Širdį gaubiančio perikardo sustandėjimas gali smarkiai apriboti jos galimybes plėstis, dėl to nukenčia širdies darbas. Sužinokite pagrindinius šio sutrikimo požymius, galimas priežastis, gydymo būdus ir ką galite padaryti, kad jaustumėtės kuo geriau.
- 1.Kas yra konstrikcinis perikarditas?
- 2.Kaip vystosi ši liga?
- 3.Kas dažniausiai susiduria su šia liga?
- 4.Kaip dažnai pasitaiko šis sutrikimas?
- 5.Konstrikcinio perikardito simptomai
- 6.Kas gali sukelti konstrikcinį perikarditą?
- 7.Ar ši liga užkrečiama?
- 8.Kaip diagnozuojamas konstrikcinis perikarditas?
- 9.Gydymas ir valdymas
- 10.Galimos komplikacijos
- 11.Kasdienių įpročių ir savijautos valdymas
- 12.Pasveikimo trukmė ir prognozė
- 13.Ar galima išvengti konstrikcinio perikardito?
Kas yra konstrikcinis perikarditas?
Konstrikcinis perikarditas – tai ilgalaikė būklė, kai plona širdį supanti membrana (perikardas) sustorėja arba sukietėja labiau nei įprastai. Taip susidariusios „šarvuotos” sienelės spaudžia širdį, trukdo jai prisipildyti krauju ir siurbti jį į visą organizmą. Laiku nustačius ir gydant, daugumai pacientų ši liga suvaldoma, tačiau be pagalbos gresia rimtos komplikacijos, įskaitant širdies nepakankamumą.
Kaip vystosi ši liga?
Perikardas – tai dviejų sluoksnių plėvelė su širdį saugančiu skysčiu tarp jų. Paprastai šis audinys elastingas ir leidžia širdžiai laisvai plėstis tarp susitraukimų. Tačiau susirgus konstrikciniu perikarditu, perikardas praranda savo elastingumą, pastorėja, o tai apsunkina širdies prisipildymą krauju.
Dėl šių apribojimų širdis nepajėgia išstumti tiek kraujo, kiek reikėtų, todėl organizme kaupiasi skysčiai, didėja spaudimas širdžiai ir rizika išsivystyti širdies nepakankamumui.
Kas dažniausiai susiduria su šia liga?
Konstrikcinis perikarditas dažniau pasitaiko žmonėms, kuriems anksčiau buvo atliktos širdies operacijos ar širdies srities radioterapija, taip pat persirgusiems virusiniu ar nežinomos kilmės perikarditu. Tuberkuliozė išlieka pagrindine priežastimi šalyse, kur ji vis dar plačiai paplitusi. Vyrams ši liga diagnozuojama 2–3 kartus dažniau nei moterims, vaikams – itin retai.
Kaip dažnai pasitaiko šis sutrikimas?
Ši liga Lietuvoje ir pasaulyje laikoma reta. Manoma, kad apie 9 % visų ūmių perikardito atvejų pereina į konstrikcinę formą. Savo ruožtu, ūmus perikarditas sudaro apie 5 % visų dėl krūtinės skausmo į ligonines patenkančių pacientų atvejų.
Konstrikcinio perikardito simptomai
Liga pasižymi įvairiais simptomais, kurie dažniausiai atsiranda dėl širdies darbo pablogėjimo:
- Dusulys ar kvėpavimo nepakankamumas (ypač fizinio krūvio metu)
- Krūtinės skausmas
- Lėtinis nuovargis
- Galvos svaigimas
- Pabrinkimai, ypač pilvo srityje ir kojose (skysčių kaupimasis)
- Mažėja raumenų masė
- Apatiškumas, prarastas apetitas, sotumo jausmas net mažai pavalgant
Konstrikcinio perikardito tipai
- Ūmus tipas: Perikardo randėjimas prasideda ir vystosi labai greitai – vos per kelias dienas.
- Pofikacija: Simptomai panašūs į ūmią formą, bet nėra tokie ryškūs.
- Efuzinis-konstrikcinis tipas: Susikaupęs perikardinis skystis spaudžia širdį, gali sukelti vadinamąjį širdies tamponadą – kritinę būklę, kai kraujo tėkmė praktiškai sustoja.
- Pereinamas konstrikcinis perikarditas: Ūminio perikardito eiga pereina į uždegiminę, randinę stadiją. Gydoma dažniausiai priešuždegiminiais vaistais.
- Okultinis tipas: Ši forma vadinama „slaptąja“, nes ją sunku aptikti ir dažniausiai nustatoma netikėtai atliekant kitus tyrimus.
Kas gali sukelti konstrikcinį perikarditą?
Ligos vystymąsi skatina perikardo sustorėjimas ir sukietėjimas, kuris dažniausiai atsiranda po uždegiminių procesų ar pažeidimų. Dažniausios priežastys:
- Infekcijos. Tuberkuliozė dažna besivystančiose šalyse, o išsivysčiusiose dažniau pasitaiko virusinės priežastys.
- Širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip širdies infarktas ar didžiųjų kraujagyslių uždegimas.
- Traumos. Tiesioginiai krūtinės sužalojimai (pvz., po avarijų ar durtinių žaizdų) gali sukelti uždegimą ir rando formavimąsi.
- Imuninės ir sisteminės autoimuninės ligos (pvz., vilkligė, reumatoidinis artritas ar Sjögreno sindromas).
- Medicininės priežastys. Perikardas gali sustorėti po širdies operacijos, spindulinės terapijos ar kai kurių vaistų vartojimo.
- Navikai – tiek perikardo, tiek kitų organų vėžys, kuris išplitęs į perikardą.
- Neaiškios kilmės atvejai, kai priežastis nenustatoma, dažnai priskiriami galimiems virusiniams uždegimams.
Ar ši liga užkrečiama?
Pats konstrikcinis perikarditas nėra užkrečiamas. Nors dalis atvejų prasideda dėl infekcijų (jos gali būti perduodamos), pati liga nuo žmogaus žmogui neperduodama.
Kaip diagnozuojamas konstrikcinis perikarditas?
Diagnozė remiasi paciento susirgimo istorija, simptomais, fizinio ištyrimo rezultatais ir tyrimų duomenimis. Ligos nustatymas gali būti sudėtingas, ypač jei simptomai nespecifiniai ar silpni, arba kartu egzistuoja kitos panašias problemas sukeliančios ligos.
Gydytojai gali siūlyti atlikti šiuos tyrimus:
- Testai tuberkuliozei nustatyti
- Kraujo tyrimai autoimuninių ligų žymenims nustatyti ar atmesti
- Echokardiograma (širdies echoskopija)
- Elektrokardiograma
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
- Kairiojo ir dešiniojo širdies kateterizacija
Gydymas ir valdymas
Konstrikcinio perikardito gydymas dažniausiai galimas, o dalį atvejų galima pilnai išgydyti. Pagrindinis tikslas – sumažinti širdies spaudimą ir pašalinti jam žalą sukeliančias priežastis.
Dažniausiai taikomi gydymo būdai:
- Chirurginis gydymas: Perikardektomija – tai perikardo šalinimo operacija. Žmogaus gyvybei perikardas nėra būtinas, tad pašalinus šį audinį, dauguma pacientų grįžta prie įprasto gyvenimo būdo.
- Vaistai: Vaistai gali sumažinti simptomus arba gydyti būklės priežastį. Kai kuriais atvejais pakanka tik vaistų, ypač jei operacija negalima ar pernelyg rizikinga.
Kokie vaistai dažniausiai taikomi?
- Diuretikai: Padeda pašalinti iš organizmo susikaupusį skystį.
- NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo): Malšina uždegimą ir mažina skausmą (dažniausiai skiriamas ibuprofenas, naproksenas).
- Steroidai: Efektyviai malšina uždegimą, ypač esant ūmiam ar užsitęsusiam perikarditui.
- Specifiniai vaistai: Pvz., antibiotikai, jei liga susijusi su bakterine infekcija ar tuberkulioze.
Galimos komplikacijos
- Širdies nepakankamumas
- Širdies ritmo sutrikimai
- Infekcijos, sepsis
- Mirties rizika (ypač po sudėtingų operacijų)
Kasdienių įpročių ir savijautos valdymas
Šios ligos negalima diagnozuoti ar gydyti pačiam, nes simptomai gali būti būdingi ir pavojingoms būklėms kaip širdies tamponada ar infarktas. Pirmas žingsnis – laiku kreiptis pas gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų.
Kaip rūpintis savimi, jei turite konstrikcinį perikarditą?
- Laikykitės gydytojo skirtų vaistų grafiko net pajutus pagerėjimą.
- Sumažinkite druskos kiekį mityboje. Druska skatina skysčių kaupimąsi organizme, gali pabloginti simptomus.
- Esant reikalui, ribokite fizinį krūvį – tai padės sumažinti širdies apkrovą ir išvengti papildomos žalos.
Kada ir kaip dažnai kreiptis į gydytoją?
Gydymo laikotarpiu rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją. Jei būklė gerėja, vizitai bus retesni. Nedelskite kreiptis, jeigu simptomai sugrįžta ar stiprėja, tampa sunku užsiimti kasdiene veikla.
Kada būtina skubiai vykti į ligoninę?
- Staigiai pasunkėjęs kvėpavimas
- Aštrus ar naujai atsiradęs krūtinės skausmas
- Galvos svaigimas, nualpimas
Pasveikimo trukmė ir prognozė
Laikas, reikalingas visiškai pasveikti, priklauso nuo konkrečios priežasties ir pasirinkto gydymo būdo. Po chirurginės operacijos atsigavimas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Dažniausiai pacientai pagerėjimą pajunta per tris mėnesius, tačiau kai kuriems gali prireikti pusmečio ar net ilgiau. Jei liga lengvesnė, kartais praeina savaime arba užtenka vaistų kurso.
Prognozė priklauso nuo ligos sunkumo, kitų sveikatos sutrikimų bei gydymo. Ankstyva diagnozė ir savalaikis gydymas – sėkmės garantas. Daugiausia naudos suteikia efektyvus gydymas tranzitorinės ligos formos atvejais. Po sėkmingos operacijos beveik 80 % žmonių išgyvena bent 5 metus, apie 60 % – bent dešimtmetį.
Visgi, jei konstrikcinis perikarditas išsivysto dėl lėtinių ar sudėtingų gretutinių ligų, tokių kaip inkstų ar kepenų nepakankamumas ar padidėjęs spaudimas plaučių kraujotakoje, prognozė sudėtingesnė.
Ar galima išvengti konstrikcinio perikardito?
Deja, ši liga dažniausiai išsivysto netikėtai, todėl efektyvių prevencijos būdų nėra. Galite sumažinti riziką tik laiku gydydami bakterines infekcijas ir imdamiesi priemonių, kad apsaugotumėte širdį nuo traumų ar radiacijos poveikio širdies plote.
