Vėžio sukeliamas nuovargis: kaip jis jaučiamas ir kaip įveikti

Vėžinio nuovargio jausmas yra vienas dažniausių ir nuolatinių reiškinių palietus vėžio diagnozę ar gydymą. Tai nepaprastai stiprus viso kūno išsekimas, kuris nepraeina net ir po ilgo poilsio ar gero miego. Skirtingai nei paprastas nuovargis po įtemptos dienos, šis nuovargis paliečia ne tik kūną, bet ir emocinę bei protinę būseną – žmogus dažnai jaučiasi be jėgų beveik visą laiką. Šis pojūtis gali praeiti per kelias savaites, tačiau kai kam jis užsitęsia mėnesiams ar net metams, stipriai paveikdamas gyvenimo kokybę.

Kas sukelia vėžinį nuovargį

Tiksli šio reiškinio priežastis iki galo nėra žinoma. Vėžinis nuovargis gali būti susijęs tiek su pačia liga, tiek su jos gydymu.

Vėžys ir organizmo pokyčiai

  • Imuninė sistema – kova su ligos ląstelėmis reikalauja daug energijos, todėl organizmas greitai išsenka.
  • Kasdieniai įpročiai – net susirgę žmonės dažnai stengiasi tęsti įprastą veiklą, tačiau jų jėgų rezervas jau būna sumažėjęs.
  • Miego sutrikimai – kai miegame mažiau ar neišsimiegame, nuovargis didėja tiek fiziškai, tiek protiškai.
  • Skausmas ir stresas – nuolatiniai skausmai ar jaudulys dėl ateities išvargina organizmą ir sustiprina nuovargį.
  • Depresija – emocinis sunkumas dažnai eina kartu su energijos stoka ir noru nuolat miegoti.
  • Naviko įtaka – vėžinės ląstelės „vagia“ maistines medžiagas, todėl gali pastebimai sumažėti svoris bei apetitas, o tam tikroms kūno ląstelėms ima trūkti energijos.

Vėžio gydymas ir nuovargis

Vėžio gydymo metu organizmas patiria dar didesnį stresą. Vaistai ir kitos procedūros dažnai veikia ne tik vėžio ląsteles, bet ir sveikus audinius, todėl gali kilti daugybė pokyčių:

  • Keičiasi ląstelių veikla bei hormonų balansas.
  • Gali atsirasti uždegimai, pykinimas, dehidratacija.
  • Gydymo metu mažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, todėl vystosi anemija.
  • Padidėja tam tikrų uždegiminių medžiagų kiekis organizme.

Tam tikros gydymo rūšys pasižymi ypač dideliu nuovargį skatinančiu poveikiu:

  • Chemoterapija – nuovargis gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių ar net ilgiau po gydymo pabaigos.
  • Spindulinė terapija – dažniausiai nuovargis didėja gydymo metu ir gali išlikti kelis mėnesius po procedūrų.
  • Imunoterapija – dažnai nuovargis pasireiškia gydymo metu ir gali išlikti iki metų po jo.
  • Kamieninių ląstelių arba kaulų čiulpų transplantacija – išsekimas dažnai jaučiamas iki metų.

Simptomai

Žmonės, susiduriantys su vėžiniu nuovargiu, apibūdina jį kaip paralyžiuojantį nuovargį, kuris nepraeina po poilsio. Dažnai kyla jausmas, kad kūnas yra ne tik pavargęs, bet ir visiškai išsekęs. Gali būti sunku susikoncentruoti, atlikti kasdienes užduotis ar pajusti motyvaciją veikti. Šis simptomų derinys dažnai keičiasi priklausomai nuo ligos stadijos, gydymo eigos ir asmeninės savijautos.

Diagnostika

Nustatant vėžinį nuovargį, gydytojas įvertina ne tik jūsų patiriamą nuovargį, bet ir bendrą sveikatos būklę. Dažnai rekomenduojama kelias dienas ar savaites fiksuoti nuovargio lygį, atkreipiant dėmesį, kokiomis aplinkybėmis jis stiprėja. Gydytojai taip pat skiria kraujo tyrimus, kad paneigtų kitas nuovargio priežastis, tokias kaip infekcijos ar anemija.

Komplikacijos

Ilgalaikis vėžinis nuovargis dažnai trukdo įprastam gyvenimui. Žmogus gali jaustis per daug pavargęs bendrauti, dirbti ar net užsiimti mėgstama veikla. Susilpnėja dėmesys, sunkiau susikaupti. Dalis žmonių sulaukia tokio stipraus išsekimo, kad yra priversti praleisti didelę dalį laiko namuose ar net lovoje.

Vėžinio nuovargio valdymas ir gydymas

Vienos stebuklingos tabletės, kuri visiškai pašalintų šį simptomą, nėra. Tačiau dažnai skiriami vaistai, padedantys spręsti nuovargį lemiančias priežastis. Jei vystosi anemija – gali būti paskirti kraujo gamybą skatinantys preparatai. Jeigu nuovargį lydi depresija ar stiprus stresas, gali būti naudingi antidepresantai ar psichologinė pagalba. Visgi, kartais vėžinį nuovargį lemia daug veiksnių, todėl gydymas tampa sudėtingesnis.

Papildomai naudinga pasitelkti paliatyvią pagalbą – specialistai padeda suvaldyti simptomus, rekomenduoja būdus, padedančius geriau išgyventi šį laikotarpį.

Ką galite daryti patys

  • Laikykitės miego režimo – eikite miegoti tuo pačiu metu ir stenkitės sukurti tamsią, ramią aplinką. Dienos metu pailsėkite, bet venkite ilgo pogulio (ilgesnio nei 30 minučių), kad naktį lengviau užmigtumėte.
  • Neatsisakykite artimųjų pagalbos – leiskite kitiems padėti, atvežti maisto ar atlikti buitinius darbus.
  • Vartokite mažiau kofeino – nors trumpam suteikia energijos, jis gali bloginti miego kokybę.
  • Gerkite pakankamai skysčių – ypač jei gydymą lydi vėmimas ar viduriavimas. Rekomenduojama gerti bent 2 litrus vandens per dieną (kofeino turintys gėrimai neįskaičiuojami).
  • Valgykite subalansuotai – gausus baltymų maistas padeda atkurti audinius. Jei sumažėjo apetitas, kreipkitės į dietologą.
  • Informuokite gydytoją apie visus vartojamus preparatus ir papildus – kai kurie jų gali sąveikauti su gydymu nuo vėžio.
  • Judėkite daugiau – net jei atrodo, kad trūksta jėgų, fiziškai aktyvūs žmonės dažnai skundžiasi mažesniu nuovargiu. Paprasti pasivaikščiojimai lauke, lengva mankšta, joga ar tai či gali ne tik sustiprinti kūną, bet ir pagerinti savijautą.
  • Kreipkitės psichologinės pagalbos – elgesio terapija ar dalyvavimas palaikymo grupėse gali sumažinti stresą ir pagerinti miegą.
  • Išbandykite kūno ir proto metodus – masažas, meditacija, akupunktūra bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti nuovargį.

Ar galima išvengti vėžinio nuovargio?

Kol kas nėra būdo, kuris padėtų visiškai išvengti šio reiškinio. Tačiau, jei pajuntate, kad net ir po poilsio vis tiek esate išsekę, svarbu apie tai pranešti gydytojui. Ankstyvas simptomų fiksavimas ir žingsniai, padedantys taupyti energiją, gali padėti geriau susidoroti su šiuo sunkiu jausmu.

  • Stebėkite savo energijos lygį – užrašykite, kuriuo dienos metu jaučiate daugiausiai jėgų ar, priešingai, kada pasireiškia stipriausias nuovargis. Tokia informacija padės geriau valdyti dienos planą.
  • Būkite dėmesingi įspėjamiesiems ženklams – jei jaučiate sunkumą pečiuose, kojų silpnumą, pastebite nerimą ar pasikeitusią nuotaiką, tai gali būti signalas, kad artėja pervargimas.
  • Kaupkitės energiją – elkitės su savo jėgomis tarsi su vertybe: pasilikite daugiau laiko poilsiui ir svarbiausioms veikloms, nes visos energijos iššvaistymas iš karto lemia sunkesnį nuovargį vėliau.

Gyvenimas su vėžiniu nuovargiu

Vėžinis nuovargis dažnai išlieka viso gydymo metu ir dar kurį laiką po jo. Priklausomai nuo jūsų situacijos, nuovargis gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų ar dar ilgiau. Todėl verta susikurti aiškų veiksmų planą: išskirkite pagrindinius prioritetus, paskirstykite energiją svarbiausiems darbams ir nepamirškite reguliariai ilsėtis.

Energijos planavimas ir aplinkos valdymas

  • Susitelkite į svarbiausias užduotis – skirkite savo laiką ir energiją tiems dalykams, kurie jums svarbiausi – nuo šeimos iki darbo projektų.
  • Veikite lėtai – venkite skubėjimo, geriau paskirstykite energiją visai dienai.
  • Planuokite pertraukas – norėdami išvengti visiško išsekimo, dažnai darykite trumpus poilsius, nelaukite, kol pasijusite be jėgų.
  • Saugokite kūną nuo papildomo krūvio – keiskite poziciją tarp sėdėjimo ir stovėjimo, stenkitės naudoti pagalbines priemones namuose. Keldami sunkius daiktus, linkite per kelius bei klubus, o ne per nugarą.
  • Pridėkite papildomas poilsio akimirkas į savo dienotvarkę ir stenkitės vengti perteklinio fizinio ar emocinio krūvio.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei nuovargis tampa toks stiprus, kad nebegalite keltis iš lovos, pastebite nuotaikos svyravimus ar nerimą, sunku susikaupti ar atsiranda atminties problemų, jaučiate stiprų skausmą, pasidaro sunku kvėpuoti, ar nebekontroliuojate šalutinių gydymo poveikių, nedelskite ir pasitarkite su savo gydytoju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *