Uždegiminė žarnyno liga – tai lėtinė liga, kuri paveikia virškinamąjį traktą ir yra neatsiejama viso gyvenimo dalis. Nors išgydyti IBD šiuo metu dar nepavyksta, taikomi gydymo metodai padeda suvaldyti simptomus ir leidžia gyventi aktyvų bei visavertį gyvenimą. Toliau išsamiau aptarsime, kas yra ši liga, kokie jos požymiai, rizikos veiksniai, diagnostikos būdai bei kaip ją valdyti.
Kas yra uždegiminė žarnyno liga?
Uždegiminė žarnyno liga (IBD) – tai terminas, apimantis ligas, kurios sukelia lėtinį uždegimą virškinimo trakte. Dažniausiai pasitaiko dvi pagrindinės rūšys: Krono liga ir opiniu kolitu vadinama būklė. Krono liga dažniausiai pažeidžia plonąją ir storosios žarnos pradžią, tačiau gali paveikti bet kurią virškinimo trakto dalį nuo burnos iki išangės. Opinis kolitas dažniausiai prasideda tiesiojoje žarnoje ir gali išplisti į storąją žarną – čia atsiranda uždegimo židinių bei opų.
Kiek paplitusi uždegiminė žarnyno liga?
IBD gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmonėms – nuo vaikystės iki vyresnio amžiaus, tačiau dažniausiai suserga 15–35 metų asmenys. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – genetinė predispozicija. Jeigu šeimoje yra sirgusių IBD, tikimybė susirgti šia liga padidėja.
Uždegiminės žarnyno ligos rūšys
- Krono liga – opas sukeliantis uždegimas, galintis pažeisti bet kurią virškinimo trakto vietą, bet dažniau pasitaikantis plonojoje ir storosios žarnos pradžioje.
- Opinis kolitas – uždegimas ir opų susidarymas storosios žarnos gleivinėje, prasidedantis tiesiojoje žarnoje ir apimantis dalį arba visą storąją žarną.
IBD simptomai
Šios ligos simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, jie pasireiškia ir pranyksta tarsi bangomis. Ūmus simptomų suaktyvėjimas vadinamas paūmėjimu, o kai ligos požymiai atslūgsta, laikina būsena – remisija. Dažniausiai uždegiminės žarnyno ligos pasireiškia:
- Maudimu ir spazmais pilvo apačioje;
- Krauju išmatose;
- Lėtiniu viduriavimu;
- Nepaaiškinamu svorio kritimu;
- Nuolatiniu nuovargiu.
Kas lemia uždegiminės žarnyno ligos atsiradimą?
Pagrindinė šios ligos priežastis – sutrikusi imuninės sistemos veikla. Imuninės sistemos ląstelės virškinimo trakte pradeda pulti sveikus audinius, todėl kyla uždegimas. Mokslininkai ieško atsakymų, kodėl taip nutinka, ir domisi tam tikromis genų mutacijomis, kurios gali daryti įtaką ligos išsivystymui:
- Reguliuoja imuninės sistemos veiklą, saugo nuo pernelyg stipraus atsako;
- Paveikia žarnyno gleivinės (mukozos) apsauginį barjerą;
- Kontroliuoja bakterijų dauginimąsi žarnyne.
Yra daugiau kaip 160 genų, kurių pokyčiai gali padidinti IBD riziką. Jei paveldėjote tokį genų rinkinį, tam tikri veiksniai – pavyzdžiui, antibiotikų, kai kurių priešuždegiminių vaistų vartojimas, rūkymas ar stresas – gali išprovokuoti ligos simptomus, tačiau pagrindine liga jie nėra laikomi.
Veiksniai, galintys sukelti simptomų paūmėjimą
- Antibiotikai;
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas);
- Cigaretės ir rūkymas;
- Stresas;
- Pokyčiai žarnyno mikrobiomo sudėtyje.
Maistas ir gėrimai – kaip jie veikia IBD simptomus?
Nors nei viena maisto ar gėrimų grupė pati savaime nesukelia IBD, kai kurie žmonės pastebi, jog tam tikri produktai pablogina jų savijautą. Kiekvienam jautrumas gali būti individualus, tačiau dažniausiai problemų sukelia:
- Alkoholiniai gėrimai;
- Kava, energiniai ir kiti kofeino turintys gėrimai;
- Gazuoti gėrimai;
- Pienas ar pieno produktai;
- Dideli kiekiai skaidulinių medžiagų turinčio maisto;
- Riebūs ir kepti patiekalai.
Komplikacijos ir papildomos sveikatos problemos
Uždegiminė žarnyno liga gali sukelti įvairių rimtų, kai kada ir gyvybei pavojingų komplikacijų, tiek žarnyne, tiek kituose organuose:
- Padidėjusi storosios žarnos vėžio rizika;
- Žarnos sienelės prakiurimas – pasireiškia itin stipriu pilvo skausmu, pūtimu, jautrumu prisilietus;
- Toksinis megakolonas – itin sunki komplikacija, pasireiškianti kruvinu viduriavimu, intensyviu pilvo skausmu;
- Išeinamosios angos fistulės ir analinė stenozė;
- Mažakraujystė (anemija);
- Kraujo krešuliai;
- Akių uždegimai ar skausmas;
- Inkstų akmenligė;
- Burnos gleivinės opelės;
- Kepenų ligos – cirozė, sklerozuojantis cholangitas ir kitos;
- Maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimai ir mitybos nepakankamumas;
- Sąnarių skausmai, patinimas;
- Odos bėrimai ir žaizdos;
- Kaulų retėjimas (osteoporozė).
Kaip nustatoma uždegiminė žarnyno liga?
Norėdamas tiksliai nustatyti diagnozę, gydytojas išsamiai išklauso paciento nusiskundimus, įvertina simptomų trukmę, jų intensyvumą ir periodiškumą. Gali būti paskirta keletas tyrimų:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT);
- Kapsulinė endoskopija;
- Kolonoskopija;
- Kompiuterinė tomografija (KT);
- Endoskopinis echoskopavimas;
- Žarnyno dalinė apžiūra lankstaus sigmoskopo pagalba;
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT);
- Viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija.
IBD gydymas ir valdymas
Pagrindinis gydymo tikslas – kuo ilgiau palaikyti simptomų nebuvimą (remisiją) ir užkirsti kelią paūmėjimams. Gydymo taktika priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo.
Vaistai
Neretai skiriami vaistai uždegimui mažinti ir imuninės sistemos veiklai pažaboti. Krono liga ir opiniam kolitui dažniausiai taikomi tie patys vaistų tipai:
- Antibiotikai (esant žarnyno infekcijai ar fistulėms aplink išangę);
- Preparatai nuo viduriavimo (pavyzdžiui, loperamidas);
- Biologiniai vaistai – padeda slopinti pernelyg aktyvų imuninį atsaką;
- Kortikosteroidai – skirti uždegimo mažinimui;
- Imunomoduliatoriai bei imunosupresantai – padeda sumažinti uždegiminę reakciją.
Operacinis gydymas
Dažnai vaistiniai preparatai daugelį metų padeda kontroliuoti ligos eigą ir išvengti paūmėjimų. Jei vaistai tampa nebeveiksmingi, gydytojas gali siūlyti chirurginį gydymą, pavyzdžiui, storosios žarnos pašalinimo (kolektomijos) operaciją.
Gyvenimas su uždegimine žarnyno liga
Ši liga reikalauja nuolatinės priežiūros ir reguliarių konsultacijų su gydytoju, net ir tuomet, kai simptomų nejaučiate. Net ir remisijos metu verta lankytis pas specialistą bent kas pusmetį, o paūmėjus ligai – dažniau. Jaunesniems nei 50 metų asmenims gydytojai gali patarti anksčiau pradėti profilaktines storosios žarnos vėžio patikras.
Patarimai kasdienei savijautai gerinti
- Subalansuokite mitybą – stebėkite, kokie maisto produktai išprovokuoja simptomus, stenkitės jų vengti ir konsultuokitės su dietologu dėl visavertės mitybos;
- Fiksuokite simptomus paūmėjimo metu – tai leis tiksliau planuoti savo veiklą ir žinoti, kuriose vietose galima greitai rasti tualetą;
- Pasiimkite avarinį rinkinį – papildomos priemonės, tokios kaip atsarginiai apatiniai rūbai, tualetinis popierius ar drėgnos servetėlės, gali praversti netikėtose situacijose;
- Papasakokite apie savo ligą bent vienam artimam draugui ar kolegai. Kartais svarbu turėti į ką kreiptis ekstra atvejais;
- Rūpinkitės emocine sveikata – įvairios streso valdymo technikos, pokalbiai su psichologu ar kontaktas su kitais tokios pat patirties turinčiais žmonėmis padeda lengviau susidoroti su iššūkiais;
- Meskite rūkyti, jei turite šį įprotį – įrodyta, kad rūkymas didina riziką paūmėti uždegiminei žarnyno ligai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Įprastai skirti vaistai ir kasdieniai įpročiai padeda pasiekti ilgalaikę ligos remisiją. Visgi, jei paūmėjimas nepraeina, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Kada reikalinga skubi medicinos pagalba?
Jeigu pastebite šiuos simptomus, galinčius signalizuoti gyvybei grėsmingas komplikacijas, nedelsdami vykite į gydymo įstaigą:
- Aukšta temperatūra (daugiau nei 37,9 °C) ir šaltkrėtis – gali reikšti infekciją;
- Stiprus, neatslūgstantis pilvo skausmas ir spazmai;
- Smarkus pykinimas ar vėmimas;
- Kraujas išmatose su krešuliais;
- Išsipūtęs, jautrus pilvas.
Kaip IBD skiriasi nuo dirgliosios žarnos sindromo?
Nors abiejų būklių simptomai gali būti panašūs ir apsunkinti žarnyno veiklą, esminis skirtumas yra tai, kad uždegiminė žarnyno liga susijusi su uždegimu, o dirgliosios žarnos sindromas – ne.
