Arterioveninių malformacijų (AVM) susidarymas įvyksta, kai arterijos ir venos nenormali būdu susijungia. Tai sutrikdo kraujo srautą ir deguonies apytaką organizme. Arterijos tiekia deguonį į smegenis ir širdį, o venos perneša deguonį į plaučius ir širdį. Todėl, kai atsiranda ši būklė, gali būti, kad aplinkiniai audiniai, ypač plaučiai, širdis ir smegenys, gauna nepakankamai deguonies. Šis deguonies trūkumas gali sukelti hemoragiją arba kraujavimą į smegenis, insultą arba smegenų pažeidimus. Arterioveninės malformacijos gali rastis bet kurioje kūno dalyje, tačiau dažniausiai jos aptinkamos smegenyse ar stubure. Nors šios būklės priežastis dar nežinoma, smegenų AVM komplikacijos gali būti sėkmingai prevencinės ir sumažintos gydymo metu.

Simptomai

Arterioveninių malformacijų požymiai ir simptomai priklauso nuo jų lokalizacijos. Po kraujavimo gali atsirasti šie simptomai:

Kraujavimas
Galvos skausmai
Pykinimas ir vėmimas
Traukuliai
Sąmonės praradimas
Palaipsninis neurologinės funkcijos praradimas

Žmonės, turintys AVM, taip pat gali patirti:

Galvos svaigimą
Silpnus raumenis
Silpnumą apatinėse galūnėse
Nugaros skausmus
Regėjimo problemas, tokius kaip nekontroliuojamas akių judėjimas arba regos nervo patinimas
Jausmų praradimą, dilgčiojimą ar staigų skausmą
Sumišimą
Atminties praradimą
Afaiją arba kalbos ar kalbos supratimo problemas
Apraksiją arba veiksmų atlikimo problemas
Haliucinacijas
Mokymosi arba elgesio problemas vaikams arba paaugliams pacientams

AVM, kurios atsiranda netrukus po gimimo, vadinamos Galeno venos defektu. Šios AVM randamos giliai smegenyse ir gali sukelti:

Susiję įrašai

Hidrocefaliją arba skysčio padidėjimą smegenyse, kuris sukelia galvos padidėjimą
Išsiplėtusias venas ant galvos odos
Traukulius
Augimo sulėtėjimą
Širdies nepakankamumą

Kada kreiptis į gydytoją

Neturėtumėte ignoruoti jokių savo galvos skausmų, galvos svaigimo, regėjimo problemų ar kognityvių ar neurologinės funkcijos pokyčių. Rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų.

Rizikos veiksniai

Yra pastebėta galimo paveldimumo ir AVM ryšio. Rizika susirgti AVM linkusi padidėti žmonėms, kurių šeimos nariai sirgo šia liga.

Komplikacijos

Kraujavimas yra dažniausia AVM komplikacija. Jei negydoma, ji gali sukelti rimtą neurologinę žalą.

Diagnozė

Gydytojas gali pradėti diagnozę klausydamasis kraujo srauto per arterijas ir venas garsą, vadinamą bruit. Jums gali būti atliekami keli tyrimai, kurie gali apimti:

Cerebrinė angiografija. Kraujagyslių struktūros tyrimui
KT skenavimas. Kraujagyslių smegenyse ar stubure kraujavimo paieškai
MRT. Detalaus audinių vaizdo parodymui
MRA. Kraujotakos greičio, modelio ir distancijos bei kraujagyslių anomalijų stebėjimui
Tranškranialinis Doplerio ultragarsas. Didelių ir vidutinių AVM grupavimui ir kraujavimo paieškai

Gydymas

AVM gydymas skiriasi priklausomai nuo kraujavimo, dydžio ir lokalizacijos. Gydymas gali apimti vaistų, operacijos ir kontrolinių apsilankymų naudojimą.

Vaistai. Vaistų naudojimo tikslas yra valdyti AVM simptomus, įskaitant traukulius, galvos skausmus ir nugaros skausmus.
Operacija. Gydytojas gali rekomenduoti operaciją pacientams, kuriems yra didelė kraujavimo rizika. Operacija gali apimti visišką AVM pašalinimą. Tačiau procedūra gali pažeisti smegenų audinius. Kitos operacijos rūšys gali apimti endovaskulinę embolizaciją ir stereotaktinę radiochirurgiją.
Kontroliniai apsilankymai. Siekiant palaikyti sveiką gyvenimą ir užkirsti kelią ligos pasikartojimui, pacientams reikalinga reguliariai lankytis pas gydytoją. Gydytojas gali atlikti kelis vaizdinius tyrimus AVM stebėjimui.