Ūminis širdies nepakankamumas – tai būklė, kai širdis staiga praranda gebėjimą efektyviai pumpuoti kraują, todėl audiniai negauna pakankamai deguonies. Toks pablogėjimas įvyksta greitai ir gali kelti rimtą grėsmę gyvybei.
Kas vyksta kai vystosi ūminis širdies nepakankamumas
Dažniausiai širdis susiduria su papildomu krūviu dėl širdies ligų ar kai kurių kitų sveikatos sutrikimų. Reaguodama į tai, širdis pamažu keičiasi: ji išdidėja, silpnėja kraujo tekėjimas, susiaurėja kraujagyslės, gali pasireikšti padažnėjęs ar nereguliarus ritmas, širdies raumuo tampa standesnis. Iš pradžių šie pokyčiai būna nežymūs ir žmogus gali nieko nejausti. Tačiau laikui bėgant jie stiprėja, galiausiai širdis nustoja dirbti taip, kaip turėtų, ir atsiranda ūminio nepakankamumo požymiai.
Ši būklė – viena dažniausių priežasčių vyresniems žmonėms atsidurti ligoninėje. Kiekvienas atvejis vis kitoks, todėl ir eiga, ir prognozė gali gerokai skirtis.
Ūminio širdies nepakankamumo tipai
- Ūminis dekompensuotas širdies nepakankamumas. Dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems kitomis širdies ligomis, pavyzdžiui, išemine širdies liga.
- Naujai prasidėjęs (de novo) ūminis širdies nepakankamumas. Gali ištikti ir tuos, kurie iki tol nėra patyrę širdies problemų, tačiau turi kitų lėtinių susirgimų, kaip cukrinis diabetas.
Ūminio širdies nepakankamumo simptomai
Pagrindinis šios būklės požymis – oro trūkumo jausmas, kurį dažnai lydi:
- Dažnas, gilus arba sunkus kvėpavimas.
- Dusulys gulint ar silpnumo pojūtis krūtinėje.
- Sunkumo jausmas ar spaudimas krūtinėje.
- Sutrikęs širdies ritmas.
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje.
- Kosulys.
- Tinimai – ypač rankose ar kojose.
- Apalpimas ar sąmonės netekimas.
Pajutus šiuos simptomus reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasveikti.
Ūminio širdies nepakankamumo priežastys
Būklės vystymąsi gali paskatinti įvairūs širdies ar kiti sveikatos sutrikimai:
- Širdies ritmo sutrikimai.
- Išemine širdies liga (užsikimšusios širdies kraujagyslės).
- Širdies vožtuvų nepakankamumas.
- Kardiomiopatija.
- Pažengusi inkstų liga.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu.
- Kraujo krešuliai plaučiuose (plaučių embolija).
- Cukrinis diabetas.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Peraktyvi skydliaukė.
- Miego apnėja.
- Insultas.
- Virusinės infekcijos, galinčios paveikti širdį.
Kokie veiksniai padidina riziką?
Net jei turite lėtinę problemą, tam tikri įpročiai ar veiksmai gali išprovokuoti ūminį širdies nepakankamumą:
- Vaistų nevartojimas taip, kaip paskirta.
- Per daug druskos arba skysčių vartojimas.
- Alkoholio, narkotinių medžiagų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
- Naudojant tam tikrus vaistus, pvz., nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.
Galimos pasekmės ir komplikacijos
Ūminis širdies nepakankamumas gali sukelti organų pažeidimus dėl nepakankamo kraujo ir deguonies tiekimo, o retais atvejais išsivysto kardiogeninis šokas – pavojinga gyvybei būklė.
Kaip nustatoma diagnozė?
Esant įtariamam ūminiam širdies nepakankamumui, gydytojai greitai įvertina asmens sveikatos būklę. Svarbu žinoti tiek asmeninę, tiek šeimos istoriją, ar žmogus serga kitomis ligomis, vartoja vaistus ar rūko.
Gydytojas taip pat atlieka fizinę apžiūrą, įvertina simptomus, paklauso širdies, ieško skysčių kaupimosi požymių. Diagnozės patikslinimui gali būti skiriami šie tyrimai:
- Elektrokardiograma (EKG) – registruojama širdies elektrinė veikla.
- Krūtinės ląstos rentgenograma, ar nesikaupia skysčių širdyje ar plaučiuose.
- Echokardiograma – širdies judesių ir kraujotakos vertinimas.
- Krūtinės ultragarsinis tyrimas – aptikti skysčių perteklių.
- Angiografija arba širdies kateterizacija – įvertinamos kraujagyslės.
- Kraujo tyrimai – BNP žymuo rodo slėgio pokyčius širdyje, metabolinis panelis įvertina inkstų ir skydliaukės veiklą.
Ūminio širdies nepakankamumo gydymas
Intensyvus gydymas ligoninėje dažniausiai skirtas stabilizuoti būklę, pagerinti deguonies patekimą ir atstatyti kraujotaką. Dažnai naudojamos šios priemonės:
- Papildomo deguonies terapija.
- Vaistai kraujagyslėms praplatinti (vazodilatatoriai).
- Diuretikai (vandens šalinimo vaistai), padedantys organizmui atsikratyti perteklinio skysčio.
Be to, svarbu gydyti ir pagrindinę ligą, kuri sukėlė širdies nepakankamumą.
Nors visiškai išgydyti ūminio širdies nepakankamumo neįmanoma, šiuolaikinis gydymas padeda kontroliuoti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti atkryčio tikimybę. Išvykus iš ligoninės dažnai reikės vartoti vaistus – beta blokatorius, diuretikus, o kai kurie atvejai gali būti sprendžiami chirurgiškai:
- Stento įvedimas ar skubus kraujotakos atstatymas.
- Širdies vožtuvų atstatymo ar keitimo operacijos.
- Širdies ritmą reguliuojančių prietaisų implantavimas (kardiostimuliatorius, defibriliatorius).
- Pagalbiniai širdies įtaisai ar net širdies persodinimas sunkiems atvejams.
Prevencija: kaip sumažinti riziką?
Sveikas gyvenimo būdas padeda išvengti ūminio širdies nepakankamumo. Svarbu:
- Rinktis subalansuotą mitybą, valgyti pakankamai vaisių ir daržovių.
- Mesti rūkyti ir vengti dūmų aplinkoje.
- Reguliariai judėti bei rūpintis kokybišku poilsiu.
- Valdyti stresą, stengtis atsipalaiduoti.
- Nuosekliai laikytis paskirto gydymo sergant kitomis ligomis, pvz., miego apnėja ar diabetu.
Perspektyvos ir gyvenimo trukmė
Patekus į ligoninę dėl ūminio širdies nepakankamumo, gydymas gali užtrukti kelias ar daugiau dienų. Vieną kartą patyrus širdies nepakankamumo epizodą, rizika jam pasikartoti padidėja. Didžiausia grėsmė iškyla sergant inkstų ligomis. Ilgalaikę prognozę lemia simptomų sunkumas, gydymo efektyvumas ir bendras sveikatos būklė. Pastebėjus nuolatinį dusulį, nepaaškinamą svorio kritimą ar daugiau nei du kartus per metus atsidūrus ligoninėje, galima įtarti sunkesnę ligos eigą.
Bendrai ūminio širdies nepakankamumo prognozė nėra palanki – daugelis pacientų per 90 dienų nuo hospitalizacijos vėl grįžta į ligoninę, o per metus situacija gali pasunkėti. Tačiau kiekvieno žmogaus eiga priklauso nuo pagrindinės priežasties, gydymo laiku ir asmens pastangų rūpintis savimi.
- Ligos priežastis ir išplitimas.
- Gydymo pradžios greitis.
- Bendra sveikatos būklė ir reakcija į gydymą.
- Kiek nuosekliai laikomasi širdžiai palankaus gyvenimo būdo.
Gyvenimas su ūminiu širdies nepakankamumu
Po ūminio epizodo dažniausiai tenka įsivesti naujų įpročių: daugiau judėti, laikytis specialios mitybos, riboti druskos ir riebių produktų vartojimą. Labai svarbu stebėti kūno pokyčius – sekti savo svorį, pastebėti bet kokius besikaupiančio skysčio požymius ar ankstyvus simptomų atsinaujinimus. Nuolatinė gydytojų priežiūra ir jūsų dėmesys savo būklei leidžia gyventi kuo kokybiškiau.
Kada pasitarti su gydytoju?
Išvykus iš ligoninės, dažniausiai suplanuojamas pakartotinis vizitas per 1–2 savaites. Jei vėl jaučiatės blogiau ar pastebite ankstesnių simptomų grįžimą, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Skubios pagalbos reikia, jei dusulys sustiprėja ar atsinaujina kiti pavojingi požymiai.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kokios buvo jūsų būklės priežastys?
- Ar galima pašalinti rizikos veiksnius, kad išvengtumėte atkryčio?
- Kokios jūsų būklės prognozės?
- Gal galite rekomenduoti mitybos specialistą, kuris padėtų pasirinkti tinkamą mitybą?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
