Vėlyvas lytinis brendimas – tai būsena, kai vaiko kūnas nepradeda rodyti lytinio subrendimo požymių laiku arba šie požymiai sustoja ar lėtai progresuoja, neįvykdami visų įprastų brendimo etapų. Dažnai tai vadinama uždelstu brendimu ar tiesiog „vėluojančiu brendimu“. Svarbu suprasti, kad vėlyvas brendimas gali reikšti tiek vėluojančią pradžią, tiek nutrauktą ar labai sulėtėjusį procesą.
Kas laikoma vėlyvu brendimu?
Brendimo laikas skiriasi berniukams ir mergaitėms, todėl yra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos medikai nustato, kada brendimas yra laikomas uždelstu.
- Mergaitėms: krūtys nepradeda formuotis iki 13 metų arba menstruacijos neprasideda iki 15 metų arba praėjus trims metams nuo krūtų vystymosi pradžios.
- Berniukams: sėklidės nepradeda didėti iki 14 metų arba nuo sėklidžių padidėjimo pradžios jau praėjo penkeri metai, o brendimas vis dar nebaigtas.
Vėlyvo lytinio brendimo požymiai
Ryškiausi vėlyvo brendimo požymiai – neformuojančios krūtys ar lėtai augančios sėklidės. Taip pat galima pastebėti keletą kitų požymių:
- Vaikas išlieka žemesnis už bendraamžius, nes brendimo metu būna didžiausias ūgio šuolis.
- Rentgeno nuotraukose fiksuojama atitolinusi kaulų branda, nors tokią būklę dažniausiai pastebi gydytojas.
- Nėra gaktos plaukelių.
Reikėtų žinoti, kad tam tikros kūno savybės gali pasireikšti nepriklausomai nuo brendimo: vaikas gali turėti pažastų ar gaktos plaukelių ar kūno kvapą dar prieš prasidedant pagrindinei brendimo fazei. Šios savybės susijusios su adrenarche – natūraliu kūno pokyčių etapu, kuris priklauso nuo kitokių hormonų veiklos, nei lemiančių lytinį brendimą.
Kodėl vaikams pasireiškia vėlyvas lytinis brendimas?
Bene dažniausiai lytinio brendimo vėlavimas yra paveldėtas – tai vadinama konstituciniu augimo ir brendimo vėlavimu. Ši būklė mediciniškai dar žinoma kaip laikinas brendimo vėlavimas. Šiuo atveju nėra jokių organų, liaukų ar hormonų veiklos sutrikimų – vaiko kūnas veikia tinkamai, bet brendimas prasideda vėliau nei daugumos bendraamžių. Būklė dažnai pasireiškia kelių kartų šeimose ir nereikalauja gydymo – vaikas subręsta savaime.
Tačiau kartais uždelstą brendimą sukelia tam tikros sveikatos problemos. Tokiais atvejais svarbu atpažinti ir gydyti priežastį, nes nuo to priklauso sėkminga brendimo eiga.
- Addisono liga
- Lėtinė inkstų liga
- Cistinė fibrozė
- Genetiniai sutrikimai, tokie kaip chromosominiai pokyčiai – pavyzdžiui, Ternerio ar Klainfelterio sindromas
- Pernelyg intensyvios treniruotės, stipriai sumažinančios riebalų kiekį kūne ir trikdančios hormonų veiklą
- Augimo hormono stygius
- Hipotirozė
- Uždegiminės žarnyno ligos
- Mitybos nepakankamumas (taip pat dėl valgymo sutrikimų)
- Tam tikri vaistai ar gydymo metodai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, chemoterapija, spindulinė terapija
- Smegenų ar lytinių liaukų (sėklidžių, kiaušidžių) traumos
- Smegenų ar nugaros smegenų augliai
- Pirmo tipo diabetas
Ką lemia hormonai?
Brendimą mūsų organizme užveda hormonai – tai tarsi cheminiai pasiuntiniai, kurie dirba „užkulisiuose“. Endokrininės liaukos išskiria šiuos hormonus, kurie keliauja į tikslinius audinius ir lemia įvairius kūno pokyčius.
- Hipotalamas (smegenų dalis) gamina ir išskiria gonadotropiną atpalaiduojantį hormoną (GnRH).
- GnRH skatina hipofizę išskirti liuteinizuojantį hormoną (LH) ir folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) – šie bendrai vadinami gonadotropinais.
- Gonadotropinai siunčia signalus lytinėms liaukoms (kiaušidėms arba sėklidėms), kad būtų pradėta gaminti lytiniai hormonai: estrogenas ar testosteronas. Šie hormonai ir sukelia akivaizdžius brendimo ženklus.
Bet koks sutrikimas viename šios grandinės elementų gali paveikti visą procesą ir sukelti vėlyvą brendimą. Pagal sutrikimo pobūdį, gydytojai išskiria dvi pagrindines formas:
- Hipogonadotropinis hipogonadizmas – kai hipotalamas ar hipofizė neišskiria pakankamai hormonų. Tokią būklę dažnai sukelia kitos ligos ar pernelyg intensyvus sportavimas bei mitybos nepakankamumas. Suregavus į pirminę priežastį, brendimas paprastai suaktyvėja.
- Hipergonadotropinis hipogonadizmas – hipofizė ir hipotalamas veikia tinkamai, tačiau lytinės liaukos (sėklidės, kiaušidės) nesugeba tinkamai reaguoti į jų siunčiamus signalus. Taip dažnai nutinka sergant Ternerio ar Klainfelterio sindromu, taip pat kartais po onkologinio gydymo, ar dėl kitų priežasčių.
Kaip nustatomas vėlyvas brendimas?
Diagnozei gydytojai atidžiai įvertina vaiko fizinę būklę bei vystymąsi, išklauso paciento ir šeimos sveikatos istoriją. Labai svarbu išsiaiškinti, ar brendimo vėlavimas nėra būdingas kitiems biologiniams šeimos nariams – jei taip, tikėtina, jog vaikas tiesiog „vėliau subręsta“, ir tai nėra ligos požymis.
Visgi gydytojai dažnai skiria papildomus tyrimus, kad atmestų kitas galimas priežastis, net jei įtaria paveldėtą vėlavimą. Tokiu atveju diagnozė patvirtinama tik pašalinus kitas galimas diagnozes – toks metodas vadinamas „atmetimo principu“.
- Kraujo tyrimai – hormonų kiekiui nustatyti ar kitoms ligoms atmesti.
- Genetiniai tyrimai – ieškoma genetinių pokyčių, galinčių sukelti vėlyvą brendimą.
- Vaizdo tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografija ar echoskopija – retoms būklėms diagnozuoti ar atmesti.
Dažnai vaiką konsultuoja vaikų endokrinologas ar kiti siauresni specialistai.
Gydymo galimybės
Ką daryti, jei vaikas vėluoja bręsti, priklauso nuo uždelsto brendimo priežasties. Dažniausiai, jei nėra jokio sveikatos sutrikimo, taikoma „stebėjimo“ strategija – laukiama, ar brendimas neprasidės savaime, ir dažniausiai taip ir nutinka. Jei nustatoma konkreti liga, pirmiausia gydoma būtent ji, o atsigavus organizmui, brendimas ima progresuoti.
Kai kuriais atvejais, jei vaiko organizmas pats nesugeba gaminti reikiamo kiekio lytinių hormonų, gali būti skiriama hormonų pakaitinė terapija (estrogenas arba testosteronas). Kaip ilgai reikės šių vaistų, sprendžiama individualiai. Hormonų terapija nereikalinga, jei vaikas neturi jokių sveikatos problemų, tačiau jei brendimo vėlavimas labai trikdo emocinę būklę ar kelia socialinių sunkumų, taip pat gali būti svarstoma ši pagalba.
Svarbu stebėti ne tik fizinius, bet ir emocinius bei psichologinius vaiko pokyčius, nes vėlyvas brendimas dažnai įtakoja savijautą. Esant poreikiui, verta pasitarti su psichologu ar terapeutu.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Vizitai pas pediatrą – svarbi kasdienės vaiko sveikatos priežiūros dalis. Gydytojas nuolat stebės fizinį vystymąsi ir, jei iškils abejonių dėl brendimo laikotarpio ar tempų, pasiūlys papildomus tyrimus ar konsultacijas.
Klausimai gydytojui apie vaiko brendimą
- Kaip žinoti, ar mano vaikas pradeda bręsti?
- Kaip suprasti, ar brendimas įstrigo ar sulėtėjo?
- Ar mano vaikas tikrai patiria vėlyvą brendimą? Kokie požymiai tą rodo?
- Kokių tyrimų gali prireikti?
- Kokius gydymo būdus siūlote?
- Kaip galėčiau padėti sūnui ar dukrai šiuo laikotarpiu?
Dažnai kylantys klausimai
Ar dėl uždelsto brendimo vaikas gali būti aukštesnis?
Prognozuoti, ar vėlyvas brendimas paveiks galutinį vaiko ūgį, nėra lengva. Kai kuriems vaikinams ar merginoms su vėluojančiu brendimu galutinis ūgis būna kiek mažesnis nei tikėtasi pagal tėvų ūgį, bet kitiems vėlyvas brendimas įtakos neturi. Kartais ūgio prognozei padeda kaulų amžiaus rentgeno nuotrauka.
Ar melatoninas gali vėlinti brendimą?
Yra spėjimų, kad melatoninas galėtų atidėti brendimą, tačiau norint į tai atsakyti aiškiai, reikia daugiau mokslinių tyrimų. Gydytojai rekomenduoja aptarti planus duoti vaikui melatonino su specialistu ir įvertinti visus galimus privalumus bei riziką.
Perspektyvos ir prognozė
Lytinio brendimo vėlavimas – dažniausiai laikina būsena, kuri išsprendžiama pati arba prireikus taikant gydymą. Jei priežastis – paveldėtas brendimo vėlavimas, brendimo procesas paprastai prasideda iki pilnametystės, tačiau kiekvienas vaikas individualus. Svarbiausia išlikti kantriems ir suteikti vaikui emocinį palaikymą šiuo laikotarpiu.
