Virusinės hemoraginės karštinės – tai virusų sukeliamos infekcijos, galinčios sukelti pavojingą ir nekontroliuojamą kraujavimą. Šios ligos gali išplisti įvairiais būdais – nuo vabzdžių įkandimų iki sąlyčio su užsikrėtusių žmonių ar gyvūnų kūno skysčiais.

Virusinių hemoraginių karštinių rūšys

Yra nemažai skirtingų virusinių ligų, kurios gali išprovokuoti hemoraginę karštinę. Į šią grupę patenka:

Ebolos virusinė liga
Marburgo virusinė infekcija
Hantavirusinis plaučių sindromas
Denge karštinė
Lasos karštinė
Geltonoji karštinė
Krymo-Kongo hemoraginė karštinė

Kur dažniausiai pasitaiko virusinės hemoraginės karštinės?

Šios infekcijos yra paplitusios skirtingose pasaulio regionuose, priklausomai nuo konkretaus sukėlėjo rūšies. Daugiausia atvejų fiksuojama Vakarų ir Centrinėje Afrikoje (taip pat Ugandoje), Pietų bei Centrinėje Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno salose. Europoje, Kanadoje ir kai kuriose kitose šalyse išskirtinai plinta tik hantavirusai – jie sukelia įvairias hemoraginės karštinės formas priklausomai nuo regiono.

Virusinių hemoraginių karštinių simptomai

Ligos požymiai ir simptomai skiriasi priklausomai nuo viruso, tačiau ankstyvojoje stadijoje būdingi šie negalavimai:

Susiję įrašai

Aukšta temperatūra
Raumenų ir kūno skausmai
Galvos svaigimas
Silpnumas, išsekimas
Galvos skausmas
Odos bėrimas

Jei infekcija sunkėja, gali pasireikšti tokie simptomai kaip:

Kraujavimas iš nosies, akių, dantenų ar lytinių organų
Stiprus vėmimas ar viduriavimas
Kraujo priemaišos vemale ar išmatose
Skausmas krūtinėje, kakle ar pilve
Sunkus kvėpavimas
Pavojingai sumažėjęs kraujospūdis
Priepuoliai (traukuliai), sąmonės sutrikimai ar koma

Kas sukelia virusines hemoragines karštines?

Tikslios mechanizmo, kodėl šie virusai sukelia smarkų kraujavimą, vis dar iki galo neaiškios. Aišku, kad virusai pažeidžia kraujagyslių sieneles ir trikdo kraujo krešėjimą, todėl organizmas nebegali sulaikyti kraujavimo. Į šią ligų grupę patenka arenavirusai, filovirusai, bunyavirusai ir flavivirusai. Tačiau ne visi šių šeimų virusai sukelia hemoragines formas. Pavyzdžiui, Zikos virusas – taip pat flavivirusas – nesukelia rimtos žalos kraujagyslėms, priešingai nei hemoraginės karštinės virusai.

Kaip plinta virusinės hemoraginės karštinės?

Infekcijos plitimo būdai priklauso nuo konkretaus viruso rūšies. Užsikrėsti galima per:

Uodų ar erkių įkandimus
Kontaktą su užsikrėtusių žmonių kūno skysčiais – krauju, šlapimu, išmatomis, seilėmis, motinos pienu, sperma ar makšties skysčiais
Sąlytį su užsikrėtusiais gyvūnais, dažniausiai graužikais, beždžionėmis, galvijais ar skraidančiais šikšnosparniais

Kas didina riziką susirgti?

Užsikrėtimo rizika priklauso nuo ligos tipo, bet daugiau šansų susirgti turi žmonės, kurie:

Gyvena arba keliauja į epidemijos regionus
Turi kontaktą su laukiniais gyvūnais ar gyvulininkystės gyvūnais, galinčiais pernešti virusus
Prižiūri ar slaugo užsikrėtusius asmenis

Ypatingą riziką šioms infekcijoms patiria nėščiosios – joms komplikacijos gali būti rimtos.

Galimos komplikacijos

Dėl virusinių hemoraginių karštinių gali išsivystyti gyvybei pavojingos būklės:

Persileidimas, priešlaikinis gimdymas ar mažas naujagimio svoris
Edema – kūno audinių patinimas
Šokas
Vidinis kraujavimas

Kaip nustatomos virusinės hemoraginės karštinės?

Gydytojai šią ligą įtaria pagal simptomus bei rizikos veiksnius, tokius kaip kelionių istorija. Diagnozė nustatoma atliekant kūno skysčių tyrimus – kraujo, šlapimo, ryklės ar smegenų skysčio (atliekama punkcija).

Gydymo principai

Specifinio išgydymo virusinėms hemoraginėms karštinėms nėra, tačiau kai kurioms jų taikomas gydymas antivirusiniais vaistais. Dažniausiai pagrindinė pagalba – simptomų valdymas ir gyvybinių funkcijų palaikymas. Tam gali būti naudojami:

Antivirusiniai preparatai (pvz., ribavirinas)
Specialūs antikūnų preparatai (skirti Ebolos infekcijai)
Deguonies terapija arba dirbtinė plaučių ventiliacija
Skysčių lašinimas į veną
Simptomus lengvinančios priemonės, padedančios sumažinti skausmą ar pykinimą

Prevencija: kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?

Norint apsisaugoti nuo hemoraginių karštinių, svarbu laikytis šių nuostatų:

Skiepytis – kai kurioms ligoms, tokioms kaip geltonoji karštinė, dengė ar Ebola, yra vakcinos. Jos prieinamos tam tikrose šalyse ir rekomenduojamos keliaujant į rizikos zonas.
Stengtis išvengti vabzdžių įkandimų: dėvėti apsauginius drabužius, naudoti tinklelius nuo uodų, purkšti repelentus, veiksmingus nuo uodų ir erkių.
Vengti tiesioginio kontakto su graužikais, šikšnosparniais, laukiniais gyvūnais.
Prižiūrint sergančiuosius, naudoti apsauginę aprangą: mūvėti pirštines, akinius, prijuostes ir kaukes.

Ligos eiga ir prognozė

Jei sergate sunkia virusinės hemoraginės karštinės forma, gydymas paprastai taikomas ligoninėje, atidžiai stebint būklę bei taikant simptominę terapiją. Kad virusas neplistų, pacientai dažnai izoliuojami nuo kitų žmonių.

Persirgus lengva ligos forma, galimas visiškas pasveikimas. Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, Lasa, dengė ar geltonoji karštinė, dažnai sukelia tik lengvus negalavimus, nors sunkesnės formos gali būti mirtinos. Vienos pavojingiausių šios grupės ligų – Marburgo ir Ebolos virusai – pasižymi daug didesniu mirštamumu, kuris vidutiniškai siekia 40 ir daugiau procentų. Tuo tarpu sergant Lasa ar dengės karštine miršta tik apie 1% užsikrėtusiųjų.

Ką žinoti, jei priklausote rizikingai grupei?

Būtina kreiptis į gydytojus, jei lankėtės arba gyvenate regionuose, kur plinta virusinės hemoraginės karštinės, ir pajutote būdingus simptomus. Medikai patars dėl tolimesnių žingsnių ir gydymo taktikos.