Ūminis krūtinės sindromas (ŪKS) yra rimta komplikacija, pasireiškianti sergantiems pjautuvine anemija. Liga pasireiškia skausmu krūtinėje, kosuliu, karščiavimu, deguonies trūkumu kraujyje ir nenormalių medžiagų kaupimusi plaučiuose. Ši būklė gali greitai progresuoti, todėl yra viena dažniausių hospitalizacijos ir mirties priežasčių žmonėms, sergantiems pjautuvine anemija.
Kas yra pjautuvinė anemija?
Pjautuvinė anemija – tai genetinė liga, kuri paveikia hemoglobiną, baltymą, pernešantį deguonį raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Dėl šios ligos eritrocitai įgauna pusmėnulio arba pjautuvo formą ir negali lengvai judėti kraujagyslėmis, todėl organizmo audiniai gauna mažiau deguonies.
Ūminio krūtinės sindromo dažnumas
Ūminis krūtinės sindromas yra gana dažnas tarp žmonių, sergančių pjautuvine anemija – net pusė šią ligą turinčių asmenų bent kartą patiria šią komplikaciją. Nors jaunesniems 2–4 metų vaikams sindromas pasireiškia dažniau, suaugusiesiems jis būna sunkesnis. Pavojus susirgti ŪKS didesnis, jei kartu yra astma.
Ūminio krūtinės sindromo priežastys
Tiksli priežastis dar nėra aiški, tačiau dažniausiai įtaką daro keli galimi veiksniai:
- Kaulų čiulpų nekrozė. Kai kaulų čiulpai žūsta, į kraują patenka dalelių, kurios gali patekti į plaučius ir sukelti uždegimą ar kitus pokyčius.
- Riebalų embolija. Dėl mirštančių kaulų čiulpų išsiskyrusios riebalų dalelės gali užkimšti kraujagysles ir apriboti kraujo tėkmę, sukeldamos ūmius pokyčius plaučiuose.
- Infekcijos. Tiek virusinės, tiek bakterinės infekcijos, tokios kaip plaučių uždegimas, gali sukelti ūminį krūtinės sindromą. Vaikams dažniausia priežastis yra infekcijos, o suaugusiesiems dažnesnė riebalų embolija.
Ūminio krūtinės sindromo simptomai
Simptomai skiriasi priklausomai nuo amžiaus:
- Vaikams šis sindromas dažnai primena infekciją:
- Kosulys
- Karščiavimas
- Deguonies kiekio sumažėjimas kraujyje
- Pagreitėjęs kvėpavimas
- Švokštimas
- Suaugusieji gali patirti papildomų simptomų:
- Skausmas krūtinėje, ypač įkvėpimo metu
- Ūmus skausmas galūnėse ar nugaroje dėl užsikimšusių kapiliarų
- Skysčių kaupimasis krūtinės ar plaučių srityje
- Kvėpavimo pasunkėjimas
Kaip nustatomas ūminis krūtinės sindromas?
Kuo greitesnė diagnozė – tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų pasekmių. Sergant pjautuvine anemija ir atsidūrus ligoninėje, pacientas stebimas ir reguliariai tiriamas. Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- Arterinio kraujo dujų analizė, kuri padeda įvertinti kraujo pH, deguonies ir anglies dioksido kiekius
- Pilnas kraujo tyrimas, vertinantis raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų skaičių
- Krūtinės ląstos rentgenograma – leidžia atpažinti infekciją ar infiltratus plaučiuose
- Kultūrų auginimas (iš kraujo ar kitų organizmo skysčių), ieškant bakterinių ar virusinių infekcijų
Ištyrus rezultatus ir įvertinus simptomus, gydytojas gali klasifikuoti sindromo sunkumą – tai padeda pasirinkti tinkamiausią gydymą.
Ūminio krūtinės sindromo gydymas
Laiku pradėtas gydymas labai svarbus, kad būtų išvengta pavojingų pasekmių. Gydymo metodai apima įvairias priemones:
- Kraujo perpylimas – dalį kraujo pakeičiant donoro krauju arba jo komponentais
- Skysčių leidimas į veną, padedantis išvengti dehidratacijos ir sumažinti skausmą
- Vaistai nuo skausmo, tokie kaip ketorolakas ar opioidai
- Kvėpavimo treniruoklis (incentyvatorius), skatinantis giliau kvėpuoti ir išvalyti plaučius
- Papildoma deguonies terapija
- Antibiotikai bakterinėms, o antivirusiniai – virusinėms infekcijoms gydyti
Kaip galima sumažinti riziką?
Sergant pjautuvine anemija, specialistai gali pasiūlyti įvairias prevencines priemones, leidžiančias sumažinti ūminio krūtinės sindromo tikimybę:
- Dažnai pūsti į butelį ar kitą prietaisą – taip išvalomi kvėpavimo takai ir sumažėja skysčio kaupimosi rizika
- Reguliariai mankštintis, kad stiprėtų plaučių funkcija
- Gauti planinius kraujo perpylimus
- Vartoti gydytojo skirtus vaistus, pavyzdžiui, hidroksiurėją ar L-glutaminą, mažinančius skausmą ir hospitalizacijų dažnį
Prognozė ir galimos pasekmės
Laiku nesuteikus pagalbos, ūminis krūtinės sindromas gali baigtis rimtomis komplikacijomis:
- Ūminis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas (ARDS)
- Sutrikusi sąmonė, neurologiniai pokyčiai
- Pažeisti inkstai ar kepenys
- Multiorganinis nepakankamumas
- Labai stiprus skausmas
- Mirtis
Suaugusiems sergantiesiems mirčių tikimybė yra apie 4%, vaikams – apie 1%. Net ir sėkmingai išgydžius ūminį krūtinės sindromą, ateityje komplikacija gali pasikartoti.
Ką daryti, atsiradus simptomams?
- Pajutus pirmuosius ūminio krūtinės sindromo požymius, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
- Medicinos personalui svarbu pranešti apie sergamą pjautuvine anemija.
- Rekomenduojama nedelsti ir prašyti atlikti krūtinės rentgenogramą, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
