Chionofobija – tai stipri ir neretai sunkiai suvaldomos baimės sniego forma, kai net paprastas pasvarstymas apie lengvą snygį gali iššaukti intensyvų nerimą. Pati sąvoka kilo iš graikiško žodžio, reiškiančio sniegą. Ši būklė paveikia žmones įvairiai – kai kurie stengiasi persikelti gyventi ten, kur šalta nedažna, vengia kelionių žiemą ar net išeiti iš namų, jei laukia snygio. Tokia baimė gali apriboti kasdienybę, paveikti darbinius santykius ar net sukelti finansinių sunkumų.
Kas yra fobija?
Fobija – tai intensyvi, dažnai nepagrįsta baimė ar stiprus nerimas, atsirandantis dėl tam tikros situacijos, objekto ar reiškinio. Žmogaus organizmas reaguoja taip, tarsi grėsmė būtų reali – gali pasireikšti net panikos priepuoliai. Specifinės fobijos, tokios kaip chionofobija, susijusios su konkrečiais dirgikliais (šiuo atveju – sniegu). Šios baimės kartais tampa priežastimi vengti tam tikrų vietų, veiklų ar net nutraukti planuotą kelionę.
Kaip dažnai pasitaiko chionofobija?
Tiksliai nustatyti, kiek žmonių bijo sniego, sudėtinga – daugelis vengia apie tai kalbėti arba patys nesuvokia šios baimės masto. Tačiau žinoma, kad konkrečių fobijų per gyvenimą patiria nemaža dalis žmonių – maždaug kas dešimtas suaugusysis ir kas penktas paauglys bent kartą susiduria su tokio pobūdžio baime.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kam dažniau išsivysto chionofobija?
Asmenys, kurie jau turi psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, generalizuotą nerimo sutrikimą ar kitų fobijų, dažniau išgyvena ir sniego baimę. Rizika didesnė, jei žmogaus anamnezėje buvo:
- panikos sutrikimų
- depresyvių nuotaikų ar nuotaikos sutrikimų
- kitų nerimo arba obsesinių-kompulsinių sutrikimų
- priklausomybių nuo medžiagų
Kas sukelia chionofobiją?
Tikslios šios fobijos priežastys nežinomos, tačiau tikima, kad ją lemia kelių veiksnių – genetinių, aplinkos ir asmeninės patirties – visuma. Būna atvejų, kai sniegas žmogui asocijuojasi su ankstesniu trauminiu įvykiu: pavyzdžiui, išgyventa pūga arba eismo įvykis slidžiomis sąlygomis. Tokie sunkūs išgyvenimai ypač paveikia žmones, linkusius į nerimo sutrikimus, panašiai kaip tai vyksta po potrauminio streso sutrikimo.
Chionofobijos simptomai
Vaikai ir suaugusieji, bijantys sniego, stipriai reaguoja į viską, kas susiję su žiemos orais:
- išgirdę orų prognozę apie artėjantį snygį
- pamatę sniegą gyvai, per filmą ar nuotraukose
- vien pasvarstę apie sniegą ar būsimą žiemą
Žmonės su šia fobija gali prastai miegoti artėjant šaltiems orams, nuolat nerimauti dėl maisto atsargų. Neretas ryžtasi svarbiems pokyčiams – persikelia į šiltesnius regionus, kad netektų nuolat susidurti su baime.
- prakaitavimas
- drebulys ar silpnumas
- širdies plakimo padažnėjimas
- pykinimas, skrandžio sutrikimai
- dusulys
- galvos svaigimas
- šalčio pojūtis ar šaltkrėtis
Diagnozavimas
Norint nustatyti chionofobiją ar kitą specifinį nerimo sutrikimą, reikalingas psichikos sveikatos specialisto įvertinimas. Diagnostika paremta pasireiškiančiais simptomais:
- nenumaldomas ar intensyvus nerimas, susijęs su sniegu
- panikos arba nerimo epizodai, trunkantys pusę metų ar ilgiau
- žymūs gyvenimo kokybės pokyčiai – vengimas eiti į lauką šaltojo sezono metu ar baimė palikti namus
- sutrikę santykiai dėl šios baimės
Gydymo ir valdymo būdai
Nėra vienos aiškios gydymo schemos, tačiau tam tikros terapijos padeda sumažinti simptomus ir baimės stiprumą. Gydytojai gali pasiūlyti:
- Kognityvinę elgesio terapiją – ji padeda keisti požiūrį į baimes ir kontroliuoti reakcijas.
- Ekspozicinę terapiją – žmogus palaipsniui susiduria su sniegu ar jo vaizdais, taip mažindamas jautrumą baimei.
- Hipnoterapiją – gilių atsipalaidavimo ir koncentracijos būsenų metu mažinamas nerimas.
- Psichoterapiją – kalbėjimas apie savo baimes padeda geriau jas suprasti bei išmokti su jomis tvarkytis kasdien.
Kartais skiriami vaistai nuo nerimo ar depresijos simptomams suvaldyti, bet jie pačios fobijos nepanaikina. Be to, rekomenduojama taikyti kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimus, užsiimti joga, meditacija ar sąmoningumo praktikomis – visa tai gali sumažinti nervinę įtampą.
Galimos pasekmės
Negydoma chionofobija gali trikdyti kasdienį gyvenimą ir gerokai bloginti savijautą. Intensyvus nerimas bei panikos priepuoliai paveikia ne tik psichinę, bet ir fizinę sveikatą. Žmonės, kuriuos slegia ši baimė, dažnai ilgam užsidaro namuose, vengia draugų, turi sunkumų šeimoje, darbe ir nutraukia socialinius ryšius. Kartais jie išvyksta iš įprastos aplinkos, atsiriboja nuo pagalbos rato, kad tik nereikėtų susidurti su sniegu.
Gyvenimo prognozė
Esant tinkamam gydymui, daugelis žmonių išmoksta valdyti chionofobijos simptomus. Kartais reikia ilgesnės terapijos, ypač jei asmuo gyvena vietovėje, kur sniegas pasitaiko reguliariai.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jei baimė ar nerimas dėl sniego stipriai veikia kasdienybę, trukdo miegoti ar kelia nuolatinį stresą. Specialisto pagalbos reikėtų ieškoti, jei patiriami panikos priepuoliai ar pastebimi sunkūs fobijų simptomai.
Klausimai gydytojui
- Kas lemia šios baimės atsiradimą?
- Kokia terapija ar gydymas būtų tinkamiausias mano atveju?
- Kiek patirties turite taikant kognityvinę elgesio terapiją ar ekspozicinę terapiją?
- Ar man prireiks ilgalaikės ar trumpalaikės pagalbos?
