Diastema – tai dantų tarpas, dažniausiai atsirandantis tarp priekinių viršutinių dantų. Nors šis tarpas gali atsirasti bet kurioje burnos vietoje, būtent priekiniai dantys yra ta vieta, kur diastema pasitaiko dažniausiai ir dėl to dažnai pastebima aplinkiniams.
- 1.Kas dažniausiai turi diastemą
- 2.Ar dantų tarpas normalus?
- 3.Kaip diastema paveikia dantų sveikatą
- 4.Diastemos simptomai
- 5.Diagnozė
- 6.Diastemos gydymo galimybės
- 7.Kaip apsisaugoti nuo diastemos?
- 8.Prognozė ir ilgametė perspektyva
- 9.Ar laikui bėgant tarpas tarp dantų gali plėstis?
- 10.Kada reikėtų kreiptis į odontologą?
Kas dažniausiai turi diastemą
Diastema pasitaiko tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Vaikystėje dantų tarpai dažnai susiformuoja dėl augančių pieninių dantų ir dažniausiai pranyksta, kai išdygsta nuolatiniai dantys. Suaugusiems ši ypatybė taip pat nėra retas reiškinys, ypač tarp tam tikrų etninių grupių atstovų. Tarpai tarp priekinių dantų dažniau susiformuoja kai kuriems žmonėms dėl paveldimumo.
Ar dantų tarpas normalus?
Dauguma burnos sveikatos specialistų diastemą vertina kaip individualią anatominę savybę, kuri dažniausiai neturi jokios įtakos bendram dantų ar burnos sveikatai. Tai natūralus procesas daugeliui žmonių, ir dažniausiai dėl to nereikia nerimauti.
Kaip diastema paveikia dantų sveikatą
Paprastai diastema nesukelia jokių problemų, tačiau yra atvejų, kai ji atsiranda dėl dantenų ligų. Tokiu atveju būtina gydyti pagrindinę būklę, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų.
Diastemos simptomai
Pagrindinis diastemos požymis – matomas tarpas tarp dantų. Jei dantys ir dantenos sveiki, daugiau jokių simptomų nebūna. Tačiau, jei tarpas išsivystė dėl dantenų ligos, gali pasireikšti paraudimas, patinimas ir dantenų jautrumas.
Diastemos priežastys
- Genetiniai veiksniai. Diastema dažnai paveldima – jeigu šeimoje yra žmonių su dantų tarpais, tikėtina, kad tai gali pasikartoti ir kitoms kartoms.
- Netinkamas dantų išsidėstymas ar trūkstami dantys. Kai kuriems žmonėms dantys būna per maži žandikauliui, todėl atsiranda tarpai. Jei danties trūksta, aplinkiniai dantys gali pasislinkti ir sudaryti erdvę.
- Storasis lūpos ir dantenų pasaitėlis (frenumas). Jei jis per storas ar žemas, gali stumti priekinius dantis ir suformuoti tarpus.
- Netaisyklingas rijimo refleksas. Kai kurie žmonės ryjant spaudžia liežuvį prie priekinių dantų, o tai ilgainiui išskiria dantis ir suformuoja diastemą.
- Dantenų ligos. Pažengusios dantenų ligos ardant žandikaulio kaulą gali priversti dantis pasislinkti ir sudaryti tarpus, kartu sukelia ir kitų burnos sveikatos problemų.
Diagnozė
Diagnozuoti diastemą įprastai pakanka įprastinės apžiūros pas odontologijoje. Papildomų tyrimų dažniausiai nereikia.
Diastemos gydymo galimybės
Jei norite uždaryti dantų tarpą arba diastema kelia estetinių, o kartais ir funkcinių nepatogumų, egzistuoja daugybė gydymo būdų. Gydymo metodai parenkami atsižvelgiant į pagrindinę priežastį – ar dėl diastemos kalta dantenų liga, ar tai tik išvaizdos klausimas.
Estetiniai gydymo metodai
- Dantų plombavimas. Ant danties klijuojama kompozitinė medžiaga, kuri paverčia tarpą nematomu ir sulygina dantų eilę. Medžiaga priderinama prie natūralios dantų spalvos.
- Keramikinės laminatės (venyrai). Tai specialiai pagaminti keraminiai lopinėliai, tvirtinami priekinėje dantų pusėje ir optiškai uždarantys tarpą.
- Ortodontinis gydymas (kabės ar skaidrūs kapos). Jei tarpas didesnis, dantys gali būti perstumti arčiau vienas kito naudojant ortodontines priemones.
- Pasaitekio šalinimas (frenektomija). Jei tarpas tarp dantų susidarė dėl storo pasaitėlio, šią juostą galima pašalinti chirurginiu būdu, dažnai kartu pritaikant kitą estetinį gydymą, pvz., plombavimą ar venyrus.
- Dantų tiltas. Kai trūksta vieno ar kelių dantų ir dėl to atsiranda tarpas, vietoj trūkstamo danties dedama dirbtina atrama – tiltas. Jis remiasi į šalia esančius sveikus dantis.
- Dantų implantas. Tai tvirtas, į kaulą įsriegiamas dirbtinis šaknies pakaitalas. Ant implanto tvirtinama dirbtinis dantis, kuris pilnai atkuria trūkstamą dantį be gretimų dantų šlifavimo.
Dantenų ligos ir gydymas
Kai diastema susiformuoja dėl dantenų uždegimo ar infekcijos, pirmiausia būtina gydyti dantenas. Tik tuomet galima pagalvoti apie estetinį sprendimą uždarant tarpą.
- Giluminis dantų valymas (apnašų ir šaknų valymas). Tai procedūra, per kurią pašalinamos po dantenomis susikaupusios apnašos bei bakterijos. Procedūra užtikrina efektyvų infekcijos kontrolę.
- Dantenų chirurgija. Turint pažengusią dantenų ligą, gali prireikti operacijos – dantenos atlenkiamos ir išvalomi giluminiai uždegimo židiniai. Jei žandikaulio kaulas pažeistas, galimas jo atkūrimas kaulo priauginimu.
Kaip apsisaugoti nuo diastemos?
Jei diastemą lėmė paveldimumas, jos išvengti nepavyks. Tačiau galima sumažinti riziką susidurti su problematiškais tarpais dėl infekcijų, jei kasdien tinkamai prižiūrima burnos higiena ir reguliariai lankomasi pas odontologą. Pastebėjus dantenų kraujavimą, jautrumą ar kitus uždegimo požymius, rekomenduojama nedelsti ir pasitikrinti burnos sveikatą.
Prognozė ir ilgametė perspektyva
Jeigu diastema nėra susijusi su infekcija ar audinių liga, ji nesukelia žalingo poveikio dantims ar dantenoms. Kai kuriems žmonėms tarpas tarp dantų netgi tampa išskirtine grožio detale ir asmenybės dalimi.
Nusprendus uždaryti tarpą įvairiais estetinio gydymo būdais, galima pasiekti pageidaujamo rezultato – šypsena taps vientisa ir tvarkinga.
Ar laikui bėgant tarpas tarp dantų gali plėstis?
Jei dantys ir burna sveiki, diastema ilgainiui neturėtų didėti. Tačiau, jei pastebite, kad tarpas tarp dantų plečiasi, verta pasikonsultuoti su odontologu – tai gali būti dantenų ligos ženklas.
Kada reikėtų kreiptis į odontologą?
Jei jaučiatės nejaukiai dėl matomo tarpo tarp dantų, verta apsilankyti pas gydytoją odontologą ir aptarti galimus gydymo sprendimus. Bendroje burnos priežiūroje svarbu kas pusę metų atlikti profilaktinę patikrą ir profesionalų dantų valymą.
