Padidėjusio raumenų ir kaulų skausmo sindromas (AMPS) – tai lėtinė būklė, kai vaikai patiria stiprų, dažnai ilgalaikį skausmą, kuris stipriai riboja jų kasdienę veiklą. Skausmas gali būti pastovus arba periodiškai pasireikšti vienoje ar keliose kūno vietose.
Kas lemia AMPS atsiradimą?
AMPS dažniausiai išsivysto po organizmo patirto fizinio ar emocinio streso, uždegimo, traumos ar ligos, tačiau dažnai pirminė priežastis jau būna išnykusi, o pažeidimų kūno audiniuose nebelieka. Manoma, kad šiuo atveju per stipriai suaktyvėja nervai, atsakingi už reakcijas į grėsmę ar stresą. Išbalansuoti nerviniai impulsai lemia, jog vaiko kūnas pradeda stipriai reaguoti į įprastus dirgiklius, o skausmas tampa itin intensyvus – tarsi sustiprėjęs.
Tyrimai rodo, kad ligos vystymuisi įtakos gali turėti amžius, genetika ir hormonai. Kai kuriais atvejais AMPS simptomai išryškėja be aiškaus išorinio priežasties.
Kaip skausmas skiriasi sergant AMPS?
Įprastai skausmas kyla dėl kūno pažeidimų: audinių sužalojimas sukelia signalą, kuris nervais keliauja į stuburą ir smegenis, kur įvardijamas kaip skausmas. Šie signalai paprastai išnyksta, kai žaizda užgyja.
AMPS atveju skausmas prasideda kitokiu keliu. Signalas užuot ėjęs į smegenis, „sutrumpintu ratu“ nukeliauja į automatinės nervų sistemos dalį, kontroliuojančią tokias funkcijas kaip kraujotaka, kvėpavimas, širdies ritmas ir raumenų tonusas. Dėl to kraujagyslės susitraukia, o sumažėjęs kraujo pritekėjimas riboja deguonies tiekimą nervams, raumenims bei kaulams. Ši būsena lemia ne tik stiprų skausmą, bet ir trukdo audinių gijimui.
Vaikams, sergantiems šiuo sindromu, dėl skausmo gali pamažu vystytis antriniai simptomai: greičiau išeinama iš formos (dekompensacija), atsiranda silpnumas, gali varginti galvos svaigimas ar silpnumas pasikeitus kūno padėčiai.
AMPS simptomai
Būdinga, kad skausmas sergant AMPS yra stipresnis ir ilgiau trunkantis nei būtų įprasta. Kartais jis pasireiškia staiga, tačiau gali vystytis ir lėtai, net praėjus kelioms savaitėms po ligos ar traumos.
- Nuolatinis arba praeinantis (trumpalaikis) skausmas vienoje ar keliose kūno vietose
- Skausmas gali sustiprėti judant ar net lengvai prisilietus – juntamas deginantis, aštrus pojūtis
- Padidėjęs jautrumas prisilietimui (alodynija)
- Pilvo skausmas ar pykinimas
- Galvos skausmas
- Nuovargis
- Silpnumas ar judesių koordinacijos sutrikimai, raumenų drebulys
- Sąnarių skausmai
- Patinimas (edema)
- Sunkumas valgyti ar ryti
- Širdies susitraukimų dažnio padažnėjimas
- Odos spalvos, temperatūros ar tekstūros pokyčiai
- Dilgčiojimas, tirpimas
- Nerimas ar prasta nuotaika
- Svaigulys
Sergantys vaikai dažnai vengia naudoti skaudančią kūno dalį, nes judesiai gali stiprinti skausmą.
Diagnozė ir tyrimai
Diagnozuoti AMPS nėra paprasta – simptomai gali vystytis palaipsniui ir priminti kitas ligas. Gydytojas pirmiausia domisi vaiko sveikatos bei šeimos istorija ir teiraujasi apie naujausias traumas, ligas ar stresą. Atliekamas ir fizinis ištyrimas, siekiant atskirti kitas galimas priežastis, pavyzdžiui, infekcijas ar kaulų lūžius.
Nėra laboratorinių tyrimų, galinčių tiesiogiai patvirtinti AMPS, tačiau gydytojas gali skirti šiuos papildomus tyrimus:
- Kaulų skenavimas – padeda įvertinti kraujotakos sumažėjimą
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), leidžianti nustatyti patinimą ar raumenų išretėjimą
- Nervų laidumo tyrimai (tikrina, kaip veikia periferinė nervų sistema ir skausmo jautrumas)
- Rentgenograma – naudojama osteoporozės ar kitų pokyčių paieškai
Panašios būklės
Yra ir kitų ligų, kurių simptomai gali būti panašūs į AMPS:
- Lėtinis skausmas
- Neaiškios kilmės raumenų ir kaulų sistemos skausmas (gali būti išplitęs arba lokalizuotas)
- Miofascijinio skausmo sindromas
AMPS formos
Pastebimi keli padidėjusio raumenų ir kaulų skausmo sindromo tipai:
- Kompleksinis regioninis skausmo sindromas
- Išplitęs sustiprėjęs skausmas (apimantis didelę kūno dalį) – dar vadinamas jaunatvine fibromialgija
- Protarpinis sustiprėjęs skausmas
- Lokalizuotas sustiprėjęs skausmas – koncentruojasi vienoje srityje
AMPS ir autoimuninės ligos
Nors AMPS nelaikoma autoimunine liga, pastebėta, kad sergantys autoimuninėmis ligomis vaikai AMPS suserga dažniau.
AMPS gydymas
Gydymo tikslas – sumažinti skausmo stiprumą ir atkurti normalų nervų veikimą. Svarbiausias vaidmuo tenka fiziniam aktyvumui ir psichologinei pagalbai, todėl gydytojas kartu su specialistų komanda siekia, kad vaikas galėtų grįžti prie kasdienės veiklos.
Vaistai gali padėti mažinti simptomus, bet neišgydo AMPS. Jie dažniausiai naudojami palaikyti vaiko aktyvumą bei dalyvavimą gydyme. Planuojant gydymą, ypatingas dėmesys skiriamas kasdienei funkcinei veiklai – grįžimui į mokyklą, sportą ar užsiėmimus su bendraamžiais.
- Aerobikos pratimai
- Masažo terapija, padedanti sumažinti jautrumą (desensitizacija)
- Ergoterapija
- Fizioterapija
- Psichoterapija
- Vaistai
- Procedūros ar injekcijos
Taip pat naudinga: biofeedback, sąmoningumo (mindfulness) praktikos, muzikos ir jogos terapija, koreguota mityba.
Specialistų komanda
Vaiko gydymu dažniausiai rūpinasi daugiadalykė komanda – gydytojas, vaikų skausmo specialistas, psichologas ar psichoterapeutas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, masažuotojas, slaugytojas, rekreacijos arba muzikos ir jogos terapeutas.
Gydymo trukmė
Kiek truks gydymas, priklauso nuo simptomų pobūdžio ir stiprumo – kai kuriems vaikams pakanka kelių savaičių, sudėtingesniais atvejais prireikia ilgesnio laikotarpio. Jei prie simptomų prisideda emociniai ar socialiniai sunkumai, gali prireikti nuolatinės psichologinės pagalbos.
Prevencija ir rizikos veiksniai
AMPS negalima numatyti ar visiškai išvengti – vaikai neišvengiamai patiria stresą, traumas, suserga įvairiomis ligomis. Geriausia prevencija – kuo anksčiau kreiptis į gydytoją, jei pastebite, jog vaiko skausmas tęsiasi ar intensyvėja. Net ir nesant akivaizdžios ligos ar traumos priežasties, verta pasikonsultuoti su specialistu.
Kieno dažniausiai paveikia AMPS?
Ligos gali sirgti bet kuris asmuo, tačiau dažniau ji pasireiškia vaikams ir paaugliams – ypač mergaitėms.
Kaip dažnai pasitaiko AMPS?
Vaikai gana dažnai skundžiasi raumenų ar kaulų skausmais, kurie nesusiję su uždegimu. Nors tiksli statistika nežinoma, AMPS yra viena dažniausių ne uždegiminių raumenų ir kaulų sistemos skausmo priežasčių. Skirtingi simptomai apsunkina šios ligos atpažinimą.
Prognozė ir gyvenimas su AMPS
Laikantis gydymo plano, vaikai paprastai pamažu sugrįžta į įprastą gyvenimą, tačiau skausmas gali kurį laiką išlikti ir dažnai trumpam net sustiprėja, kol galiausiai pradeda silpnėti. Pirmiausia pagerėja vaiko funkcija, o tik po to – sumažėja ir skausmas.
Kai tik parenkamas tinkamas gydymas, dauguma vaikų sugrįžta į mokyklą ir kitus užsiėmimus. Apie grįžimo laiką verta pasitarti su gydytoju – kiekvienam vaikui priimtiniausias scenarijus galėtų būti skirtingas.
Didžioji dalis vaikų, gavusių intensyvų gydymą, pilnai pasveiksta. Nedidelei daliai gali likti nedidelių ar pasikartojančių skausmų, tačiau tik retam reikia kartoti gydymą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vaikas pradeda skųstis naujais ar stiprėjančiais simptomais, reikėtų kreiptis į gydytoją. Nors gydymo pradžioje skausmas dažnai laikinai sustiprėja, visgi svarbu stebėti vaiko būklę ir laiku ieškoti pagalbos. Jūsų gydytojas ir specialistų komanda visada pasiruošę suteikti pagalbą bei palaikymą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
