Sužinosite
Vabzdžių alergija, ypač jautrumas tarakonams, gali būti daugumos mūsų kasdienybės dalis, apie kurią net nesusimąstome. Šie rudi, plokšti ir šešiomis kojomis apginkluoti vabzdžiai mėgsta šiltus, drėgnus būstus, kuriuose lengva rasti maisto ir vandens. Aktyviausi jie būna naktį, kai mes jau ilsimės, tačiau kai kuriems žmonėms net ir menkiausias susidūrimas su tarakonu gali sukelti nemalonių pojūčių.
Kas yra tarakonų alergija
Tarakonų alergija išsivysto tada, kai organizmas nereaguoja normaliai į baltymus, kurių yra vabzdžių seilėse, išmatose ar kūne. Nors šios medžiagos paprastai žmonėms nėra kenksmingos, jautriems individams jos sukelia imuninės sistemos „pavojaus signalą”. Dėl šios reakcijos organizmas išskiria histaminus ir kitus mediatorius, paskatinančius uždegiminį procesą.
Tarakonų alergija priskiriama prie dažniausių alergijų, su kuriomis žmogus susiduria būnant uždarose erdvėse – šalia naminių gyvūnų pleiskanų ar dulkių erkių. Įdomu tai, kad vaikams ši alergija pasitaiko dažniau nei suaugusiesiems, ypač jei šeimoje jau yra polinkį sirgti alerginėmis ligomis.
Kam būdingas jautrumas tarakonų alergenams
Nors kiekvienam gali pasireikšti alergija tarakonams, dažniausiai ji nustatoma vaikams, ypač tiems, kurie serga astma ar atopiniu dermatitu. Rizika padidėja ir tuo atveju, jei jūsų biologinėje šeimoje jau yra nustatytų alergijų atvejų.
- Sergantiems astma
- Turintiems egzemą
- Kankinamiems šienligės
- Turintiems šeimos narių, kuriems būdingos alergijos
Tarakonų alergijos simptomai
- Užgulta nosis ir nuolatinis nosies bėgimas
- Čiaudulys
- Sausas arba varginantis kosulys
- Niežtintis gomurys, nosis ar gerklė
- Niežtinti odos bėrimai
- Skystos, paraudusios akys
- Iš nosies varvantis sekretas
- Postnazalinis lašėjimas – kai gleivės teka į gerklę
Žmonėms, sergantiems astma, susidūrimas su tarakonų alergenais gali paskatinti ligos paūmėjimą, pasireiškiant tokiems simptomams kaip spaudimas ar tempimas krūtinėje, dusulys, švokštimas, stiprus kosulys.
Diagnozė ir tyrimai
Jei įtariate, kad jūsų kasdieniai negalavimai gali būti susiję su tarakonų alergija, verta pasitarti su gydytoju. Specialistas gali pasiūlyti apsilankyti pas alergologą, kuris padės išsiaiškinti tikslią simptomų priežastį. Konsultacijos metu dažniausiai teiraujamasi, kokie yra simptomai, kada jie prasidėjo, ką jau bandėte, ar pastebėjote patalpose tarakonų, ar šeimoje pasitaiko alergijų.
Alergologas individualiai parenka tyrimus, kurie leidžia patikslinti diagnozę:
- Odos dūrio (prick) testas – speciali adata mikroįbrėžimu įvedama šiek tiek alergeno į odą. Vėliau stebima, ar atsiranda reakcija, panaši į uodo įkandimą.
- Kraujo tyrimas – laboratorijoje tiriami imunoglobulinai E, kurie reagavo į tam tikrus alergenus, tarp jų ir tarakonų baltymus.
Terapija ir simptomų valdymas
Pagrindinė priemonė, padedanti suvaldyti alergiją tarakonams, – maksimaliai sumažinti ar visiškai išvengti kontakto su šiais vabzdžiais. Papildomai gydytojai gali rekomenduoti skirtingus vaistus, padedančius mažinti simptomų intensyvumą.
- Antihistamininiai vaistai (tabletės, purškikliai nosiai ar lašai akims) – jie stabdo histamino veikimą ir padeda sumažinti niežėjimą, čiaudulį, slogą bei akių paraudimą.
- Nosies kortikosteroidai – slopina nosies gleivinės uždegimą bei užgulimą, taip pat gali padėti nuo akių niežulio. Šios priemonės naudojamos purškiant tiesiai į šnerves.
- Leukotrieno modifikatoriai – šie vaistai blokuoja kitą uždegimo grandį, tačiau jų poveikis gali pasireikšti tik po kelių savaičių.
- Dekongestantai (trumpalaikio veikimo tabletes ar purškalai) – greitai sumažina nosies užgulimą, tačiau neturėtų būti vartojami ilgai.
- Alergenų imunoterapija (alergijos injekcijos) – palaipsniui, reguliariai leidžiant specialias alergeno dozės, imuninė sistema pripratinama ir ilgainiui tampa mažiau jautri tarakonų baltymams. Gydymas gali trukti kelerius metus, tačiau ilgainiui simptomai ženkliai sumažėja.
Kaip išvengti alergijos sukelėjų
Ilgalaikė alergijos kontrolė prasideda nuo namų higienos. Kasdieniai įpročiai, padedantys sumažinti tarakonų riziką:
- Kreiptis į specialistus kenkėjų naikinimo klausimais – jie nustato tarakonų įėjimo kelius, suranda lizdus, aptinka maisto ir vandens šaltinius, sumontuoja gaudykles.
- Reguliariai valyti virtuvę ir kitas patalpas – surinkti trupinius, išplauti nešvarius indus, nuvalyti paviršius. Kruopščiai laikyti ir naminių gyvūnų maistą. Nepamiršti dažnai siurbti grindis ir išvalyti užkampius po baldais.
- Sandariai uždaryti maisto produktus ir šiukšlių kibirus.
- Remontuoti lašančius čiaupus ar vamzdžius – drėgna aplinka pritraukia vabzdžius.
- Panaikinti įvairias krūvas (neskalbti drabužiai, laikraščiai ar netvarkingi indai). Tamsiose, netvarkingoje aplinkoje tarakonai slepiasi labiausiai.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Tarakonų alergija – lėtinė būklė. Nors visiškai išgydyti jos neįmanoma, kontroliuojant kontaktą su alergenais ir laiku vartojant paskirtus vaistus, galima reikšmingai sumažinti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą.
Kodėl tokia dažna baimė tarakonams?
Vadinamoji katsaridofobija (baimė tarakonams) yra gana paplitusi. Priežastys slypi ne vien fizinėje vabzdžių išvaizdoje, bet ir stiprioje asociacijoje su netvarka ar nehigiena. Jie juda greitai, nenuspėjamai, skleidžia specifinį kvapą, yra sunkiai išnaikinami. Be to, tarakonai dažnai laikosi grupėmis, tad pastebėję vieną, galite būti tikri – kažkur slepiasi dar keli.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.