Hiperspermija – tai reta būklė, kai vyras išskiria žymiai didesnį spermos kiekį nei įprasta. Sperma – tai skystis, kuris išsiskiria ejakuliacijos metu, o jame yra spermatozoidų ir prostatos liaukos skysčio. Priešingai nei hipospermija (kai spermos kiekis būna sumažėjęs), ši būklė pasitaiko retai – kai kuriuose tyrimuose užfiksuota, kad aukštą spermos tūrį turi mažiau nei 4 procentai vyrų.
Kokie požymiai išduoda hiperspermiją?
Pagrindinis šios būklės požymis – neįprastai gausus ejakuliacijos metu išskiriamo skysčio kiekis. Dažniausiai hiperspermija diagnozuojama, kai spermos tūris viršija 6 mililitrus (kai kurie specialistai riba laiko 6,3 ar net 6,5 ml). Kai kurios hiperspermiją turinčių vyrų poros gali susidurti su sunkumais pastojant – retkarčiais net pastebimas šiek tiek padidėjęs persileidimo pavojus.
Kai kuriems vyrams kartu pasitaiko ir aktyvesnis lytinis potraukis. Tačiau nereikėtų manyti, kad didesnis spermos kiekis savaime reiškia kokias nors sveikatos bėdas.
Kaip tai veikia vaisingumą?
Spermos kiekio padidėjimas gali paveikti vyro vaisingumą įvairiai. Kai kuriais atvejais didesnis tūris reiškia, kad pats spermatozoidų skaičius ejakuliato mililitre sumažėja – sperma pasidaro „atskiesta“. Tokiu atveju apvaisinimo tikimybė mažėja, nes vis mažesnė spermatozoidų koncentracija pasiekia kiaušialąstę.
Kita vertus, jeigu didelio spermos kiekio fone spermatozoidų kiekis lieka normalus, vyro vaisingumui paprastai tai įtakos neturi. Taip pat, nors pastojimas gali būti sudėtingesnis, jis galimas – tiesiog tam gali prireikti daugiau laiko nei įprastai.
Galimi papildomi pavojai
Hiperspermija kartais siejama su nežymiai padidėjusia persileidimo rizika partnerėms, tačiau kiti komplikacijų sveikatai dažniausiai nepastebima.
Kodėl išsivysto ši būklė?
Tikslios hiperspermijos priežastys vis dar nėra aiškios. Kartais manoma, kad ją gali sukelti prostatos infekcija ar uždegimas, bet visi mechanizmai dar tik tyrinėjami.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Jei pastebite, kad ejakuliacijos metu išsiskiria ypač daug spermos, arba jau metus bandote su partneriais susilaukti vaikų, bet nėštumas neįvyksta, kreipkitės į gydytoją. Specialistas įvertins jūsų būklę, atliks fizinį ištyrimą ir paskirs tyrimus – jie leidžia nustatyti ne tik spermos kiekį, bet ir spermatozoidų kokybę bei judrumą.
Kokie atliekami tyrimai?
- Spermos tyrimas – įvertinama, kiek ir kokie spermatozoidai yra jūsų ejakuliacijoje.
- Hormonų tyrimai – kraujo analizė gali parodyti, ar organizmas gamina reikiamą kiekį testosterono ir kitų svarbių hormonų.
- Vaizdiniai tyrimai – gali būti paskirta sėklidžių ar kitų lytinių organų echoskopija, kad būtų išaiškintos kitos galimos nevaisingumo priežastys.
Ar galima gydyti hiperspermiją?
Paprastai specialaus gydymo neprireikia, jei ši būklė nesukelia sunkumų. Jei visgi dėl spermos kiekio sunku pastoti, vaisingumą galima pagerinti specialiosiomis gydymo priemonėmis. Kartais skiriami vaistai, didinantys spermatozoidų skaičių, arba pasitelkiamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, pavyzdžiui, spermos paėmimas ir naudojimas apvaisinimo metu. Tokiu būdu galima apvaisinti moters kiaušialąstę dirbtinai ir embrioną perkelti į gimdą.
Ko tikėtis ateityje?
Nors hiperspermija pasitaiko retai ir dažniausiai problemų nesukelia, kai kuriais atvejais ji gali apsunkinti pastojimą. Tačiau šiandieninė medicina siūlo sprendimus, kurie padidina sėkmingo nėštumo tikimybę net ir esant šiai būklei.













