Vaikų šizofrenija: priežastys, simptomai ir gydymas

Vaikystės šizofrenija – itin reta, sunki psichikos liga, kuri pasireiškia dar iki tryliktojo gimtadienio. Ši liga paliečia vaiko psichiką, paveikia, kaip jis mąsto, jaučia bei suvokia pasaulį. Paprastai vaikystės šizofrenija pasireiškia psichozės epizodais, mąstymo ir judesių sutrikimais, atminties pablogėjimu bei pasikeitimais elgsenoje.

Kas lemia vaikystės šizofrenijos pasireiškimą

Šizofrenija vaikystėje vadinama ir labai ankstyvos pradžios šizofrenija, vaikų šizofrenija arba pedijatrijos šizofrenija. Ji išsivysto labai anksti – iki vaikui sukanka 13 metų, skirtingai nei paauglių šizofrenija, kuri pasireiškia paauglystėje.

Ši liga išties reta – vos vienas iš 10 000 vaikų diagnozuojamas su vaikystės šizofrenija. Liga dažnai būna paveldima, tačiau išsivystyti gali dėl kelių veiksnių derinio. Svarbų vaidmenį gali turėti: smegenų vystymosi ypatumai nėštumo metu, komplikacijos laukimosi metu (pvz., nepakankama mityba ar virusinės infekcijos), sunkus gimdymas, sutrikę smegenų sričių tarpusavio ryšiai ar biocheminių signalų pusiausvyros pokyčiai.

Kaip ir kada pasireiškia vaikystės šizofrenija

Diagnozei nustatyti būtina, kad vaiko simptomai būtų ne trumpesni nei šešis mėnesius. Dažniausiai simptomai ligos pradžioje primena kitus raidos arba psichikos sutrikimus: depresiją, nerimą, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) ar autizmo spektro sutrikimus. Staigus ligos išryškėjimas gana retas – dažniau simptomai stiprėja palaipsniui.

Susiję įrašai

Vaiką gali lydėti socialiniai ir emociniai vystymosi atsilikimai, atsirasti sunkumų bendraujant, išlaikant dėmesį, nuolat kartotis prasta akių kontaktacija, trūkti motyvacijos ar noras užsidaryti savyje.

Pirmi vaikystės šizofrenijos ženklai

Vėluoja motorikos įgūdžių įsisavinimas (pvz., mokymasis vaikščioti).
Gretutinės kalbos raidos ar dėmesio problemos.
Pablogėjęs mokymosi rezultatai.
Prasta kasdienių įgūdžių kontrolė (pvz., sunkumai valant dantis).
Impulsyvumas, kai vaikas nesugeba palaukti ar susilaikyti.
Netikėtai stiprios emocinės reakcijos, neatitinkančios situacijos.
Kalbos, garsų ar žodžių kartojimas (echolalija).

Vaikystės šizofrenijos simptomai

Kliedesiai – nepagrįsti įsitikinimai, net jei yra priešingų įrodymų. Pavyzdžiui, vaikui gali atrodyti, kad kažkas valdo jo mintis ar veiksmus.
Haliucinacijos – vaikas girdi, mato, jaučia, užuodžia ar ragauja tai, ko nėra (pavyzdžiui, balsų girdėjimas).
Neorganizuota arba sunkiai suprantama kalba – gali būti sunku išlaikyti pokalbio temą arba kalba tampa beprasmiška.
Neįprasti judesiai – vaikas juda kitaip nei įprasta, vaikšto be aiškios priežasties arba beveik nejuda.
Neigiami simptomai – sumažėję emocijų išraiškos, monotoniškas balsas, prarandamas susidomėjimas buvusia veikla, bendravimu.

Kokie gali būti vaikystės šizofrenijos padariniai

Neapdorota ar sunkiai gydoma vaikystės šizofrenija gali smarkiai paveikti daugelį gyvenimo sričių: trukdyti mokytis, atsiminti informaciją, kurti santykius ar būti aktyviu bendruomenės nariu. Liga dažniausiai tęsiasi visą gyvenimą, todėl vaikas, tapęs suaugusiu, taip pat gali patirti šizofrenijos simptomus ir poreikį nuolatinėms gydymo, priežiūros paslaugoms.

Diagnozė ir tyrimai

Kaip nustatoma vaikystės šizofrenija

Norint patvirtinti vaikystės šizofreniją, pirmiausia būtina atmesti kitas galimas priežastis. Įvairios sveikatos problemos ar psichikos sutrikimai, tokie kaip epilepsija, metaboliniai ar hormonų sutrikimai, infekcijos, autoimuninės ligos gali sukelti panašių simptomų. Neretai sveiki mažamečiai vaikai turi vaizduotės draugų ir jų pokalbiai su jais yra visiškai normalūs – todėl diagnozė itin sudėtinga.

Galimi papildomi tyrimai

Vaizdiniai tyrimai (KT ar MRT) – leidžia atmesti struktūrinius smegenų pakitimus, insultą, navikus ar traumas.
Kraujo, šlapimo, smegenų skysčio tyrimai – padeda nustatyti cheminius pokyčius, susijusius su kitomis ligomis.
Smegenų veiklos tyrimai (EEG) – registruoja smegenų elektrinį aktyvumą, padeda atmesti epilepsiją ar kitus neurologinius sutrikimus.

Gydymo galimybės

Kiekvieno vaiko gydymo planas sudaromas individualiai – pasirinkimai priklauso nuo simptomų pobūdžio ir sunkumo. Gydymas dažniausiai apima medikamentus, psichoterapiją bei edukacinę pagalbą tiek vaikui, tiek šeimos nariams. Gydytojas gali skirti antipsichotinius, o kartais ir antidepresinius vaistus. Kai kuriais atvejais būtina hospitalizacija – ypač kai vaikui reikia saugumo ar stebimos sunkios būsenos, pradedami nauji vaistai.

Didelę reikšmę turi nuolatinė psichosocialinė pagalba: socialinių įgūdžių lavinimas, individualios ar šeimos konsultacijos. Šis palaikymas padeda vaikui geriau tvarkytis mokykloje ir ugdyti gebėjimus, reikalingus kasdieniam gyvenimui.

Gydymo eiga ir galimi sunkumai

Stebimas vaiko svoris, liemens apimtis, gliukozės kiekis kraujyje, kad būtų galima kontroliuoti nutukimo ar metabolinių problemų riziką.
Nuo vaistų širdies veiklai taip pat reguliariai tikrinamas kraujospūdis, cholesterolio lygis.

Kiekvienam vaikui gydymo veiksmingumas gali skirtis. Gydytojas paaiškins, kiek laiko reikės laukti, kol pasireikš vaistų ar terapijos poveikis, ir pasiūlys kitų priemonių, jei pirmasis gydymo būdas bus nepakankamai efektyvus.

Prevencija: ar šios ligos galima išvengti?

Nėra garantuotų priemonių, kurios visiškai apsaugotų vaiką nuo labai ankstyvos pradžios šizofrenijos, nes ligą lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Tačiau kai kurie žingsniai gali sumažinti riziką:

Prieš planuojant šeimą, ypač jei šeimoje yra sergančių šizofrenija, galima pasitarti su genetikos specialistu.
Šeimos planavimas, kai abu tėvai jaunesni nei 40 metų.
Nėštumo metu svarbu vengti nepakankamos mitybos, jei kamuoja pykinimas – dažniau valgyti mažesnėmis porcijomis ir pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.

Visiškai eliminuoti rizikos neįmanoma net laikantis šių rekomendacijų – liga gali prasidėti nepaisant visų pastangų ir kaltės čia būti neturėtų.

Gyvenimas su vaikystės šizofrenija

Ką reikėtų žinoti tėvams

Kiekvieno vaiko patyrimai su šizofrenija – unikalūs. Kai kuriems simptomai stiprėja palaipsniui, kitiems – atsiranda staiga. Tėvams verta sekti vaiko savijautą, žymėtis simptomų, mitybos, miego pokyčius, kad apie viską galėtų papasakoti gydytojui per susitikimus.

Vaikui gali prireikti papildomos pagalbos mokykloje: mokytojų, psichologo ar socialinio darbuotojo bendradarbiavimas ypač svarbus. Dėl dažno lankymosi gydymo įstaigose tėvams svarbu nuolat komunikuoti su pedagogais apie vaiko poreikius.

Prognozė ir galimi sunkumai

Ligos eiga priklauso nuo simptomų sunkumo. Daugumai vaikų prognozė nėra labai palanki, tačiau nuolatinis, kompleksiškas gydymas ženkliai pagerina kasdienį gyvenimą ir galimybes ateityje. Svarbiausia – užtikrinti, kad vaikas vartotų vaistus ir reguliariai lankytųsi pas specialistus bei laikytųsi gydymo rekomendacijų.

Vaikams su šizofrenija stebimas didesnis savižudybės pavojus, ypač tiems, kurie vartoja psichoaktyvias medžiagas.

Kasdienė priežiūra ir emocinė parama

Nustatykite ir griežtai laikykitės vaistų vartojimo grafiko. Aptarkite su gydytoju, kaip sudaryti kuo paprastesnį tvarkaraštį, ir informuokite medikus apie visas pastebėtas šalutines reakcijas.
Reguliariai lankykitės pas psichiatrą, net jei matomų pokyčių nėra – kiekvienas vizitas svarbus valdyti ligai.
Negalima ignoruoti ar stengtis neigti simptomų. Kuo anksčiau pastebima liga, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus veiksmingesnis.
Bendraukite su mokytojais, socialiniais pedagogais ir kitais atsakingais asmenimis – visi, kas dažnai bendrauja su vaiku, turi žinoti apie jo būklę ir veiksmų planą nenumatytais atvejais.
Ieškokite pagalbos ir sau – tėvystė sergantį vaiką ugdant kelia daug iššūkių. Dalyvaukite paramos grupėse tėvams, kurie augina psichikos sutrikimų turinčius vaikus.

Kada kreiptis į gydytojus?

Laikykitės specialistų nurodymų dėl apsilankymų. Jeigu pastebite ryškų simptomų pablogėjimą ar vaistų šalutinių reakcijų, nedelskite kreiptis pas gydytoją – gali būti pasiūlyta kita gydymo taktika ar pakeisti vaistai, kad šalutinis poveikis būtų mažesnis.