Vėžys – tai ligų grupė, kurią vienija vienas esminis bruožas: paprastos, organizmo funkcijas atliekančios ląstelės virsta pakitusomis ir ima nekontroliuojamai daugintis. Šios pakitusios ląstelės nebeklauso įprastų organizmo signalų bei reikalavimų, todėl pradeda piktnaudžiauti ištekliais, plėstis ir pažeisti aplinkinius audinius. Nors vėžys yra laikomas antra pagrindine mirties priežastimi pasaulyje, ankstyva diagnostika ir šiuolaikiniai gydymo metodai kiekvienais metais išgelbėja vis daugiau žmonių bei gerina jų gyvenimo kokybę.
Kas yra vėžys?
Vėžys – tai ne viena liga, o daugiau nei šimtas skirtingų ligų visuma. Visas jas jungia vienas bendras principas – įprastos ląstelės mutuoja ir nustoja laikytis „taisyklių“, todėl ima sparčiai ir nekontroliuojamai daugintis. Ląsteles veikiančius signalus koduoja mūsų genai, tačiau vėžinės ląstelės jų neklauso, todėl plinta bei gali užgrobti net tolimus organus.
Tai sudėtinga liga, kurios eiga ir formos labai įvairios. Ligos eiga priklauso nuo mutacijų pobūdžio, organizmo audinių, ląstelių, taip pat nuo asmeninių žmogaus savybių ir išorinių veiksnių.
Pagrindinės vėžio rūšys
Vėžio rūšių yra daug – daugiau nei šimtas. Dažniausiai šios ligos klasifikuojamos pagal jų kilmės vietą ar paveiktą audinį. Pagrindinės vėžio rūšių grupės yra šios:
- Kietieji navikai (solidiniai vėžiai): Apima apie 80–90% visų atvejų. Į šią grupę įeina vėžys, atsirandantis iš epitelio audinio, pavyzdžiui, odos, krūties, storosios žarnos ar plaučių vėžys. Taip pat jai priklauso ir sarkomos, kurios išsivysto kauluose arba jungiamuosiuose audiniuose.
- Kraujo vėžiai: Prasideda iš kraujo ląstelių ar limfinės sistemos. Dažniausi pavyzdžiai – leukemija, limfoma ir dauginė mieloma.
- Mišrios formos: Kai kuriais atvejais, ligos eiga susimaišo – pavyzdžiui, vystosi karcinosarkoma, kurioje yra ir epitelinio, ir jungiamojo audinio vėžio požymių.
Kiek vėžys yra paplitęs?
Vėžys yra ypatingai dažna liga ir kas ketvirtam žmogui tikėtina, kad gyvenimo eigoje pavyks susidurti su šia diagnoze. Statistika rodo, kad kasmet milijonai žmonių pasaulyje išgirsta, jog serga vėžiu, o nemažai atvejų pasibaigia mirtimi. Rizika susirgti nėra vienoda visiems – daugiau atvejų nustatoma vyresniems nei 60 metų, taip pat pastebimi skirtumai pagal lytį ir rasę.
- Šiek tiek dažniau vėžiu suserga vyrai.
- Juodaodžių vyrų tarpe sergamumas taip pat šiek tiek didesnis.
- Amerikos indėnės ar Aliaskos čiūžės moterys vėžiu serga dažniau, lyginant su kitų rasių moterimis.
Dažniausi diagnozuojami vėžio tipai yra krūties, plaučių, prostatos, storosios žarnos bei kraujo vėžiai.
Vėžio simptomai
Simptomai, kuriuos sukelia vėžys, gali būti labai įvairūs ir dažnai priklauso nuo ligos tipo bei stadijos. Anksti pasireiškiančių požymių būna nedaug ir jie dažnai nepastebimi, todėl svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieną organizmo pokytį.
- Nuolatinis nuovargis
- Nepaaiškinamas karščiavimas, ypač naktimis
- Praėjęs apetitas
- Prakaitavimas naktį
- Nuolatinis skausmas
- Odos pokyčiai, ypač apgamų dydžio ar formos kitimas ar naujų atsiradimas
- Greitas ir nesuprantamas kūno svorio kritimas
Esant tam tikriems vėžio tipams, gali atsirasti specifinių požymių – pavyzdžiui, kraujas šlapime ar išmatose, krauju užspringimas, nauji sukietėjimai arba augliai, skausmas konkrečiame organe.
Kai kurie simptomai pasireiškia tik didelę ligos dalį, o kartais žmogus gali net keletą metų nejausti jokių sutrikimų. Jeigu bet koks organizmo pokytis laikosi ilgiau nei dvi savaites, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Vėžio priežastys
Nors visi vėžio atvejai yra susiję su genetiniais pakitimais, ne visi šie pokyčiai yra paveldėti. Daugelis mutacijų atsiranda gyvenimo eigoje. Vėžys išsivysto, kai ląstelių veiklą reguliuojantys genai pakinta – dėl to susidaro nenormalios ląstelės, kurios greitai dauginasi ir formuoja navikus.
Vėžinės ląstelės gali išplisti ir už pirminės atsiradimo vietos ribų – jos per limfą arba per kraują pasiekia kitus organus, kur irgi pradeda daugintis. Tokį procesą medikai vadina metastazėmis. Pavyzdžiui, pirminis krūties navikas gali pasklisti į plaučius ir apsunkinti kvėpavimą, o kraujo vėžio atveju neįprastos ląstelės užpildo kaulų čiulpus ir išstumia sveikas ląsteles.
- Iš tėvų paveldėtos genetinės mutacijos sudaro mažą dalį atvejų – iki 10%.
- Daug dažniau vėžys išsivysto dėl įgytų mutacijų, kurių tikimybę didina tam tikri rizikos veiksniai.
Rizikos veiksniai
- Paveldimumas: Jeigu šeimoje yra sergančių vėžiu, tikimybė susirgti padidėja.
- Rūkymas: Tabako gaminių vartojimas ir elektroninių cigarečių naudojimas žymiai padidina kai kurių vėžio formų riziką – dažniausiai plaučių, stemplės, kasos ir burnos.
- Aplinkos pavojai: Toksiškos medžiagos, pavyzdžiui, asbestas, pesticidai, radonas, taip pat neigiamai veikia sveikatą ir ilgainiui gali lemti vėžio atsiradimą.
- Mityba ir fizinio aktyvumo stoka: Riebalų ir cukraus gausi mityba bei judėjimo trūkumas didina susirgimo riziką.
- Hormonų terapija: Tam tikros hormonų terapijos moterims padidina kai kurių rūšių vėžio, ypač krūties ir gimdos, tikimybę.
- Radiacija: Saulės ultravioletiniai spinduliai žymiai didina odos vėžio grėsmę, o per didelė ekspozicija radioterapijoje taip pat rizikinga.
Kaip diagnozuojamas vėžys?
Ligos nustatymui gydytojai pirmiausia atlieka išsamų apžiūrą ir apklausia pacientą apie simptomus, šeimos bei ligos istoriją. Prireikus papildomos informacijos, atliekami įvairūs tyrimai:
- Kraujo tyrimai, įskaitant bendrą kraujo tyrimą, baltymų analizę, navikų žymenų tyrimus
- Vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso ar ultragarsas, o kai kuriais atvejais specifiniai skenavimai
- Biopsija, kai imamas audinio mėginys ir tiriamas mikroskopu; gali būti chirurginė arba adatinė
- Genetiniai tyrimai paveldimo vėžio formų nustatymui ir gydymo taktikos pasirinkimui
Kaip nustatoma vėžio stadija?
Nustatyti vėžio stadiją svarbu prognozuojant ligos eigą ir parenkant gydymą. Dažniausiai naudojamos keturios stadijos. Įvertinama naviko dydis, išplitimas kaimyniniuose audiniuose ir limfmazgiuose. I-III stadijos paprastai apibūdina vietinį ar išplitusį į aplinkinius limfmazgius vėžį. IV stadija reiškia, kad liga išplito į nutolusius organus – atsirado metastazės.
Kaip gydomas vėžys?
Vėžio gydymo taktika priklauso nuo ligos tipo, stadijos, paciento sveikatos ir daugybės kitų veiksnių. Dažnai derinami keli būdai, kad pasiektų geriausią rezultatą:
- Chirurginis gydymas: Vėžio navikas pašalinamas, jei galima, ir jei jis dar neišplitęs.
- Chimioterapija: Naudojami stiprūs vaistai, kurie sunaikina vėžines ląsteles.
- Spindulinė terapija: Taikoma didelė radiacijos dozė, kuri sunaikina pakitusias ląsteles.
- Imunoterapija: Suaktyvina imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.
- Taikinių terapija: Veikia būtent tas genetines mutacijas, kurios lemia vėžį.
- Hormonų terapija: Mažina arba blokuoja hormonus, kurie skatina tam tikros rūšies vėžio augimą.
- Kaulų čiulpų transplantacija: Keičiamos pažeistos kraujodaros ląstelės sveikomis.
Prevencija: ar galima sumažinti riziką?
Nors visų rizikų pašalinti neįmanoma, daugeliu atvejų galima sumažinti susirgimo tikimybę keletu paprastų sprendimų:
- Mesti rūkyti ar visiškai vengti tabako produktų
- Subalansuoti mitybą
- Įtraukti judėjimą į kasdienį režimą
- Stengtis vengti žalingų aplinkos faktorių (asbesto, pesticidų ir pan.)
- Apsaugoti odą nuo kenksmingų saulės spindulių
- Reguliariai tikrintis ir atlikti vėžio patikros programas
Prognozė ir gyvenimo perspektyvos
Kiekvieno žmogaus ligos eiga ir atsigavimo galimybės yra individualios – priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, vėžio rūšies, jos stadijos bei reakcijos į gydymą.
Nors vieno universalaus gydymo nėra, kai kurių rūšių vėžys yra gerai valdomas ar net pasiekiama remisija – būklė, kai simptomai labai sumažėja arba visiškai išnyksta. Skiriama dalinė (kai simptomų mažiau) ir visiška remisija (kai jų išvis nebelieka).
Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus veiksmingas ir gyvenimo prognozė – geresnė. Net jei vėžys jau išplitęs, gydymas gali sulėtinti ligos eigą, sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę bei trukmę.
Išgyvenamumo rodikliai skiriasi priklausomai nuo vėžio rūšies, stadijos bei gydymo būdų. Tai tik orientaciniai skaičiai, todėl kiekvieno atvejo prognozes geriausiai gali įvertinti gydytojas, žinantis pilną ligos vaizdą.
Kasdienybė su vėžiu: kaip rūpintis savimi?
Susirgus vėžiu, rūpinimasis savimi tampa itin svarbus ir kiekvienam žmogui gali atrodyti labai skirtingai. Daug kas padeda mažinti įtampą ir prisideda prie emocinės bei dvasinės sveikatos stiprinimo:
- Išbandykite meno ar muzikos terapiją
- Bendraukite su palaikymo grupėmis ar bendraminčiais
- Prašykite profesionalaus masažo (suderinus su gydančiu gydytoju)
- Konsultuokitės su dietologu dėl individualios mitybos strategijos
- Užsiimkite joga, meditacija ar kitomis sąmoningumo praktikomis
- Skaitykite mylimą knygą ar žiūrėkite mėgstamą filmą
- Ilsėkitės, kai tik pajuntate poreikį
- Susiplanuokite draugų ir artimųjų lankymą taip, kaip jums patogu
- Bendraukite su psichologu arba konsultantu apie ligos keliamus jausmus
- Fiksuokite mintis ir patirtį dienoraštyje
Rūpinkitės savimi taip, kaip atrodo geriausia – net jei tam tikra veikla jums netinka, svarbiausia yra kasdienybėje atrasti dalykų, kurie teikia džiaugsmą ir prasmę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu ligos gydymo metu kyla bet kokių problemų ar pokyčių, visada praneškite apie tai medikams – jie padės rasti sprendimus, padėsiančius jaustis geriau. Nedvejokite kreiptis į specialistą, jeigu jaučiatės prastai.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokio tipo vėžiu sergu?
- Ar liga jau yra išplitusi į kitus organus?
- Kokios mano išgyvenimo prognozės?
- Kokį gydymą rekomenduojate ir kodėl?
- Kokie mano gydymo rizikos veiksniai ir galimi privalumai?
- Kiek laiko truks gydymas?
- Ar bus galimybė dirbti gydymo metu?
- Ar gydymas gali turėti įtakos vaisingumui?
- Ar reikės gydymo metu būti ligoninėje?
- Ar man gali būti pasiūlyta dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
