Laikinojo skilties epilepsija – tai neurologinis sutrikimas, kai priepuoliai prasideda smegenų laikinojoje skiltyje. Šio tipo priepuoliai kyla dėl netaisyklingos elektrinės veiklos smegenyse. Kiekvienas žmogus turi dvi laikines skiltis – jos išsidėsčiusios abiejose galvos pusėse, tarp akies ir ausies, už smilkinių.
Laikinosios skilties funkcijos
Laikinoji smegenų sritis yra atsakinga už mūsų gebėjimą suvokti aplinką ir apdoroti jausmus. Ji padeda kurti bei saugoti prisiminimus, atpažinti garsus, suvokti vaizdus, dalyvauja kalbos bei kalbėjimo procesuose. Taip pat ši smegenų dalis reguliuoja daugelį automatiškų organizmo reakcijų – alkį, troškulį, emocines reakcijas (kaip baimė ar džiaugsmas), netgi instinktyvius elgesio modelius.
Skirtingos ligos formos
Pagrindiniai laikinosios skilties epilepsijos tipai yra du:
- Mezialinė laikinosios skilties epilepsija: priepuoliai atsiranda arčiausiai hipokampo – giliojo smegenų darinio, kuris užima pagrindinę vietą laikinojoje skiltyje. Tai dažniausiai pasitaikanti šios epilepsijos forma.
- Neokortikalinė arba šoninė laikinosios skilties epilepsija: priepuoliai kyla iš išorinių laikinosios skilties sluoksnių.
Kairės ir dešinės skilties skirtumai
Kairioji ir dešinioji laikinosios skilties dalys yra gana panašios – abi apdoroja atmintį, garsus, vaizdinius bei kalbą. Tačiau kai priepuoliai prasideda kairėje, ypač dešiniarankiams, laikui bėgant gali pasireikšti sunkumai įvardinant daiktus ar ieškant tinkamų žodžių, gali kisti nuotaika. Tuo tarpu priepuoliai dešinėje pusėje dažniausiai rečiau paveikia atmintį, tačiau gali sutrikti ne žodinės informacijos (pavyzdžiui, vaizdinės) įsiminimas bei atsirasti emocinių pokyčių.
Laikinosios skilties epilepsijos simptomai
Šios ligos požymiai dažniausiai prasideda nuo vadinamosios epilepsinės auros – neįprasto pojūčio, kuris pasireiškia prieš pačią traukulių pradžią. Ne visi žmonės patiria aurą, tačiau tai dažnas ligos „įspėjimas“.
Auros metu galima pajusti:
- Dežavu (jau matyto ar patirto jausmas), prisiminimą, arba priešingai – jamais vu (nepažįstamą situaciją)
- Netikėtą baimę, nerimą, paniką ar net stiprias teigiamas emocijas
- Gomurio „virškinimo“ jausmą – tarsi važiuotumėte linksmųjų kalnelių trasa
- Vieno arba kelių pojūčių paaštrėjimą (girdėjimas, regėjimas, uoslė, skonis, lietimas)
Aura dažniausiai trunka nuo kelių sekundžių iki dviejų minučių, ir dažnu atveju žmogus būna sąmoningas.
Po auros fazės seka priepuolis su būdingais simptomais:
- Trumpalaikis sąmonės praradimas
- Tuščias žvilgsnis, sustingusi veido išraiška
- Praplėstėję vyzdžiai
- Nepagrįsti, pasikartojantys judesiai – pirštų barbenimas, rankų judesiai, dažnas mirksėjimas, lūpų laižymas, kramtymas ar rijimas
- Sumišimas, trumpalaikiai kalbėjimo arba kalbos suvokimo sunkumai (afazija)
- Kūno sustingimas ar trūkčiojimai
Ligos priežastys
Laikinosios skilties epilepsiją lemia netaisyklingas nervinių ląstelių (neuronų) veikimas šioje smegenų srityje. Esant priepuoliui, nervų impulsai ima nekontroliuojamai plisti ir nebesiunčiami ten, kur reikia. Dažniausios priežastys:
- Hipokampo sklerozė – tai neuronų ir glijos ląstelių žūtis hipokampe
- Židininė žievės displazija – nenormaliai susiformavusios neuronų sankaupos
- Smegenų navikai
- Galvos smegenų traumos
- Infekcinės ligos (smegenų pūlinys, meningitas, encefalitas)
- Kraujotakos ligos (insultas, arterioveninės malformacijos)
- Paveldimos genetinės ydos
- Nenustatytos priežastys
Rizikos veiksniai
Laikinosios skilties epilepsija gali atsirasti bet kuriame amžiuje, nors kai kurios situacijos riziką padidina:
- Vaikystėje pasireiškę karščiavimo sukelti traukuliai
- Priepuoliai, trunkantys ilgiau nei penkias minutes arba keli iš eilės be atsigavimo (epistatusas)
- Įgimtos smegenų vystymosi ydos, navikai
- Sunkios galvos traumos ar infekcijos vaikystėje
- Šeimos narių, sergančių šia liga, buvimas
Apie du trečdaliai žmonių, susirgusių šia liga, kūdikystėje patyrė karščiavimo sukeltus traukulius, tačiau iš jų tik mažiau nei vienam iš jų liga išsivysto vėliau.
Galimos komplikacijos
Laikinosios skilties epilepsija gali sukelti ilgalaikius pažinimo sutrikimus – prastėti atmintis, dėmesio koncentracija, sprendimų priėmimas ar gebėjimas mokytis. Dėl dažno ir ilgai trunkančių priepuolių šie procesai kartais tampa negrįžtamai pažeisti.
- Dažnos komplikacijos – depresija, nuolatinis nerimas, atminties praradimas
- Yra rizika vadinamajam staigios, neaiškios kilmės mirčiai sergant epilepsija (SUDEP)
Ligos diagnostika
Diagnozuojant laikinosios skilties epilepsiją, gydytojas išsamiai klausinėja apie patirtus simptomus, priepuolių pobūdį, ankstesneas sveikatos problemas. Svarbu surinkti išsamią priepuolių istoriją – tiek iš paties žmogaus, tiek liudininkų, kurie matė įvykį, nes pats ligonis ne visada atsimena įvykusius priepuolius.
Nustatant diagnozę, atliekami neurologiniai tyrimai, gali būti paskirti:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Elektroencefalografija (EEG), kartais – vaizdo EEG stebėjimas
- SPECT (smegenų perfuzijos tyrimas)
- PET (pozitronų emisijos tomografija)
- MEG (magnetoencefalografija)
- Neuropsichologiniai tyrimai
Gydymo galimybės
Laikinosios skilties epilepsija gydoma įvairiai – pasirinkimas priklauso nuo ligos sunkumo, dažnumo ir individualių ypatumų.
- Medikamentinis gydymas – dažniausiai skiriami priepuolius slopinantys vaistai. Gydytojas gali pasiūlyti keletą medikamentų ar jų derinių, kol pavyks rasti efektyviausią schemą.
- Epilepsijos chirurgija – jei vaistai nėra pakankamai veiksmingi arba ligai sukelia navikas, svarstoma laikinosios skilties dalies šalinimo operacija (laikinosios skilties rezekcija). Prieš šią procedūrą kruopščiai įvertinama rizika ir parenkama tiksli taktika, stengiantis apsaugoti gyvybiškai svarbias smegenų funkcijas.
- Neurostimuliacijos terapija – alternatyva, kai vaistai nepadeda ar operacija netinka. Implantuojamas prietaisas, kuris reguliariai siunčia elektrinius impulsus į pažeistą smegenų sritį, laikui bėgant sumažindamas priepuolių dažnį. Galimi metodai: klajoklio nervo, atsako ar gilioji smegenų stimuliacija.
- Mitybos keitimas – kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama speciali mityba, pavyzdžiui, ketogeninė dieta, kurioje mažai angliavandenių, bet daug riebalų.
Dažniausiai naudojami vaistai nuo priepuolių
- Brivaracetamas
- Cenobamatas
- Karbamazepinas
- Gabapentinas
- Lamotriginas
- Lakosamidas
- Levetiracetamas
- Okskarbazepinas
- Pregabalinas
- Rufinamidas
- Topiramatas
- Valproatas
- Zonisamidas
Gydymo metu svarbu informuoti gydytoją, jei planuojama nėštumą arba jau laukiatės, nes kai kurie vaistai gali pakenkti vaisiui.
Prognozė ir gyvenimas su liga
Ligos eiga kiekvienam žmogui skirtinga – ją lemia priepuolių dažnis, ligos trukmė, bendroji sveikata ir tai, ar nėra jau atsiradusių komplikacijų. Daugeliui žmonių pavyksta kontroliuoti priepuolius vaistų pagalba, o kai kuriems žmonėms visiškai išnyksta simptomai po chirurginių intervencijų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei patyrėte traukulių ar įtariate, kad jie galėjo būti. Jei sergate laikinosios skilties epilepsija, ypač svarbu stebėti šiuos atvejus:
- Priepuolis trunka ilgiau nei penkias minutes
- Tuoj po priepuolio seka dar vienas, ligoniui neatgavus sąmonės
- Pastebite naujus, anksčiau nebūdingus simptomus
- Padažnėja ar stiprėja priepuoliai
- Atsigavimas po priepuolio užtrunka ilgiau nei įprasta arba visai nevyksta
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Koks gydymo būdas būtų tinkamiausias mano atveju?
- Kokios galima tikėtis nepageidaujamos reakcijos?
- Ar šie vaistai saugūs, jei galvoju apie šeimos pagausėjimą?
- Ar galėčiau būti tinkamas kandidatas chirurginiam gydymui?
