Parkinsono liga yra su amžiumi susijusi degeneracinė smegenų būklė, kuri reiškia, kad tam tikros smegenų dalys pradeda nykti. Liga geriausiai žinoma dėl sukeliamų lėtų judesių, tremoro, pusiausvyros problemų ir kitų simptomų. Dauguma ligos atvejų kyla dėl nežinomų priežasčių, tačiau kai kurie atvejai yra paveldimi. Nors ši liga nėra išgydoma, yra daugybė gydymo būdų.
Kas yra Parkinsono liga?
Parkinsono liga yra būklė, kai tam tikra smegenų dalis nyksta, o simptomai ilgainiui tampa sunkesni. Nors ši liga geriausiai žinoma dėl to, kaip ji veikia raumenų kontrolę, pusiausvyrą ir judesius, ji taip pat gali sukelti daugybę kitų problemų: nuo pojūčių iki mąstymo gebėjimų, psichikos sveikatos ir daugiau.
Kas gali susirgti Parkinsono liga?
Parkinsono ligos rizika natūraliai didėja su amžiumi, ir vidutinis ligos pradžios amžius yra 60 metų. Ši liga šiek tiek dažniau pasitaiko vyrams ir asmenims, kuriems gimimo metu buvo priskirta vyriška lytis (AMAB), nei moterims ar asmenims, kuriems gimimo metu priskirta moteriška lytis (AFAB).
Nors Parkinsono liga dažniausiai yra susijusi su amžiumi, ji gali pasireikšti ir suaugusiesiems nuo 20 metų (tai labai reta, ir dažnai žmonės turi tėvą, brolį ar seserį arba vaiką su ta pačia būkle).
Kiek ši liga paplitusi?
Parkinsono liga yra labai paplitusi tarp su amžiumi susijusių degeneracinių smegenų ligų ir užima antrą vietą po Alzheimerio ligos. Ji taip pat yra dažniausia motorinė (judėjimo) smegenų liga. Ekspertai mano, kad ši liga paveikia bent 1 % vyresnių nei 60 metų žmonių visame pasaulyje.
Kaip ši liga veikia kūną?
Parkinsono liga sukelia tam tikros smegenų dalies, vadinamos bazalinėmis ganglijomis, nykimą. Kai ši sritis nyksta, prarandami su ja susiję gebėjimai. Tyrėjai išsiaiškino, kad Parkinsono liga sukelia didelius smegenų chemijos pokyčius.
Normaliai smegenys naudoja chemines medžiagas, vadinamas neurotransmiteriais, kad kontroliuotų, kaip smegenų ląstelės (neuronai) komunikuoja tarpusavyje. Sergant Parkinsono liga, smegenyse trūksta dopamino – vieno svarbiausių neurotransmiterių.
Kai smegenys siunčia signalus, liepdamos raumenims judėti, jos koreguoja judesius, naudodamos ląsteles, kurioms reikia dopamino. Štai kodėl dopamino trūkumas sukelia lėtus judesius ir tremorą, būdingą Parkinsono ligai.
Ligai progresuojant, simptomai plečiasi ir intensyvėja. Vėlesnėse ligos stadijose dažnai sutrinka smegenų veikla, sukeliančios demencijos simptomus ir depresiją.
Kuo Parkinsono liga skiriasi nuo parkinsonizmo?
„Parkinsonizmas“ yra bendras terminas, apibūdinantis tiek Parkinsono ligą, tiek kitas būkles, turinčias panašių simptomų. Parkinsonizmas gali būti susijęs ne tik su Parkinsono liga, bet ir su kitomis ligomis, tokiomis kaip dauginė sisteminė atrofija ar kortikobazalinė degeneracija.
Parkinsono ligos simptomai ir priežastys
Kokie yra simptomai?
Gerai žinomi Parkinsono ligos simptomai yra susiję su raumenų kontrolės praradimu. Tačiau ekspertai dabar žino, kad raumenų kontrolės problemos nėra vieninteliai galimi Parkinsono ligos simptomai.
Motoriniai simptomai:
Motoriniai simptomai – tai judesių sutrikimai, būdingi Parkinsono ligai:
- Lėti judesiai (bradikinezija): Parkinsono ligos diagnozei reikia, kad šis simptomas būtų pasireiškęs. Žmonės dažnai apibūdina tai kaip raumenų silpnumą, nors iš tikrųjų tai yra raumenų kontrolės problema, o ne raumenų jėgos praradimas.
- Tremoras ramybės būsenoje: Apie 80 % Parkinsono ligos atvejų pasireiškia raumenų drebulys net tada, kai jie nėra naudojami.
- Rigidiškumas arba standumas: Dažnas Parkinsono ligos simptomas yra vadinamasis „švininės vamzdžio“ standumas, kuris yra nuolatinis raumenų standumas. „Dantytasis standumas“ atsiranda, kai drebulys susijungia su standumu, o judesiai tampa trūkčiojantys.
- Nestabili laikysena arba eisena: Parkinsono ligos lėti judesiai ir standumas sukelia susilenkusią stovėseną, kuri dažniausiai pasireiškia vėlesnėse stadijose.
Kiti motoriniai simptomai:
- Retesnis mirksėjimas.
- Maži ir suspausti rankraščiai (mikrografija).
- Seilėtekis.
- Veido išraiškų trūkumas (hipomimija).
- Rijimo problemos (disfagija).
- Silpnas balsas (hipofonija).
Nemotoriniai simptomai:
Be judesių kontrolės sutrikimų, Parkinsono liga gali sukelti ir kitų simptomų. Daugelis šių simptomų gali būti ankstyvieji įspėjamieji ženklai, atsirandantys prieš motorinius simptomus:
- Autonominės nervų sistemos simptomai: žemas kraujospūdis atsistojus (ortostatinė hipotenzija), vidurių užkietėjimas, šlapimo nelaikymas ir seksualinės funkcijos sutrikimai.
- Depresija.
- Uoslės praradimas (anosmija).
- Miego sutrikimai, tokie kaip periodinio galūnių judėjimo sutrikimas (PLMD), greito akių judesio (REM) elgesio sutrikimas ir neramių kojų sindromas.
- Kognityviniai sunkumai, susiję su Parkinsono liga.
Parkinsono ligos stadijos
Parkinsono liga gali užtrukti metus ar net dešimtmečius, kol atsiranda rimtesni padariniai. Šiuo metu medicinos specialistai dažniausiai naudoja Judesių sutrikimų draugijos suvienodintą Parkinsono ligos vertinimo skalę (MDS-UPDRS). Ši skalė nagrinėja keturias Parkinsono ligos poveikio žmogui sritis:
- Nemotoriniai kasdienio gyvenimo aspektai.
- Motoriniai kasdienio gyvenimo aspektai.
- Motorinė apžiūra.
- Motorinės komplikacijos.
Kas sukelia Parkinsono ligą?
Nors yra keletas pripažintų Parkinsono ligos rizikos veiksnių, tokių kaip pesticidų poveikis, šiuo metu vienintelės patvirtintos priežastys yra genetinės. Kai Parkinsono liga nėra paveldima, specialistai ją vadina „idiopatine“, reiškiančia, kad priežastis nežinoma.
Paveldima Parkinsono liga
Parkinsono liga gali būti paveldima, ir ją gali perduoti vienas ar abu tėvai, tačiau tai sudaro tik apie 10 % visų atvejų. Ekspertai susiejo bent septynis skirtingus genus su Parkinsono liga.
Idiopatinė Parkinsono liga
Ekspertai mano, kad idiopatinė Parkinsono liga atsiranda dėl baltymo, vadinamo α-sinukleinu, sutrikimų. Kai šis baltymas neturi tinkamos formos, organizmas negali jo panaudoti ar suskaidyti, todėl jis kaupiasi smegenų ląstelėse, sukeldamas žalingą poveikį.
Parkinsono ligos diagnozė
Parkinsono ligos diagnozė daugiausia remiasi klinikiniu vertinimu. Kai kuriais atvejais gali būti atliekami vaizdiniai ar laboratoriniai tyrimai, siekiant atmesti kitas panašias būkles.
Naujieji laboratoriniai tyrimai, naudojant cerebrospinalinio skysčio mėginius ar odos biopsijas, gali padėti aptikti ankstyvuosius ligos požymius.
Parkinsono ligos gydymas
Nors Parkinsono liga nėra išgydoma, yra daug būdų valdyti simptomus. Dažniausiai taikomi gydymo būdai apima vaistus ir giliosios smegenų stimuliacijos chirurginę procedūrą.
Vaistai:
- Levodopa: Vaistas, didinantis dopamino kiekį smegenyse.
- Dopamino agonistai: Vaistai, imituojantys dopamino poveikį.
- Dopamino metabolizmo blokatoriai: Vaistai, lėtinantys dopamino skilimą, kad jis ilgiau išliktų smegenyse.
Gilioji smegenų stimuliacija
Tai chirurginė procedūra, kurios metu į smegenis implantuojamas prietaisas, siunčiantis silpną elektros srovę, kuri sumažina simptomus, kai vaistai tampa mažiau veiksmingi.
Eksperimentinis gydymas:
- Kamieninių ląstelių transplantacijos.
- Neuronų remonto gydymas.
- Genų terapijos.
Parkinsono liga nėra mirtina pati savaime, tačiau jos simptomai gali sukelti komplikacijas, kurios prisideda prie paciento sveikatos būklės pablogėjimo.
Gyvenimo trukmė su Parkinsono liga paprastai yra beveik normali, tačiau ilgainiui liga gali gerokai paveikti kasdienį gyvenimą ir savarankiškumą.
