Supermikroorganizmai arba daugeliui vaistų atsparūs mikrobai – tai infekcijos sukėlėjai, kuriuos labai sunku išnaikinti, nes jie tapo atsparūs naudojamiems gydymui. Dauguma tokių organizmų yra bakterijos, sugebančios išgyventi net ir veikiant stipriausiais antibiotikais. Yra ir grybelių, kurie įgijo atsparumą priešgrybeliniams vaistams. Kai kurios bakterinės arba grybelinės infekcijos tampa itin pavojingos dėl gebėjimo išvengti daugelio gydymo būdų.
Kaip formuojasi atsparumas vaistams?
Supermikroorganizmai dažniausiai atsiranda, kai bakterijos ar grybeliai susiduria su vaistais per dažnai ar netinkamai gydant. Tokiose situacijose mikroorganizmai geba prisitaikyti: vystosi jų apsauginiai mechanizmai, kurie leidžia išgyventi ir daugintis net vaistų poveikyje. Šis procesas skatina vis sunkiau gydomų infekcijų plitimą, ypač gydymo įstaigose, kur antibiotikai ir priešgrybeliniai preparatai naudojami dažniau. Be to, mikroorganizmai savo atsparumo genus gali perduoti kitiems – taip atsparumas plinta bendruomenėje ar ligoninėje.
Kokios bakterijos ir grybai tampa supermikroorganizmais?
Teoriškai bet kuri bakterija gali įgyti atsparumą vaistams, tačiau kai kurios tai padaro dažniau. Dažniau pasitaikantys supermikroorganizmai:
- Staphylococcus aureus (pvz., MRSA)
- Karbapenemams atsparūs Enterobacterales (tarp jų – Klebsiella pneumoniae, E. coli, Salmonella, Shigella)
- Neisseria gonorrhoeae (gonorėja)
- Pseudomonas aeruginosa
- Acinetobacter baumannii
- Mycobacterium tuberculosis (tuberkuliozė)
- Streptococcus pneumoniae (pneumokokinės infekcijos)
- Campylobacter
- Mycoplasma genitalium
- Bordetella pertussis (kokliušas)
- Candida auris, Aspergillus fumigatus (atsparūs grybai)
Svarbu: kai kurie šių mikroorganizmų štamai dar gali būti jautrūs vaistams, todėl diagnozė ir gydymo sėkmė priklauso nuo individualaus infekcijos tipo.
Supermikroorganizmų simptomai
Sukeliamų infekcijų požymiai skiriasi priklausomai nuo to, kuri kūno vieta pažeidžiama. Dažniausi simptomai gali būti:
- Karščiavimas
- Drebėjimas
- Bėrimas ar skausmingi, paraudę, patinę odos plotai, pūlingos žaizdos
- Kosulys
- Dusulys
- Skausmas krūtinėje arba pilvo srityje
- Jėgų trūkumas, nuovargis
- Raumenų ar sąnarių skausmas
- Žemas kraujospūdis
- Labai greitas širdies plakimas
- Per žema kūno temperatūra (hipotermija)
Šie simptomai būdingi daugeliui infekcijų, o ne tik supermikroorganizmų sukeltoms ligoms.
Kas didina riziką užsikrėsti atspariais mikrobais?
Supermikroorganizmais užsikrėsti lengviau žmonėms, kurie turi imuninės sistemos sutrikimų, vartoja antibiotikus ilgai ar dažnai, arba kurių organizme yra nuolatinių medicininių prietaisų. Riziką taip pat didina ilgalaikės hospitalizacijos ar gyvenimas slaugos įstaigose. Prietaisai, tokie kaip kateteriai, kvėpavimo vamzdeliai ar maitintuvai, sudaro sąlygas infekcijoms patekti į organizmą.
Kaip plinta supermikroorganizmai?
Šių mikrobų galima gauti tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusiu ar kolonizuotu asmeniu. Kartais žmogus pats nejaučia jokių simptomų, tačiau jis gali platinti pavojingus mikrobus kitiems. Be to, infekcija galima užsikrėsti per užterštus paviršius ar daiktus, bendrus rankšluosčius, drabužius, medicinines priemones, sporto įrangą arba per maistą ir vandenį, ypač nelabai termiškai apdorotus produktus.
Galimos komplikacijos
Netinkamai ar pavėluotai gydomos supermikroorganizmų sukeltos infekcijos gali baigtis labai sunkiai. Dažnai pasitaikančios rimtos pasekmės – sepsis, septicinis šokas (labai žemas kraujospūdis, organų nepakankamumas), kvėpavimo nepakankamumas, o kartais ir galūnių amputacija dėl nevaldytos infekcijos.
Kaip nustatoma supermikroorganizmų infekcija?
Įtarti atsparią infekciją galima tada, kai liga nesitraukia, nepaisant paskirto gydymo. Tokiu atveju būtini kraujo, šlapimo, išmatų, žaizdos, įkvepiamų gleivių ar audinių laboratoriniai tyrimai, kad būtų galima nustatyti infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą vaistams. Labai svarbu informuoti gydytoją, jei organizme yra bet kokių ilgalaikių medicininių prietaisų ar neseniai buvote gydymo įstaigoje.
Gydymas ir valdymas
Vienas vaistas visų tokių infekcijų neišgydo – todėl supermikroorganizmai pavojingi. Gydytojas parenka veiksmingus vaistų derinius (kartais naudojama net kelių skirtingų antibiotikų kombinacija), taip pat rūpinasi žaizdų ar pažeistų audinių priežiūra, kartais nupjauna ir pašalina pažeistas vietas. Jei šaltinis yra medicininis prietaisas, jį gali tekti pašalinti. Atsparių grybelių sukeltoms infekcijoms gali būti naudojami specialūs priešgrybeliniai vaistai – pavyzdžiui, echinokandinai.
Prevencija: kaip apsisaugoti?
Efektyviausia apsauga – saikingas ir tikslingas antibiotikų vartojimas. Svarbu vartoti tik tuos vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas, ir visada užbaigti gydymo kursą, net ir pasijutus geriau. Nereikėtų savarankiškai gydytis antibiotikais ar reikalauti jų virusinių infekcijų (peršalimo, gripo) atvejais – jie vis tiek nepadės.
Praktiniai patarimai infekcijų prevencijai
- Rankų higiena – plaukite rankas, ypač prieš ruošiant maistą ir po kontakto su sergančiais žmonėmis.
- Dažnai valykite ir dezinfekuokite paviršius, kuriuos dažnai liečiate.
- Stenkitės nenaudoti tų pačių skutimosi, higienos ar sporto reikmenų su kitais asmenimis.
- Laikykite žaizdas švarias ir apsaugotas tvarsčiu.
- Nesterilizuotų adatų nenaudokite niekada.
- Dažnai skalbkite drabužius, rankšluosčius, patalynę tinkamoje temperatūroje.
- Saugokite save lytinių santykių metu – naudokite apsaugos priemones.
- Prašykite gydytojo paaiškinti, kaip prižiūrėti ilgalaikius prietaisus kūne ir kiek ilgai jų reikia.
- Vartokite tik pasterizuotus pieno produktus, kruopščiai plaukite ir ruoškite maistą.
- Pasiskiepykite nuo bakterinių infekcijų, kurioms jau yra sukurti skiepai, pavyzdžiui, nuo kokliušo ar pneumokoko.
Kiek pavojingi yra supermikroorganizmai?
Atspari infekcija gali reikalauti ilgesnio ir sudėtingesnio gydymo, kartais net kelių skirtingų medikamentų kombinacijos. Kai kuriems žmonėms tokios infekcijos gali būti pavojingos gyvybei, ypač plintant po visą kūną ar sergant sunkiomis gretutinėmis ligomis. Tokiais atvejais dažnai prireikia gydymo ligoninėje, kur specialistai gali stebėti ligos eigą.
Odos infekcijų gydymui gali prireikti chirurginių procedūrų ir lokalaus gydymo antibiotikais.
Išgyvenamumas ir prognozė
Dalis žmonių pasveiksta nuo supermikroorganizmų sukeltų infekcijų, tačiau sunkių atvejų mirtingumas gali būti gana aukštas – kai kurių ypač atsparių infekcijų metu siekia net iki pusės visų atvejų. Svarbiausia greitai reaguoti ir, pajutus simptomus, kuo anksčiau kreiptis į gydytoją.
Kada būtina medicininė pagalba?
Jei jūsų organizme yra įterptų prietaisų arba sergate ligomis, kurios silpnina imuninę sistemą, pasitarkite su gydytoju, kokių infekcijos požymių reikėtų stebėti. Nedelskite ir kreipkitės į medikus, jei pasireiškia stiprus skausmas, aukštas karščiavimas, silpnumas, sumišimas, traukuliai, labai sumažėja spaudimas, sutrinka orientacija ar jaučiate neįprastus simptomus. Atviri ir laiku perduodami signalai apie jūsų sveikatos pokyčius gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie supermikroorganizmus
Kiek dažnai pasitaiko šios infekcijos? Daugelyje šalių kasmet milijonai žmonių susiduria su bakterijų, atsparių antibiotikams, sukeltomis infekcijomis. Nemaža dalis atvejų baigiasi mirtimi, ypač jei infekcija išplitusi ar gydymas pradėtas pavėluotai.
Kodėl kai kurias infekcijas itin sunku pašalinti? Didžiausių iššūkių sukelia tie mikroorganizmai, kurie tapo atsparūs kelioms ar daugeliui vaistų. Tokios ligos kaip MRSA ar karbapenemams atsparūs Enterobacterales dažnai nereaguoja į daugelį įprastų vaistų, todėl gydymas užtrunka ilgai ir yra sudėtingas.
