Epigastrinė išvarža – tai pilvo sienos išvaržos rūšis, susiformuojanti epigastriume: srityje virš bambos ir žemiau krūtinkaulio (centrinės krūtinės kaulo dalies po šonkaulių lanku). Pagal dabartines medicinos žinias, dažniausiai veiksmingas gydymas yra chirurginis, nes savaime ši būklė paprastai neišnyksta.
Epigastrinė išvarža ir kas yra išvarža apskritai
Išvarža – bendras terminas, apibūdinantis situaciją, kai dėl susilpnėjusios pilvo sienos vietos atsiranda „tarpas“ ar defektas, pro kurį gali išsigaubti vidiniai audiniai. Epigastrinės išvaržos atveju tai vyksta viršutinėje pilvo dalyje, tarp bambos ir krūtinkaulio.
Medicinos praktikoje epigastrinės išvaržos nustatomos tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, įskaitant kūdikius. Manoma, kad jos sudaro nedidelę, bet pastebimą dalį visų pilvo sienos išvaržų (apie kelis procentus).
Pagrindiniai požymiai ir simptomai
Dažniausias epigastrinės išvaržos požymis – nedidelis iškilimas viršutinėje pilvo dalyje, virš bambos. Šis gumbelis dažnai susidaro, kai pro pilvo sienos silpnesnę vietą išsiveržia riebalinio audinio masė.
Kada iškilimas labiau pastebimas?
- Jis gali matytis nuolat arba išryškėti tik kosint, čiaudint ar juokiantis.
- Kai kuriais atvejais iškilimas laikui bėgant didėja.
- Galimos kelios epigastrinės išvaržos vienu metu.
Ar visada skauda?
Ne. Nemaža dalis žmonių nejaučia jokių simptomų arba patiria tik lengvą diskomfortą. Vis dėlto gali pasireikšti jautrumas ar skausmas epigastriumo srityje, ypač fizinio krūvio metu ar spaudžiant iškilimą.
Kodėl atsiranda epigastrinė išvarža?
Tikslios priežastys ne visada aiškios. Manoma, kad kai kuriais atvejais pilvo sienos audiniai vystymosi metu iki galo nesusijungia ar išlieka silpnesnė vieta, todėl vėliau lengviau susiformuoja defektas.
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad reikšmės gali turėti ir įtampa srityje, kur viršutinė pilvo sienos dalis jungiasi su diafragma. Kadangi epigastrinės išvaržos neretai nesukelia ryškių nusiskundimų, tikėtina, jog dalis atvejų taip ir lieka nediagnozuoti.
Gydymas: kodėl dažniausiai rekomenduojama operacija
Epigastrinė išvarža, kaip taisyklė, savaime neužanka. Dėl to ilgainiui gali didėti defektas, stiprėti simptomai arba kilti komplikacijų. Dėl šių priežasčių chirurginis gydymas laikomas pagrindiniu sprendimu, ir jis dažnai rekomenduojamas net kūdikiams, jei gydytojas mato didėjimo ar komplikacijų riziką.
Kaip atliekamas išvaržos sutvarkymas?
Operacijos metu pilvo sienos defektas uždaromas. Priklausomai nuo išvaržos dydžio ir kitų aplinkybių, gali būti pasirenkamas vienas iš būdų:
- defekto susiuvimas siūlais;
- pilvo sienos sutvirtinimas specialiu tinkleliu, jei reikia tvirtesnės atramos.
Konkretų metodą parenka chirurgas, įvertinęs išvaržos ypatybes ir individualią situaciją.
Kada būtina skubi medicinos pagalba?
Jei epigastrinė išvarža dar negydyta, nedelskite kreiptis į medikus, jei atsiranda vėmimas, karščiavimas ir stiprėjantis pilvo skausmas. Tokie požymiai gali rodyti žarnyno nepraeinamumą (užsikimšimą), kuris reikalauja skubaus įvertinimo.
Negydomos epigastrinės išvaržos galimos komplikacijos
Negydant išvarža gali progresuoti. Moksliniai duomenys rodo, kad didėjant defektui gali atsirasti papildomų problemų, pavyzdžiui:
- išvaržos didėjimas, sudarant sąlygas pro defektą išsiveržti ir žarnyno daliai;
- didėjantis ar naujai atsiradęs skausmas bei jautrumas;
- žarnyno nepraeinamumas;
- labai didelė išvarža, kurią vėliau gali būti sunkiau sutvarkyti net naudojant sutvirtinimo priemones.
Atsigavimas ir prognozė po operacijos
Epigastrinės išvaržos operacija yra įprasta chirurginė procedūra, o bendra prognozė dažniausiai būna gera. Daugeliu atvejų žmogus gali grįžti namo tą pačią dieną.
Įprastai po kelių dienų galima sugrįžti į mokyklą ar darbą, jei veikla nėra fiziškai sunki. Vis dėlto dažnai rekomenduojama tam tikrą laiką vengti didelių krūvių.
Kokie dažniausi aktyvumo ribojimai?
- kurį laiką nekelti sunkių daiktų (dažnai maždaug 6–8 savaites);
- laikinai vengti intensyvaus sporto ir didelio fizinio krūvio.
Tikslias rekomendacijas, kada ir kaip grįžti prie įprastos veiklos, pateikia gydytojas, atsižvelgdamas į operacijos apimtį ir individualų gijimą.













