį į plaučius ir širdį. Todėl, kai atsiranda ši būklė, gali būti, kad aplinkiniai audiniai, ypač plaučiai, širdis ir smegenys, gauna nepakankamai deguonies. Šis deguonies trūkumas gali sukelti hemoragiją arba kraujavimą į smegenis, insultą arba smegenų pažeidimus. Arterioveninės malformacijos gali rastis bet kurioje kūno dalyje, tačiau dažniausiai jos aptinkamos smegenyse ar stubure. Nors šios būklės priežastis dar nežinoma, smegenų AVM komplikacijos gali būti sėkmingai prevencinės ir sumažintos gydymo metu.
Simptomai
Arterioveninių malformacijų požymiai ir simptomai priklauso nuo jų lokalizacijos. Po kraujavimo gali atsirasti šie simptomai:
- Kraujavimas
- Galvos skausmai
- Pykinimas ir vėmimas
- Traukuliai
- Sąmonės praradimas
- Palaipsninis neurologinės funkcijos praradimas
Žmonės, turintys AVM, taip pat gali patirti:
- Galvos svaigimą
- Silpnus raumenis
- Silpnumą apatinėse galūnėse
- Nugaros skausmus
- Regėjimo problemas, tokius kaip nekontroliuojamas akių judėjimas arba regos nervo patinimas
- Jausmų praradimą, dilgčiojimą ar staigų skausmą
- Sumišimą
- Atminties praradimą
- Afaiją arba kalbos ar kalbos supratimo problemas
- Apraksiją arba veiksmų atlikimo problemas
- Haliucinacijas
- Mokymosi arba elgesio problemas vaikams arba paaugliams pacientams
AVM, kurios atsiranda netrukus po gimimo, vadinamos Galeno venos defektu. Šios AVM randamos giliai smegenyse ir gali sukelti:
- Hidrocefaliją arba skysčio padidėjimą smegenyse, kuris sukelia galvos padidėjimą
- Išsiplėtusias venas ant galvos odos
- Traukulius
- Augimo sulėtėjimą
- Širdies nepakankamumą
Kada kreiptis į gydytoją
Neturėtumėte ignoruoti jokių savo galvos skausmų, galvos svaigimo, regėjimo problemų ar kognityvių ar neurologinės funkcijos pokyčių. Rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų.
Rizikos veiksniai
Yra pastebėta galimo paveldimumo ir AVM ryšio. Rizika susirgti AVM linkusi padidėti žmonėms, kurių šeimos nariai sirgo šia liga.
Komplikacijos
Kraujavimas yra dažniausia AVM komplikacija. Jei negydoma, ji gali sukelti rimtą neurologinę žalą.
Diagnozė
Gydytojas gali pradėti diagnozę klausydamasis kraujo srauto per arterijas ir venas garsą, vadinamą bruit. Jums gali būti atliekami keli tyrimai, kurie gali apimti:
- Cerebrinė angiografija. Kraujagyslių struktūros tyrimui
- KT skenavimas. Kraujagyslių smegenyse ar stubure kraujavimo paieškai
- MRT. Detalaus audinių vaizdo parodymui
- MRA. Kraujotakos greičio, modelio ir distancijos bei kraujagyslių anomalijų stebėjimui
- Tranškranialinis Doplerio ultragarsas. Didelių ir vidutinių AVM grupavimui ir kraujavimo paieškai
Gydymas
AVM gydymas skiriasi priklausomai nuo kraujavimo, dydžio ir lokalizacijos. Gydymas gali apimti vaistų, operacijos ir kontrolinių apsilankymų naudojimą.
- Vaistai. Vaistų naudojimo tikslas yra valdyti AVM simptomus, įskaitant traukulius, galvos skausmus ir nugaros skausmus.
- Operacija. Gydytojas gali rekomenduoti operaciją pacientams, kuriems yra didelė kraujavimo rizika. Operacija gali apimti visišką AVM pašalinimą. Tačiau procedūra gali pažeisti smegenų audinius. Kitos operacijos rūšys gali apimti endovaskulinę embolizaciją ir stereotaktinę radiochirurgiją.
- Kontroliniai apsilankymai. Siekiant palaikyti sveiką gyvenimą ir užkirsti kelią ligos pasikartojimui, pacientams reikalinga reguliariai lankytis pas gydytoją. Gydytojas gali atlikti kelis vaizdinius tyrimus AVM stebėjimui.
Pasiruošimas vizitui
Prieš jūsų susitikimą galite:
- užsirašyti savo patiriamus simptomus
- surašyti savo dabartinius vaistus
- žinoti apie apribojimus prieš vizitą
- paruošti klausimus, kuriuos norite užduoti gydytojui
Konsultacijos metu gydytojas gali užduoti klausimus, susijusius su:
- simptomų pradžia
- ar simptomai yra nuolatiniai ar periodiški
- simptomų sunkumu
- ar kas nors pagerina ar pablogina simptomus
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
