Vidurių užkietėjimo gydymas dažnai siejamas su laisvinamaisiais vaistais, tačiau ne visada to pakanka. Kai kuriems žmonėms palengvėjimą gali suteikti mitybos korekcijos, didesnis skysčių kiekis, fizinis aktyvumas, o tam tikrais atvejais – dubens dugno (raumenų, padedančių tuštintis) kineziterapija ar žarnyno įpročių treniravimas.
- 1.Dažniausi mitai apie vidurių užkietėjimą ir ką sako medicinos žinios
- 1.1Mitas: vidurių užkietėjimas yra viena konkreti liga
- 1.2Mitas: kiekvienas žmogus privalo tuštintis kartą per dieną
- 1.3Mitas: užkietėjimas nustatomas tik pagal tuštinimosi dažnį
- 1.4Mitas: pakanka tiesiog valgyti daugiau skaidulų
- 1.5Mitas: laisvinamieji visada sukelia priklausomybę
- 1.6Mitas: užkietėjimas gydomas tik skysčiais, skaidulomis ir vaistais
- 2.Apie laisvinamųjų vartojimą: ką svarbu suprasti
- 3.Santrauka
Vidurių užkietėjimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir pasireikšti skirtingai. Kartais išmatos per lėtai slenka storąja žarna. Kitais atvejais jos būna sausos, kietos, tuštintis sunku, o pats tuštinimasis vyksta retai.
Dauguma žmonių su vidurių užkietėjimu yra susidūrę bent kartą gyvenime. Vis dėlto daliai pacientų ši problema užsitęsia ir tampa lėtinė. Medicinos praktikoje pastebima, kad ilgalaikis užkietėjimas gali reikšmingai bloginti savijautą ir kasdienę gyvenimo kokybę.
Be retesnio ar apsunkinto tuštinimosi, dažnai vargina ir kiti simptomai: pilvo pūtimas, spazmai, pilvo skausmas, nemalonus pilnumo jausmas.
Gydytojai vidurių užkietėjimą gydo keliais būdais. Paprastai pradedama nuo laisvinamųjų priemonių, o jei simptomai kartojasi ar išlieka, gali būti svarstomi ir kiti metodai, įskaitant dubens dugno reabilitaciją ar tuštinimosi įpročių koregavimą. Jei užkietėjimas tęsiasi ilgai, verta pasitarti su gydytoju – gali būti parinkta tiek simptomus lengvinanti, tiek priežastį padedanti spręsti strategija.
Dažniausi mitai apie vidurių užkietėjimą ir ką sako medicinos žinios
Mitas: vidurių užkietėjimas yra viena konkreti liga
Faktas: vidurių užkietėjimas nėra vienalytė būklė. Jį gali lemti skirtingos priežastys, todėl ir gydymo būdai ne visada vienodi. Pagal dabartines medicinos žinias, užkietėjimą gali skatinti kai kurios ligos, vartojami vaistai, gyvenimo būdas, mitybos ypatumai. Kartais aiškios priežasties nustatyti nepavyksta.
Mitas: kiekvienas žmogus privalo tuštintis kartą per dieną
Faktas: normalus tuštinimosi dažnis labai individualus. Medicinoje įprasta laikyti, kad norma gali svyruoti nuo kelių kartų per dieną iki kelių kartų per savaitę, jei žmogus jaučiasi gerai ir tuštinimasis nėra skausmingas ar apsunkintas.
Mitas: užkietėjimas nustatomas tik pagal tuštinimosi dažnį
Faktas: retas tuštinimasis (pavyzdžiui, rečiau nei 3 kartus per savaitę) yra tik vienas iš galimų kriterijų. Taip pat svarbu, ar išmatos kietos ir sunkiai pasišalina, ar tuštinimosi metu reikia smarkiai stangintis, ar po tualeto lieka jausmas, kad žarnynas iki galo neištuštėjo.
Mitas: pakanka tiesiog valgyti daugiau skaidulų
Faktas: daliai žmonių skaidulų kiekio didinimas ar skaidulų tipo pakeitimas iš tiesų gali padėti. Tačiau kitiems tai gali nesuteikti palengvėjimo arba net pabloginti savijautą (pavyzdžiui, sustiprinti pūtimą). Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad geriausi rezultatai dažnai pasiekiami derinant kelis dalykus: tinkamą skysčių kiekį, pakankamą judėjimą ir individualiai pritaikytus mitybos pokyčius.
Mitas: laisvinamieji visada sukelia priklausomybę
Faktas: yra įvairių priemonių vidurių užkietėjimui gydyti, ir ne visos jos siejamos su priklausomybės rizika. Moksliniai duomenys rodo, kad svarbu pasirinkti tinkamą priemonę pagal situaciją ir ją vartoti taip, kaip rekomenduojama. Dėl geriausio varianto verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku – gali būti parenkamos tiek nereceptinės, tiek receptinės priemonės.
Mitas: užkietėjimas gydomas tik skysčiais, skaidulomis ir vaistais
Faktas: šie būdai dažnai padeda, tačiau jie nėra vieninteliai. Kai kuriems žmonėms reikšmingą naudą duoda dubens dugno raumenų treniravimas ir reabilitacija arba tuštinimosi įgūdžių (įpročių) mokymas, ypač jei užkietėjimas susijęs su netaisyklingu dubens dugno raumenų darbu.
Apie laisvinamųjų vartojimą: ką svarbu suprasti
Medicinos praktikoje atkreipiamas dėmesys, kad kai kurių tipų laisvinamųjų (ypač žarnyno veiklą „stimuliuojančių“) per dažnas ar ilgalaikis vartojimas gali prisidėti prie situacijos, kai tuštintis be jų tampa sunkiau. Tokiais atvejais gydytojas gali siūlyti palaipsniui mažinti vartojimą ir kartu taikyti kitus metodus (mitybą, skysčius, judėjimą, kitų grupių vaistus ar elgsenos korekcijas), kad žarnynas vėl efektyviau dirbtų savarankiškai.
Taip pat naudojamos ir natūralios priemonės, pavyzdžiui, džiovintos slyvos ar senos lapų preparatai. Vis dėlto ir natūralumas nereiškia, kad priemonę galima vartoti be saiko ar ilgą laiką nepasitarus su specialistu, ypač jei simptomai kartojasi.
Jei užkietėjimas tęsiasi ilgiau nei savaitę, dažnai rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertintos galimos priežastys ir parinktas tinkamas gydymas, o ne vien epizodiškai malšinami simptomai.
Santrauka
Vidurių užkietėjimas gali pasireikšti įvairiai ir turėti ne vieną priežastį. Apie jį gali signalizuoti ne tik retesnis tuštinimasis, bet ir kietos, sunkiai pasišalinančios išmatos ar jausmas, kad žarnynas neištuštėja iki galo.
Gydymas dažniausiai derinamas individualiai ir gali apimti:
- mitybos korekcijas,
- didesnį skysčių vartojimą,
- fizinio aktyvumo didinimą,
- nereceptines ir receptines priemones,
- natūralius sprendimus,
- dubens dugno kineziterapiją ar tuštinimosi įpročių treniravimą.
