Širdies šuntas – tai būklė, kai kraujas širdyje teka netipiniais keliais. Vieniems žmonėms tokia kraujotaka gali vykti lygiagrečiai su įprastu kraujo srautu, o kai kuriems – visiškai pakeičia įprastą kraujo tekėjimo schemą. Esant šuntui, kraujas, užuot judėjęs natūraliais keliais iš vienos širdies dalies į kitą, patenka į kitas vietas kraujagyslėse ar širdies kamerose, nei turėtų pagal fiziologiją.
Kaip juda kraujas sveikoje širdyje
Normalus kraujotakos kelias prasideda tada, kai iš dešinės širdies pusės į ją patenka deguonies neturintis kraujas. Šis kraujas pumpuojamas į plaučius, kur prisotinamas deguonimi ir išvalomas nuo anglies dvideginio. Tuomet deguonies prisotintas kraujas grįžta į kairiąją širdies pusę ir toliau keliauja į aortą – pagrindinę arteriją, iš kurios deguonies turintis kraujas teka į visus kūno audinius.
Kai širdyje atsiranda šuntas, šis natūralus kraujo kelias sutrinka – pavyzdžiui, deguonies prisotintas kraujas gali sugrįžti atgal į plaučius, arba deguonies stokojantis kraujas nepasiekia plaučių ir toliau keliauja po organizmą.
Širdies šuntų rūšys
Širdies šuntai skirstomi pagal tai, kokia kryptimi kraujas teka per netipinį kanalą:
- Iš kairės į dešinę (be cianozės): Šiuo atveju plaučių funkcija nėra sutrikdoma – tai reiškia, jog deguonies gausa kraujyje lieka normali.
- Iš dešinės į kairę (su cianoze): Dalis kraujo aplenkia plaučius, todėl organizmas gali būti aprūpinamas deguonies neturinčiu krauju. Dažnai tai pasireiškia odos melsvumu ir mažesne deguonies koncentracija kraujyje.
Iš kairės į dešinę tekantys šuntai
Tokių šuntų metu deguonies prisotintas kraujas patenka atgal į plaučius. Dažniausiai šios rūšies defektai yra:
- Prieširdžių pertvaros defektai
- Skilvelių pertvaros defektai
- Atrioventrikulinės pertvaros defektai
- Atvira arterinė lataka
- Visiško arba dalinio plaučių veninio grįžimo anomalijos
Iš dešinės į kairę tekantys šuntai
Deguonies stokojantis kraujas kai kuriais atvejais tiesiogiai patenka į didįjį kraujo apytakos ratą, aplenkdamas plaučius. Tipiniai pavyzdžiai šių šuntų yra:
- Dvigubo ištekėjimo dešinysis skilvelis
- Eizenmengerio sindromas
- Hipoplastinė kairė širdies pusė
- Plaučių arterioveninės malformacijos
- Plaučių atrezija
- Fallot tetralogija
- Didžiųjų kraujagyslių transpozicija
- Bendras arterinis kamienas
Cirkuliaciniai šuntai
Tai pavojingiausi, gyvybei grėsmingi šuntai, kurių metu kraujas širdyje cirkuliuoja ratu ir jo pakankamai nepatenka į kūno audinius. Dažniausiai ši problema atsiranda sergant sunkiausiomis Ebsteino anomalijos formomis.
Kaip dažnai pasitaiko širdies šuntai?
Įgimti širdies šuntai – tai dažniausiai fiksuojami įgimti širdies ydos atvejai. Statistiškai maždaug vienas iš šimto naujagimių turi įgimtą širdies ydą.
Širdies šunto priežastys
Neretai įgimti širdies šuntai siejami su genetiniais veiksniais, pavyzdžiui, bendros chromosomų anomalijos dažnai lydi ir širdies šuntus. Taip pat priežastimi tampa tam tikri genų pakitimai, dėl kurių vystosi vaisiaus širdies ydos; pavyzdžiui, pusė žmonių, gimusių su tam tikrais genetiniais sindromais, turi ir širdies šuntų.
Papildomai riziką susirgti įgimta širdies yda padidina kai kurie veiksniai nėštumo metu. Širdies šunto tikimybė didesnė, jei nėščioji sirgo raudonuke, gripu, per daug vartojo vitamino A ar ibuprofeno, naudojo marihuaną, sirgo cukriniu diabetu nėštumo metu.
Širdies šunto simptomai
Širdies šunto požymiai ir jų stiprumas yra labai įvairūs. Dažnai šuntai, kurių kraujas teka iš kairės į dešinę, nesukelia jokių simptomų net ir paaugliams ar suaugusiems. Jei simptomai išryškėja, dažniausiai pasitaiko:
- Dažnas dusulys (ypač fizinio krūvio metu)
- Greitas nuovargis, sumažėjęs fizinis pajėgumas
Ilgainiui tokio tipo šuntai gali sukelti plaučių hipertenziją, t. y. pakilusią kraujospūdį plaučių arterijose.
Šuntams, kai kraujas juda iš dešinės į kairę, simptomai pasireiškia anksti, dažniausiai jau kūdikystėje. Vienas iš ryškiausių požymių – melsvas odos atspalvis (cianozė). Taip pat gali pasitaikyti:
- Riešų ir kojų pirštų nagučių sustorėjimas (būgno lazdelių pirštai)
- Kraujavimas kosint
- Blogo svorio augimas
- Dusulys
- Pasikartojančios infekcijos
Kaip diagnozuojami širdies šuntai?
Norint tiksliai nustatyti širdies šuntą, taikoma keletas tyrimų:
- Kraujo tyrimai – jie padeda pastebėti eritrocitų pokyčius.
- Raiškūs širdies vaizdavimo metodai, tokie kaip rentgenograma ar kompiuterinė tomografija – leidžia įvertinti širdies formos pokyčius.
- Echokardiograma – atskleidžia širdies struktūrą ir jos veiklą.
- Elektrokardiograma (EKG) – padeda nustatyti plaučių hipertenzijos ar kitų širdies sutrikimų požymius.
- Širdies kateterizacija – leidžia išmatuoti slėgį širdies kamerose ir padeda išsiaiškinti chirurginio gydymo poreikį.
Širdies šunto gydymas
Kaip gydomas šuntas, priklauso nuo jo dydžio ir simptomų. Nedideli šuntai dažnai užsitraukia savaime ir nesukelia jokių komplikacijų. Jei šuntas didesnis, gali būti reikalinga chirurginė intervencija, kurios tikslas – nukreipti kraują tinkama kryptimi. Dažniausios operacijos:
- Norvudo procedūra: Atvira širdies operacija dažniausiai atliekama naujagimiams, išplečiama aorta ir nukreipiamas kraujo tekėjimas. Po šios procedūros dešinysis skilvelis pradeda atlikti pagrindinį darbą pernešant kraują į kūną.
- Glenn procedūra: Jos metu kūno veninis kraujas nukreipiamas tiesiai į plaučius.
- Fontano procedūra: Operacija užtikrina, kad deguonies trūkstantis kraujas iš karto patektų į plaučius, o deguonies turtingas kraujas – į vieną iš širdies skilvelių, taip išvengiant jų maišymosi.
Prevencija
Užkirsti kelią širdies šunto atsiradimui ne visada įmanoma, bet nėštumo metu galima sumažinti riziką. Rekomenduojama:
- Vengti žalingų medžiagų: alkoholis, tabakas, narkotinės medžiagos ir dideli kiekiai kofeino gali kenkti vystomam vaisiui.
- Valgyti pilnavertį, tinkamai subalansuotą maistą, atsisakyti termiškai neapdorotos mėsos, minkštųjų sūrių, nepasterizuotų pieno produktų – taip sumažinant infekcijų riziką.
- Reguliariai judėti pagal galimybes.
- Laiku pasiskiepyti ir laikytis gydytojo rekomendacijų dėl visų būtinų skiepų.
- Miegoti bent 7–8 valandas, stengtis ilsėtis ant kairiojo šono, kad pagerėtų vaisiaus aprūpinimas krauju.
- Vartoti gydytojo paskirtus nėščiųjų vitaminus ir papildus.
Ligos eiga ir prognozė
Kiekvieno žmogaus atvejis – individualus: nuo nedidelių, visai simptomų nesukeliančių šuntų iki didelių defektų, keliančių grėsmę gyvybei. Dideli šuntai dažnai reikalauja skubaus chirurginio gydymo pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Jei išsivysto stipri plaučių hipertenzija, padidėja komplikacijų ir chirurginio gydymo poreikis.
Nedideli šuntai, nesutrikdantys kraujo deguonies kiekio, paprastai nesukelia rimtų problemų ir dažnai jų nereikia gydyti.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokio tipo širdies šuntas diagnozuotas?
- Kokius tyrimus reikėtų atlikti man ar mano vaikui?
- Kokios gydymo galimybės yra mano atveju?
- Kaip sumažinti komplikacijų riziką?
- Kokios yra galimybės šeimos pagausėjimui – ar galimas šunto paveldėjimas?
- Kokios ateities perspektyvos laukia su šia diagnoze?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
