Cerebrospinalinis skystis – tai skaidri, bekvapė skysčio terpė, kuri kaip švelnus apvalkalas supa galvos ir nugaros smegenis. Ji atlieka svarbią apsauginę funkciją, padeda aprūpinti centrinę nervų sistemą maistinėmis medžiagomis ir pašalina medžiagų apykaitos likučius. Bet koks šio skysčio sudėties pakitimas gali signalizuoti apie galimą ligą ar uždegimą.
Kada reikalingas smegenų skysčio pasėlis
Smegenų skysčio (arba cerebrospinalinio skysčio, CSF) pasėlis atliekamas įtariant galvos ar nugaros smegenų infekciją arba uždegimą. Jeigu žmogus jaučia stiprų galvos skausmą, karščiuoja, pasireiškia neurologiniai simptomai, gydytojas gali pasiūlyti išsitirti šį skystį. Tokia analizė padeda ne tik tiksliai nustatyti ligos sukėlėją, bet ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Ligos, nustatomos atlikus CSF pasėlį
- Meningitas (bakterinis arba virusinis)
- Grybelinės infekcijos
- Kraujavimas po smegenų dangalais
- CNS pažeidimai
- Epilepsija
- Išsėtinė sklerozė
- Laimo liga
- Guillain-Barré sindromas
Atlikdami šį tyrimą, medikai gali papildomai įvertinti ir skysčio spaudimą, kuris kartais svarbus diagnozei.
Kaip atliekamas tyrimas
Pagrindinis cerebrospinalinio skysčio paėmimo būdas – juosmeninė punkcija, dar dažnai vadinama „spinaline adata“. Procedūra vyksta įkišant adatą tarp apatinės nugaros slankstelių. Per kelias akimirkas surenkamas reikiamas kiekis skysčio, kuris įstatomas į specialius laboratorinius indelius. Prireikus imama keletas mėginių.
Kai kurie pacientai dėl stuburo pakitimų ar kitų sveikatos būklių negali atlikti įprastos punkcijos. Tokiais atvejais skystis paimamas kitaip: adatą galima įvesti prie pat galvos pagrindo arba retais atvejais net išgręžti nedidelę skylutę kaukolėje.
Išgautas mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur jį įlašinus į specialias terpes stebima, ar išaugs bakterijos, virusai ar grybeliai. Jei mikroorganizmų nerandama, tyrimo rezultatas – neigiamas. Nustačius infekcijos sukėlėją, tyrimas laikomas teigiamu.
Galimi pavojai ir šalutiniai poveikiai
Nors pats skysčio pasėlis nesukelia pavojaus sveikatai, paėmimo procedūra gali sukelti tam tikrų nemalonių pojūčių ar komplikacijų:
- Skausmas ar maudimas procedūros metu
- Kraujavimas į nugaros smegenų apvalkalą (didesnė rizika vartojant kraują skystinančius vaistus arba esant mažam trombocitų kiekiui)
- Galvos skausmas, kuris pasirodo dėl sumažėjusio smegenų skysčio spaudimo
- Infekcija punkcijos vietoje
- Galimas nervų pažeidimas
Juosmeninės punkcijos nerekomenduojamos žmonėms, turintiems smegenų auglių ar didelių cistų, nes tai gali padidinti komplikacijų riziką. Siekiant sumažinti galvos skausmo tikimybę, tądien patariama vengti sunkios fizinės veiklos ir vartoti pakankamai skysčių. Jei vargina maudimas ar skausmas, galima išgerti paprastų skausmą malšinančių vaistų.
Ką rodo rezultatai ir tolimesni žingsniai
Gauti cerebrospinalinio skysčio tyrimo atsakymai padeda gydytojui išaiškinti jūsų simptomų priežastį. Remiantis rezultatais, galbūt papildomai bus pasiūlytas kraujo tyrimas, išsamus kraujo ląstelių skaičiavimas, taip pat galvos ar stuburo tomografija arba magnetinis rezonansas.
Remdamasis visa surinkta informacija, gydytojas parinks optimalų gydymo planą, kad būtų veiksmingai pašalinta pagrindinė liga ir palengvinti simptomai.