Plaučių uždegimas – tai plaučių infekcija, kurią sukelia bakterijos, virusai arba grybeliai. Ši liga sukelia plaučių audinio patinimą (uždegimą) ir gali sukelti skysčių ar pūlių kaupimąsi plaučiuose. Bakterinis plaučių uždegimas paprastai yra sunkesnis nei virusinis, kuris dažnai praeina savaime.
Plaučių uždegimas gali pažeisti vieną arba abu plaučius. Kai pažeidžiami abu plaučiai, tai vadinama dvišaliu arba dvigubu plaučių uždegimu.
Kuo skiriasi virusinis ir bakterinis plaučių uždegimas?
Nors visi plaučių uždegimo atvejai yra uždegimo pasekmė dėl infekcijos plaučiuose, simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, ar priežastis yra virusas, bakterija ar grybelis.
Bakterinis plaučių uždegimas yra dažnesnis ir dažniau pasireiškia sunkesne eiga nei virusinis. Jis dažniau reikalauja gydymo ligoninėje. Gydytojai bakterinį plaučių uždegimą gydo antibiotikais. Virusinis plaučių uždegimas sukelia simptomus, panašius į gripą, ir dažniausiai praeina savaime. Paprastai jam nereikia specialaus gydymo.
Plaučių uždegimo tipai
Plaučių uždegimas skirstomas pagal sukėlėją (virusą, bakteriją ar grybelį) ir pagal tai, kur infekcija buvo įgyta – bendruomenėje, ligoninėje ar naudojantis dirbtine plaučių ventiliacija.
Bendruomenėje įgytas plaučių uždegimas
Kai plaučių uždegimu susergama ne gydymo įstaigoje, tai vadinama bendruomenėje įgytu plaučių uždegimu. Dažniausios priežastys:
Bakterijos
Infekcija su Streptococcus pneumoniae – dar žinoma kaip pneumokokinė liga – yra dažniausia bendruomenėje įgyto plaučių uždegimo priežastis. Pneumokokinė liga taip pat gali sukelti ausų infekcijas, sinusitą ir meningitą. Mycoplasma pneumoniae sukelia netipinį plaučių uždegimą, kuris paprastai pasireiškia lengvesniais simptomais. Kitos bakterijos, kurios gali sukelti šio tipo uždegimą: Haemophilus influenzae, Chlamydia pneumoniae ir Legionella (sukelianti legioneliozę).
Virusai
Virusai, sukeliantys peršalimą, gripą, COVID-19 bei respiracinį sincitinį virusą (RSV), kartais gali lemti plaučių uždegimo išsivystymą.
Grybeliai (pelėsiai)
Nors rečiau, tačiau tokie grybai kaip Cryptococcus, Pneumocystis jirovecii ir Coccidioides gali būti plaučių uždegimo priežastis. Didžiausią riziką užsikrėsti grybeliniu plaučių uždegimu turi žmonės su susilpnėjusia imunine sistema.
Priežastiniai pirmuonys
Retais atvejais plaučių uždegimą gali sukelti pirmuonys, pavyzdžiui, Toxoplasma.
Ligoninėje įgytas plaučių uždegimas
Ligoninėje įgytas plaučių uždegimas gali išsivystyti gydymo įstaigoje, kai pacientas jau yra hospitalizuotas dėl kitos ligos ar atliekamos procedūros. Šio tipo plaučių uždegimas paprastai būna sunkesnis nei bendruomenėje įgytas, nes jį dažnai sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, tokios kaip meticilinui atsparus auksinis stafilokokas. Dėl šios priežasties tokia infekcija dažniau komplikuojasi ir sunkiau gydoma.
Su sveikatos priežiūra susijęs plaučių uždegimas
Šis tipas gali išsivystyti ilgalaikės priežiūros įstaigose, pavyzdžiui, slaugos namuose arba ambulatorinėse ilgalaikio gydymo klinikose. Kaip ir ligoninėje įgytą plaučių uždegimą, šį dažnai sukelia antibiotikams atsparios bakterijos.
Ventiliacijos sukeltas plaučių uždegimas
Jei gydymo įstaigoje reikia dirbtinio kvėpavimo aparato (paprastai intensyviosios terapijos skyriuje), kyla rizika susirgti ventiliacijos sukeltu plaučių uždegimu. Jį sukelia tokios pačios bakterijos kaip bendruomenėje įgytą plaučių uždegimą, taip pat vaistams atsparūs mikroorganizmai, kurie dažniau randami ligoninėse.
Aspiracinis plaučių uždegimas
Aspiracija įvyksta, kai kietas maistas, skysčiai, seilės ar vėmalai patenka į trachėją ir nusileidžia į plaučius. Jei žmogus negali šių medžiagų iškosėti, gali prasidėti infekcija.
Kaip atskirti, ar tai plaučių uždegimas, peršalimas ar gripas?
Simptomai gali būti panašūs, todėl vienintelis patikimas būdas nustatyti diagnozę – kreiptis į gydytoją. Kadangi plaučių uždegimas gali kelti grėsmę gyvybei, būtina kreiptis į gydymo įstaigą, jei pasireiškia šie rimti simptomai:
- Spaudimas ar skausmas krūtinėje.
- Kvėpavimo sutrikimai.
- Kūno temperatūra 38,9 °C ar aukštesnė.
- Kosulys su geltonomis, žaliomis arba krauju pasruvusiomis gleivėmis.
Kas patenka į padidintos rizikos grupę?
Padidėjusi rizika susirgti plaučių uždegimu yra šiems asmenims:
- Vyresni nei 65 metų ir jaunesni nei 2 metų.
- Turintys plaučių ar širdies ligų, tokių kaip cistinė fibrozė, astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, emfizema, plaučių fibrozė ar sarkoidozė.
- Turintys neurologinių ligų, kurios apsunkina rijimą (pvz., demencija, Parkinsono liga, insultas).
- Gydomi ligoninėje arba gyvenantys ilgalaikės priežiūros įstaigose.
- Rūkantieji.
- Nėščiosios.
- Asmenys su susilpnėjusia imunine sistema – tai gali būti taikoma onkologiniams pacientams, po organų transplantacijos, sergantiems ŽIV/AIDS ar vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus.
Kiek dažnas yra plaučių uždegimas?
Plaučių uždegimu gali susirgti bet kas. Tai dažna liga, kasmet diagnozuojama milijonams žmonių visame pasaulyje. Apie 55 000 žmonių kasmet miršta nuo plaučių uždegimo išsivysčiusiose šalyse. Besivystančiose šalyse ši liga išlieka pagrindine mirties priežastimi.
Plaučių uždegimo simptomai
Plaučių uždegimo simptomai priklauso nuo jį sukėlusios priežasties ir gali būti nuo lengvų iki sunkių. Kūdikiai, maži vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės dažnai patiria kitokius simptomus nei suaugusieji.
Bakterinio plaučių uždegimo simptomai
Bakterinio plaučių uždegimo simptomai gali išsivystyti palaipsniui arba staiga. Dažniausi požymiai:
- Aukšta temperatūra (iki 40,6 °C).
- Kosulys su geltonomis, žaliomis arba krauju pasruvusiomis gleivėmis.
- Nuovargis.
- Dažnas kvėpavimas.
- Pasunkėjęs kvėpavimas.
- Padažnėjęs širdies ritmas.
- Prakaitavimas arba šaltkrėtis.
- Skausmas krūtinėje ir/arba pilve, ypač kosint ar giliai kvėpuojant.
- Apetito praradimas.
- Mėlynuojanti oda, lūpos ar nagai (cianozė).
- Sutrikusi sąmonė ar sumišimas.
Virusinio plaučių uždegimo simptomai
Virusinio plaučių uždegimo simptomai dažniausiai atsiranda palaipsniui per kelias dienas. Jie gali būti panašūs į bakterinio uždegimo simptomus, bet taip pat gali pasireikšti:
- Sausas kosulys.
- Galvos skausmas.
- Raumenų skausmai.
- Labai stiprus nuovargis ar silpnumas.
Plaučių uždegimo simptomai mažiems vaikams
Kūdikiai ir naujagimiai gali neparodyti jokių plaučių uždegimo požymių arba simptomai gali būti skirtingi nei suaugusiųjų:
- Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras negalavimas, prakaitavimas arba paraudusi oda.
- Kosulys.
- Sunku kvėpuoti arba labai dažnas kvėpavimas (tachipnėja).
- Apetito praradimas.
- Vėmimas.
- Energetikos trūkumas.
- Neramumas ar irzlumas.
Tėvai ar globėjai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Ūžesys ar garsus kvėpavimas.
- Sumažėjęs šlapinimasis arba mažiau šlapių sauskelnių.
- Išblyškusi oda.
- Lėtas judėjimas ar suglebimas.
- Dažnesnis nei įprasta verkimas.
- Maitinimosi sunkumai.
Plaučių uždegimo simptomai vyresniems nei 65 metų žmonėms
Vyresni žmonės arba turintys susilpnėjusią imuninę sistemą gali patirti švelnesnius arba mažiau pastebimus simptomus, pavyzdžiui, kosulį ar kvėpavimo sutrikimus. Taip pat gali pasireikšti:
- Staigus psichikos būklės pokytis.
- Sumažėjęs apetitas.
- Nuolatinis nuovargis.
- Pablogėjusios jau esamos sveikatos būklės.
Kas sukelia plaučių uždegimą?
Plaučių uždegimas išsivysto, kai imuninė sistema reaguoja į infekciją smulkiuose plaučių oro maišeliuose (alveolėse), sukeldama jų uždegimą ir skysčių nutekėjimą.
Plaučių uždegimą sukeliančios infekcijos gali būti sukelti daugybės bakterijų, virusų ir grybelių. Suaugusiems dažniausiai kaltos bakterijos, o mokyklinio amžiaus vaikams – virusai. Dažniausios ligos, galinčios sukelti plaučių uždegimą:
- Paprastas peršalimas (rinovirusas).
- COVID-19 (SARS-CoV-2).
- Gripas (influencos virusas).
- Žmogaus metapneumovirusas (HMPV).
- Žmogaus paragripo virusas (HPIV).
- Legioneliozė.
- Mycoplasma pneumoniae bakterijos.
- Pneumokokinė liga.
- Pneumocystis plaučių uždegimas.
- Respiracinis sincitinis virusas (RSV).
Ar plaučių uždegimas yra užkrečiamas?
Pats plaučių uždegimas nėra tiesiogiai užkrečiamas, tačiau jį sukeliantys virusai ir bakterijos – taip. Pavyzdžiui, gripas yra užkrečiamas ir gali sukelti plaučių uždegimą, bet ne visi gripu užsikrėtę asmenys juo susirgs.
Dažniausiai pasitaikanti bakterija, sukelianti plaučių uždegimą – Streptococcus pneumoniae, gali būti perduodama per sąlytį su užkrėstais paviršiais arba per kosulį bei čiaudėjimą.
Grybelinio kilmės plaučių uždegimai nėra užkrečiami. Tokios infekcijos neplinta nuo žmogaus žmogui, kaip virusai ar bakterijos.
Kaip diagnozuojamas plaučių uždegimas?
Norėdamas nustatyti plaučių uždegimą, gydytojas pirmiausia įvertina jūsų sveikatos istoriją ir atlieka fizinę apžiūrą. Jis pasiklauso jūsų plaučių stetoskopu, o prireikus gali paskirti papildomus tyrimus. Tai gali būti vaizdiniai tyrimai (pavyzdžiui, krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos), pulsoksimetrija (deguonies kiekio kraujyje matavimas), kraujo tyrimai ar skreplių analizė.
Net jei gydytojas patvirtina, kad sergate plaučių uždegimu, ne visada pavyksta nustatyti tikslią jo priežastį.
Kokie tyrimai atliekami plaučių uždegimui diagnozuoti?
Gydytojas gali paskirti tyrimus, kuriais siekiama nustatyti infekcijos požymius plaučiuose, įvertinti jų funkciją bei ištirti kraują ar kitus organizmo skysčius, kad būtų galima nustatyti plaučių uždegimo sukėlėją. Galimi tyrimai:
Vaizdiniai tyrimai
Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka arba kompiuterinė tomografija leidžia pamatyti plaučių uždegimo požymius, tokius kaip uždegiminiai židiniai, skysčių sankaupos ar plaučių audinio pakitimai.
Kraujo tyrimai
Kraujo tyrimas gali padėti nustatyti, kokio tipo infekcija (bakterinė, virusinė ar grybelinė) sukelia plaučių uždegimą.
Skreplių tyrimas
Pacientas turi sukosėti ir išspjauti skreplius į specialų indą, kad laboratorija galėtų ištirti mėginį dėl infekcijos požymių bei galimo sukėlėjo nustatymo.
Pulsoksimetrija
Tai tyrimas, kurio metu jutiklis, dažniausiai uždedamas ant piršto, matuoja deguonies kiekį kraujyje. Šis rodiklis padeda įvertinti, kaip efektyviai plaučiai aprūpina organizmą deguonimi.
Pleurinio skysčio pasėlis
Jei aplink plaučius kaupiasi skysčiai, gydytojas gali adata paimti mėginį ir išsiųsti jį į laboratoriją, kad būtų nustatyta infekcijos priežastis.
Arterinio kraujo dujų tyrimas
Gydytojas paima kraujo mėginį iš riešo, rankos ar kirkšnies arterijos ir nustato deguonies bei anglies dioksido kiekį. Šis tyrimas parodo, kaip gerai veikia plaučiai.
Bronchoskopija
Kai kuriais atvejais naudojamas bronchoskopas – plonas, apšviestas vamzdelis, įvedamas į kvėpavimo takus. Jo pagalba galima tiesiogiai apžiūrėti plaučius iš vidaus, paimti audinio ar skysčio mėginius detalesniam tyrimui laboratorijoje.
Kaip gydomas plaučių uždegimas?
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo jo priežasties – ar jis sukeltas bakterijų, virusų ar grybelių – ir nuo ligos sunkumo. Dažnai nepavyksta tiksliai nustatyti sukėlėjo, todėl gydymas orientuotas į simptomų valdymą ir komplikacijų prevenciją.
Galimi gydymo būdai
- Antibiotikai: Skirti bakterijų sukeltam plaučių uždegimui gydyti. Jie neveikia virusų, tačiau gali būti paskirti tuo atveju, jei kartu pasireiškia ir bakterinė infekcija.
- Antigrybeliniai vaistai: Naudojami, kai plaučių uždegimą sukelia grybelinė infekcija.
- Antivirusiniai vaistai: Virusinis plaučių uždegimas dažnai praeina savaime, tačiau tam tikrais atvejais gali būti paskirti antivirusiniai vaistai, tokie kaip oseltamiviras, zanamiviras arba peramiviras, kurie gali sutrumpinti ligos trukmę ir sušvelninti simptomus.
- Deguonies terapija: Jei organizmui trūksta deguonies, jis gali būti tiekiamas per nosies kaniulę arba kaukę.
- Skysčių terapija lašeline: Skysčiai, tiekiami tiesiai į veną, padeda išvengti dehidratacijos arba ją gydyti.
- Skysčių šalinimas: Jei tarp plaučių ir krūtinės sienelės kaupiasi daug skysčių (pleuros išliejimas), gydytojas gali juos pašalinti kateteriu arba chirurginiu būdu.
Ar plaučių uždegimas gali praeiti savaime?
Virusinis plaučių uždegimas dažnai praeina savaime, tačiau visada būtina laikytis gydytojo rekomendacijų, kad sumažėtų komplikacijų rizika ir būtų tinkamai suvaldyti simptomai.
Kaip valdyti plaučių uždegimo simptomus?
Namuose galima naudoti įvairias priemones, kurios padeda sumažinti simptomus ir pagerinti savijautą:
- Vaistai nuo skausmo ir karščiavimo: Gydytojas gali rekomenduoti ibuprofeną arba paracetamolį kūno skausmui ir temperatūrai mažinti.
- Vaistai nuo kosulio: Prieš vartojant slopinančius kosulį vaistus, būtina pasitarti su gydytoju, nes kosulys padeda išvalyti plaučius nuo gleivių.
- Kvėpavimo terapija ir pratimai: Gali būti paskirti siekiant palengvinti kvėpavimą ir išjudinti gleives iš kvėpavimo takų.
- Drėkintuvai: Gydytojas gali rekomenduoti naudoti kambario drėkintuvą arba kvėpuoti garais duše, kad palengvėtų kvėpavimas.
- Gausus skysčių vartojimas: Padeda išlaikyti hidrataciją ir suskystinti gleives.
Kada pradėsiu jaustis geriau?
Sveikimo laikas priklauso nuo:
- amžiaus;
- plaučių uždegimo priežasties;
- ligos sunkumo;
- gretutinių ligų ar komplikacijų.
Jeigu bendra sveikata gera, bakterinio plaučių uždegimo simptomai dažniausiai ima lengvėti per 24–48 valandas nuo gydymo pradžios. Esant virusiniam uždegimui, pagerėjimas gali būti juntamas po kelių dienų, tačiau kai kurie simptomai – pavyzdžiui, kosulys ar nuovargis – gali išlikti kelias savaites.
Kiek laiko plaučių uždegimas būna užkrečiamas?
- Esant bakteriniam plaučių uždegimui, žmogus nebelaikomas užkrečiamu, kai karščiavimas praeina ir jis vartoja antibiotikus bent dvi dienas.
- Esant virusiniam uždegimui, infekcijos plitimo rizika išlieka tol, kol žmogus jaučiasi blogai ir turi temperatūrą. Kai temperatūra nebepakyla kelias dienas ir bendra savijauta pagerėja, užkrečiamumas sumažėja.

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes.
Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų.
Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba.
Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje.
Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją