Portvyno dėmė – tai tam tikras nuolatinis gimimo žymė, kurią galima pastebėti jau kūdikiui gimus. Ji dažniausiai pasirodo kaip lygi, švelni rausva, raudona ar violetinė dėmė ant odos. Laikui bėgant jos spalva gali intensyvėti, o paviršius – tapti nelygus ar šiek tiek iškilęs.
Kas yra portvyno dėmė?
Ši dėmė, dar vadinama liepsnos dėme, gauna savo pavadinimą dėl išvaizdos – ji primena ant odos išlieto tamsaus vyno dėmę. Paprastai ji atsiranda veido srityje, bet gali būti ir ant kaklo, galvos odos ar kitose kūno vietose.
Pasaulyje apie 3 iš 1000 naujagimių gimsta su portvyno dėme. Ji gali pasitaikyti tiek berniukams, tiek mergaitėms, nepriklausomai nuo rasės ar etninės kilmės.
Kaip portvyno dėmė keičiasi augant?
Nuo gimimo dažniausiai dėmė būna plona ir švelni, tačiau vaikui augant, ji taip pat didėja, išlaikydama proporciją su kūnu. Metams bėgant dėmę gali tapti tamsesnė, storėti, kartais ima jaustis smulkūs mazgeliai. Išskirtiniais atvejais ji tampa iškilusi ir nelygi, o sužeidus šią vietą, kraujavimas gali būti daug stipresnis nei iš įprastų odos vietų.
Portvyno dėmės simptomai
Dažniausiai portvyno dėmė pasireiškia kaip aiškių ribų rausvas, raudonas arba violetinis plotas ant odos. Jis visuomet kontrastuoja su aplinkine oda, dažniausiai matomas ant veido, galvos ar kaklo. Dėmė nebūna skausminga, neversčia niežėti ir nesukelia kitų fizinių nemalonumų.
- Dažniau matoma ant veido, kaklo ar skalpo.
- Spaudžiant ar sužeidus gali stipriau kraujuoti.
- Augant keičiasi kartu su vaiku – išlieka maždaug tokio pat dydžio, palyginus su kūno dalimi.
Jei portvyno dėmė labai išdidėja, iškyla ar pradeda keisti paviršių vėlesniame amžiuje, tai gali būti ženklas, kad reikia papildomų tyrimų.
Kodėl atsiranda portvyno dėmė?
Ši dėmė susiformuoja dėl pakitusių kapiliarų – po oda esančių smulkių kraujagyslių. Jie yra platesni ir labiau išsiplėtę nei įprasta. Tiksliai nustatyti, kodėl tai vyksta, mokslininkams vis dar nepavyko. Kartais portvyno dėmių pasitaiko keliems šeimos nariams, net jei nėra žinomų genetinių pakitimų.
Dauguma atvejų, portvyno dėmės atsiradimą lemia atsitiktiniai sutapimai kraujagyslių vystymesi.
Ar portvyno dėmė pavojinga?
Šios dėmės dažniausiai yra visiškai nepavojingos ir nesukelia rimtų sveikatos problemų. Tačiau kai kuriais atvejais jos gali turėti didelės įtakos vaiko savivertei, ypač jei didelė dėmė yra matomoje vietoje, tokioje kaip veidas.
Neretai portvyno dėmės pasitaiko žmonėms, sergantiems retomis ligomis, tokiomis kaip Klippelio-Trenaunay arba Sturge-Weber sindromai, kai dėl kraujagyslių pakitimų galimos sudėtingos komplikacijos. Tokiais atvejais būtina gydytojo konsultacija.
Kai dėmė yra šalia akies, padidėja rizika susirgti glaukomomis, todėl rekomenduojama periodiškai apsilankyti pas gydytoją.
Kaip nustatoma portvyno dėmės diagnozė?
Portvyno dėmės paprastai diagnozuojamos iš karto po gimimo, apžiūrėjus naujagimį. Gydytojui svarbu sužinoti ar yra šeimos narių, turinčių panašių odos pakitimų. Jei kyla įtarimų dėl kitų sveikatos problemų, gali būti atlikti papildomi tyrimai:
- Akies spaudimo matavimai (jei dėmė arti akies).
- Rentgeno, kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso (MRT) tyrimai.
- Odos biopsija.
Gydymo būdai ir kasdienė priežiūra
Dauguma portvyno dėmių nėra susijusios su kitomis sveikatos problemomis, todėl gydymas nėra privalomas. Tačiau daugelis pacientų pasirenka gydymą dėl ateityje galimų kraujavimų ar odos pakitimų, taip pat dėl psichologinių priežasčių.
- Efektyviausias gydymo būdas – lazerinė terapija, mažinanti kraujagyslių plotį ir šviesinanti dėmę. Dažniausiai geriausi rezultatai pasiekiami, pradedant gydymą vaikystėje.
- Lazerio procedūros trunka neilgai, dažnai reikia pakartoti jas kas kelis mėnesius. Po procedūrų oda gali parausti ar būti šiurkšti, kaip po saulės nudegimo. Jei procedūra sukelia diskomfortą, galima naudoti nuskausminamuosius kremus ar purškalus, mažiems vaikams gali būti taikoma bendroji nejautra.
- Jei portvyno dėmės oda tampa sausa, naudokite drėkinamuosius kremus.
- Pažeidus odą, sterilizuokite žaizdą, uždėkite švarią tvarstį ir švelniai užspauskite, siekiant sustabdyti kraujavimą.
Ar galima išvengti portvyno dėmės?
Portvyno dėmės atsiradimas nepriklauso nuo nėštumo eigą ar išorinių aplinkybių, tad jų prevencija nėra įmanoma. Mokslininkai iki šiol tiksliai nežino, kodėl jos išsivysto.
Prognozė ir gyvenimas su portvyno dėme
Be gydymo portvyno dėmė nepraeitų savaime – dažniausiai ji bėgant metams didėja, tamsėja, tampa labiau matoma ar net nelygi. Daugeliui žmonių tai tik kosmetinis pakitimas, tačiau jis gali turėti įtakos nuotaikai ir savivertei. Gydytojai dažnai rekomenduoja laikui bėgant tikrinti šias dėmes, kad pastebėtų pokyčius ir laiku reaguotų į iškilusius sunkumus ar komplikacijas.
Lazerio terapija nuo portvyno dėmių padeda daugeliui pacientų, tačiau rezultatai skiriasi: pasitaiko, jog po sėkmingo gydymo praėjus kuriam laikui dėmė vėl patamsėja.
Kaip padėti vaikui susitaikyti su portvyno dėme?
- Kalbėkite su vaiku apie dėmę paprastais žodžiais ir atvirai.
- Pabrėžkite, kad ši vieta – tik unikalus, spalvingas vaiko bruožas, niekuo neišskiriantis jų iš kitų.
- Jei vaikas nori, leiskite jam pabandyti maskuojančią kosmetiką.
- Pasitarkite su mokyklos darbuotojais, kad jie užtikrintų saugią, palaikančią aplinką, be patyčių.
- Padėkite vaikui išmokti tinkamai atsakyti į nepatogius klausimus, pavyzdžiui: „Tai tik gimimo žymė.“
- Tiek šeimoje, tiek bendraujant už jos ribų, portvyno dėmę traktuokite kaip bet kokią kitą fizinę ypatybę, tarkime plaukų ar akių spalvą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Nors portvyno dėmė dažniausiai nekelia sveikatos pavojaus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju šiais atvejais:
- Dėmė pradeda kraujuoti ir kraujavimas nesustoja.
- Dėmės vietoje atsiranda uždegimo požymių – paraudimas, šiluma ar pūliavimas.
- Atsiranda skausmas ar niežėjimas.
Reguliari apžiūra padės laiku pastebėti bet kokius pokyčius ir pasirūpinti tinkama priežiūra.