Autoimuninis tiroiditas yra skydliaukės liga, kai imuninė sistema pradeda veikti neteisingai ir puola pačios organizmo skydliaukės audinius. Skydliaukė – tai nedidelė, kaklo priekyje esanti liauka, atsakinga už hormonų gamybą, kurie reguliuoja daugelį gyvybiškai svarbių procesų visame kūne. Šie hormonai daro tiesioginę įtaką medžiagų apykaitai, energijos lygiui, emocinei būklei ir kūno svorio pokyčiams.
Kai skydliaukės hormonų kiekis tampa per didelis arba per mažas, organizmo sistemos nebegali funkcionuoti sklandžiai. Autoimuninio tiroidito atveju dažniausiai vystosi hormonų trūkumas, vadinamas hipotiroze.
Autoimuninio tiroidito kilmė
Autoimuninis tiroiditas išsivysto tada, kai organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie klaidingai atpažįsta skydliaukę kaip grėsmę. Šie antikūnai palaipsniui pažeidžia liaukos audinius, sukelia lėtinį uždegimą ir mažina jos gebėjimą gaminti hormonus. Ši liga taip pat žinoma kaip lėtinis limfocitinis tiroiditas arba Hašimoto tiroiditas.
Galimos ligos priežastys
Tikslios autoimuninio tiroidito priežastys nėra galutinai nustatytos. Manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka paveldimumas, kai tam tikri genai didina imuninės sistemos sutrikimų riziką. Be genetinių veiksnių, ligos pradžią gali paskatinti virusinės infekcijos, aplinkos veiksniai ar kiti organizmo imuninę pusiausvyrą keičiantys dirgikliai. Dažnai liga išsivysto dėl kelių veiksnių sąveikos.
Kam dažniau pasireiškia autoimuninis tiroiditas
Šios ligos tikimybė padidėja tam tikroms žmonių grupėms. Didesnę riziką turi moterys, ypač vidutinio amžiaus. Autoimuninis tiroiditas dažniau nustatomas asmenims, sergantiems kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip 1 tipo cukrinis diabetas, sisteminė raudonoji vilkligė ar reumatoidinis artritas. Taip pat reikšmingas veiksnys yra šeimos istorija ir buvęs aplinkos radiacijos poveikis.
Ligos simptomai
Ankstyvoje stadijoje autoimuninis tiroiditas gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Dėl to liga neretai nustatoma atsitiktinai, atliekant profilaktinius tyrimus.
Ligai progresuojant, skydliaukė gali padidėti. Šis pakitimas vadinamas gūžiu. Kaklo priekinė dalis gali tapti vizualiai patinusi, o rijimo ar kvėpavimo metu gali atsirasti diskomfortas ar spaudimo jausmas. Kai kuriais atvejais skydliaukė būna jautri, tačiau skausmas pasireiškia ne visada.
Pažeista skydliaukė palaipsniui praranda gebėjimą gaminti pakankamą hormonų kiekį, todėl išryškėja hipotirozės simptomai:
-
nuolatinis nuovargis ir silpnumas
-
padidėjęs jautrumas žemai temperatūrai
-
veido ir audinių paburkimas
-
liežuvio padidėjimas
-
sausa, blyški oda ir lūžinėjantys nagai
-
plaukų slinkimas
-
svorio augimas
-
raumenų ir sąnarių skausmai
-
nuotaikos pablogėjimas ar depresiniai simptomai
-
atminties ir koncentracijos sutrikimai
-
gausesnis menstruacinis kraujavimas
Kaip nustatomas autoimuninis tiroiditas
Diagnozei patvirtinti atliekami kraujo tyrimai, kurie parodo skydliaukės hormonų kiekį ir jų reguliavimą. Taip pat tiriami specifiniai antikūnai, rodantys autoimuninį procesą skydliaukėje.
Papildomai gali būti atliekamas skydliaukės echoskopinis tyrimas, leidžiantis įvertinti liaukos struktūrą ir dydį. Net ir nesant simptomų, autoimuninis tiroiditas gali būti nustatytas atliekant įprastus kraujo tyrimus, ypač jei gydytojui žinoma apie paveldimą polinkį į skydliaukės ligas.
Gydymo galimybės
Autoimuninio tiroidito gydymas dažniausiai grindžiamas hormonų pakaitine terapija. Skiriamas levotiroksinas – sintetinis hormonas, atitinkantis natūraliai skydliaukės gaminamo hormono veikimą. Šis vaistas padeda atkurti hormonų pusiausvyrą organizme ir sumažinti simptomus.
Gydymo metu būtina reguliari gydytojo priežiūra, nes laikui bėgant gali tekti koreguoti vaisto dozę. Daugeliu atvejų gydymas yra ilgalaikis ir tęsiamas visą gyvenimą.
Tam tikri maisto produktai ir papildai gali turėti įtakos levotiroksino pasisavinimui. Didesnis skaidulų kiekis maiste ar sojos produktai gali silpninti vaisto poveikį. Taip pat svarbu informuoti gydytoją, jei vartojami:
-
geležies papildai
-
cholesterolio kiekį mažinantys preparatai su cholestiraminu
-
skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio junginių
-
vaistai skrandžio opoms gydyti, kurių sudėtyje yra sukralfato
-
kalcio papildai
Laiku nustatytas ir tinkamai gydomas autoimuninis tiroiditas leidžia palaikyti gerą savijautą ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Šaltiniai
Rengiant informaciją apie autoimuninį tiroiditą, buvo remtasi patikimų medicinos ir mokslo institucijų pateikiamais duomenimis. Naudoti šie informacijos šaltiniai:
-
JAV Nacionalinio diabeto, virškinimo ir inkstų ligų instituto medžiaga apie Hašimoto ligą
-
Amerikos skydliaukės asociacijos parengta informacija apie Hašimoto tiroiditą
-
„Mayo Clinic” pateikiami klinikiniai aprašai ir duomenys apie Hašimoto ligą bei jos eigą
-
Mokslo žurnale „Thyroid” publikuotos Amerikos skydliaukės asociacijos gairės, skirtos hipotirozės gydymui ir skydliaukės hormonų pakaitinei terapijai
-
JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos informaciniai įrašai apie levotiroksiną, cholestiraminą ir sukralfatą
