Virškinamojo trakto perforacija – tai sudėtinga būklė, kai virškinimo sistemos organuose atsiranda skylė. Ši sistema sudaryta iš tuščiavidurių organų, per kuriuos juda maistas bei skysčiai, todėl ji atlieka labai svarbų vaidmenį apdorojant maistą ir pasisavinant maistines medžiagas.
Kas sudaro virškinimo traktą?
Šiam organų sistemai priklauso:
- Stemplė – jungia burną su skrandžiu.
- Skrandis – čia prasideda pagrindinis maisto virškinimas.
- Plonoji žarna – tęsiasi virškinimas ir vyksta maistinių medžiagų įsisavinimas.
- Storoji žarna (žarnynas, storasis dangalas) – apdirba nesuvirškintą maistą ir formuoja išmatas.
Kaip perforacija veikia organizmą?
Skylė bet kurioje šių organų vietoje – ypač storojoje žarnoje, skrandyje ar plonojoje žarnoje – reikalauja skubios medicininės pagalbos. Pratrūkus žarnai, išmatos patenka į pilvo ertmę, o prakiurus skrandžiui ar plonajai žarnai – nuteka suvirškinto maisto ar skysčių. Nedelsiant negydoma perforacija gali sukelti:
- Vidinį kraujavimą ir reikšmingą kraujo netekimą.
- Peritonitą – uždegiminį procesą pilvo ertmėje.
- Nuolatinę žarnyno ar kitų virškinamojo trakto dalių žalą.
- Sepsį – pavojingą organizmo reakciją į infekciją.
Perforacijos priežastys
Skylę virškinimo organuose gali sukelti įvairūs veiksniai. Dažniausios priežastys yra šios:
- Netikėtai prarytas svetimkūnis – baterijos, rūgštys, aštrūs ar smailūs objektai gali plyšdyti organų sieneles.
- Būtinas didelio kiekio išmatų kaupimasis, kurio organizmas negali pašalinti (žarnų užsikimšimas).
- Didelės traumos, pavyzdžiui, po autoįvykio ar durtinės, šautinės žaizdos pilvo, liemens srityje.
- Stiprus vėmimas.
- Medicininės intervencijos – kai kurių endoskopinių ar chirurginių procedūrų metu, reta komplikacija gali būti organo sienelės prakirptis.
Be traumos, perforaciją gali sukelti šios ligos:
- Apendicitas.
- Virškinamojo trakto augliai (pvz., storojo žarnyno, stemplės, skrandžio ar žarnyno sarkomos).
- Divertikulitas.
- Išvaržos.
- Žarnų nepraeinamumas.
- Tulžies pūslės akmenys.
- Uždegiminės žarnyno ligos – Krono liga, opiniu kolitu ar mikroskopiniu kolitu sergantys pacientai turi didesnę riziką.
- Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos.
Virškinamojo trakto perforacijos simptomai
Pasireiškus šiai būklei, paprastai juntami šie požymiai:
- Staigus ir stiprus pilvo skausmas arba spazmai.
- Pilvo pūtimas, padidėjusi pilvo apimtis.
- Karščiavimas arba drebulys.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Padidėjęs jautrumas ar skausmas palietus pilvą.
Kaip diagnozuojama perforacija?
Diagnozuojant šią ligą, gydytojas pirmiausia apžiūrės Jūsų pilvą, patikrins gyvybinius rodiklius: kraujospūdį, kūno temperatūrą, pulsą ir kvėpavimo dažnį.
Specialistas gali teirautis apie:
- Kitas Jūsų sveikatos problemas ir ligas.
- Neseniai atliktas medicinines procedūras ar operacijas.
- Simptomų pradžią, pobūdį ir jų kaitą.
- Artimųjų ligų istoriją: vėžinius susirgimus, uždegimines žarnyno ligas ir pan.
Kokie tyrimai atliekami?
- Kraujo tyrimai – įvertinama, ar yra infekcijos požymių bei kaip veikia inkstai ir kepenys.
- Kolonoskopija – leidžia apžiūrėti storosios žarnos vidų.
- Rentgenograma – gali parodyti orą pilvo ertmėje, kas rodo žarnyno ar kito organo pažeidimą.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – padeda tiksliai nustatyti, kur yra pažeidimas.
- Viršutinė endoskopija – leidžia įvertinti stemplės, skrandžio bei viršutinės plonosios žarnos dalis.
Gydymo galimybės
Diagnozavus virškinamojo trakto perforaciją, dažniausiai reikalinga skubi chirurginė intervencija. Gydymo būdas priklauso nuo pažeidimo vietos ir laipsnio:
- Endoskopinė procedūra – specialiais instrumentais, įvedamais per natūralias angas, galima sutvarkyti dalį pažeidimų be pjūvių.
- Laparoskopinė operacija – atliekami keli maži pjūviai ir naudojama vaizdo kamera, ši technika yra mažiau invazinė.
- Tradicinė pilvo operacija – reikalingas didesnis pjūvis.
Kai kuriais atvejais žarnai reikia „pailsėti“, todėl gali būti laikinai suformuojama stoma: pilvo odoje sukuriama nedidelė anga, sujungiama su žarnyno dalimi ir prijungiama išmatų surinkimo maišelis, vadinamas kolostominiu maišeliu. Po gijimo stoma paprastai pašalinama, o žarnyno veikla atstatoma.
Ar žarnos perforacija gali užgyti savaime?
Nedideli pažeidimai kartais užgyja be operacijos, tačiau tikslią diagnozę ir gydymo taktiką gali pasirinkti tik gydytojas. Dažniausiai prireikia intraveninių antibiotikų bei atidaus stebėjimo ligoninėje.
Virškinamojo trakto perforacija – mirtinai pavojinga būklė. Savarankiškai gydytis namuose negalima – pajutus simptomus būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Vaistai ir kitos pagalbos priemonės
Gydymo metu dažniausiai skiriami antibiotikai infekcijoms suvaldyti. Jie gali būti reikalingi tiek prieš, tiek po operacijos. Svarbu suvartoti visą paskirtą vaistų kursą ir nenutraukti vartojimo anksčiau laiko be gydytojo sutikimo.
Kaip mažinti perforacijos riziką?
- Vengti rūkymo ir kitų tabako gaminių.
- Rinktis subalansuotą, ląstelienos turtingą mitybą – tai padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir puoselėja sveiką virškinimą.
- Reguliariai lankytis pas gydytoją ir pranešti apie bet kokius naujus ar pasikartojančius simptomus, ypač virškinimo sutrikimus ar skausmus.
Prognozė ir gyvenimas po ligos
Po chirurginio gydymo pilnam pasveikimui dažnai prireikia kelių savaičių, tačiau didžioji dalis žmonių, gavusių tinkamą gydymą, sėkmingai pasveiksta. Svarbu neatidėlioti tolimesnių apsilankymų pas gydytoją.
Nors ši komplikacija gali atsinaujinti, tai nutinka retai. Nuolatinė sveikatos priežiūra ir uždegiminių ligų kontrolė padeda sumažinti pakartotinių atvejų riziką.
Kada būtina skubi pagalba?
Virškinamojo trakto perforacijai būdingų simptomų atsiradimas reikalauja skubios medicininės pagalbos – delsti ar tikėtis, kad simptomai praeis savaime, pavojinga gyvybei.
