HIV yra žmogaus imunodeficito virusas. Jis pažeidžia jūsų imuninę sistemą naikindamas tam tikros rūšies baltuosius kraujo kūnelius, kurie padeda kovoti su infekcijomis. Dėl to kyla didesnė rizika užsikrėsti kitomis infekcijomis ar ligomis.
Kas yra AIDS?
AIDS yra įgyto imunodeficito sindromas. Tai yra paskutinė infekcijos stadija, kurią sukelia ŽIV. Ji pasireiškia, kai virusas smarkiai pažeidžia kūno imuninę sistemą. Ne kiekvienas asmuo, užsikrėtęs ŽIV, išsivysto AIDS.
Kaip plinta ŽIV?
ŽIV plinta per tam tikrus kūno skysčius, kai jie perduodami iš asmens, užsikrėtusio ŽIV. Tai gali įvykti šiais būdais:
- Turint neapsaugotus vaginalinius arba analinius lytinius santykius su asmeniu, užsikrėtusiu ŽIV. „Neapsaugotas” reiškia, kad nenaudojamos prezervatyvai arba vaistai ŽIV gydymui ar prevencijai. Tai yra dažniausias ŽIV plitimo būdas.
- Dalinantis švirkštų adatomis.
- Susilietus su užsikrėtusio ŽIV asmens krauju.
- Nuo motinos kūdikiui nėštumo metu, gimdymo metu arba žindymo metu.
Kas yra rizikos grupėje dėl ŽIV infekcijos?
ŽIV gali užsikrėsti bet kas, tačiau tam tikros grupės turi didesnę riziką:
- Asmenys, turintys kitą lytiškai plintančią infekciją (LPI). Turint LPI, padidėja rizika užsikrėsti ar perduoti ŽIV.
- Asmenys, vartojantys narkotikus švirkščiant bendromis adatomis.
- Gėjai ir biseksualūs vyrai.
- Juodaodžiai / afrikiečiai amerikiečiai ir ispanakalbiai / lotynų amerikiečiai. Jie sudaro didesnę naujų ŽIV diagnozių dalį, lyginant su kitomis rasinėmis ir etninėmis grupėmis.
- Asmenys, kurie užsiima rizikinga seksualine elgsena, pavyzdžiui, nenaudodami prezervatyvų arba vaistų ŽIV prevencijai ar gydymui.
Tokie veiksniai kaip stigma, diskriminacija, pajamos, išsilavinimas ir geografinis regionas taip pat gali turėti įtakos žmogaus rizikai užsikrėsti ŽIV.
Kokie yra ŽIV simptomai?
Pirmieji ŽIV infekcijos požymiai gali būti panašūs į gripo simptomus:
- Karščiavimas
- Drebulys
- Bėrimas
- Naktinis prakaitavimas (gausus prakaitavimas miego metu)
- Raumenų skausmai
- Gerklės skausmas
- Nuovargis
- Patinę limfmazgiai
- Burnos opos
Šie simptomai gali atsirasti ir išnykti per dvi ar keturias savaites. Šis etapas vadinamas ūmine ŽIV infekcija.
Jei infekcija negydoma, ji tampa lėtine ŽIV infekcija. Dažnai šiame etape nėra jokių simptomų. Jei infekcija negydoma, virusas ilgainiui susilpnins jūsų organizmo imuninę sistemą, ir infekcija progresuos į AIDS – vėlyvąją ŽIV infekcijos stadiją. Kai jūsų imuninė sistema yra stipriai pažeista, organizmas nebegali kovoti su kitomis infekcijomis, vadinamomis oportunistinėmis infekcijomis (OI). OI yra infekcijos, kurios dažniau pasitaiko arba yra sunkesnės žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.
Kai kurie žmonės gali nejausti jokių simptomų ankstyvose ŽIV infekcijos stadijose. Todėl vienintelis būdas tikrai sužinoti, ar esate užsikrėtę ŽIV, yra atlikti testą.
Kaip sužinoti, ar turite ŽIV?
ŽIV infekciją galima nustatyti atliekant kraujo tyrimą. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali atlikti šį testą, arba galite naudoti namų testavimo rinkinį.
Kokie yra ŽIV gydymo būdai?
Nėra gydymo, kuris išgydytų ŽIV infekciją, tačiau ji gali būti valdoma vaistais. Šis gydymas vadinamas antiretrovirusine terapija (ART). ART leidžia ŽIV infekciją paversti lėtine valdomąja liga. Be to, ART sumažina viruso perdavimo kitiems riziką.
Dauguma žmonių, vartojančių ART, gyvena ilgą ir sveiką gyvenimą, jei pradeda gydymą kuo anksčiau ir laikosi jo reguliariai. Taip pat svarbu rūpintis savimi: gauti reikalingą palaikymą, gyventi sveikai ir reguliariai lankytis pas gydytoją – visa tai padės mėgautis geresne gyvenimo kokybe.
Ar galima išvengti ŽIV infekcijos?
Riziką užsikrėsti arba perduoti ŽIV galite sumažinti šiais būdais:
- Pasitikrinti dėl ŽIV.
- Rinktis mažiau rizikingą seksualinę elgseną. Tai apima partnerių skaičiaus ribojimą ir lateksinių prezervatyvų naudojimą kiekvieno lytinio akto metu. Jei jūs ar jūsų partneris yra alergiški lateksui, galite naudoti poliuretano prezervatyvus.
- Pasitikrinti ir gydytis dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI).
- Nevartoti narkotikų injekcijomis.
- Kalbėtis su savo sveikatos priežiūros specialistu apie vaistus ŽIV prevencijai:
- PrEP (profilaktika prieš ekspoziciją) yra skirta žmonėms, kurie neturi ŽIV, bet yra labai didelės rizikos grupėje. PrEP yra kasdien vartojamas vaistas, kuris gali sumažinti riziką užsikrėsti ŽIV.
- PEP (profilaktika po ekspozicijos) yra skirta žmonėms, kurie galbūt buvo paveikti ŽIV. Tai skirta tik neatidėliotinoms situacijoms. PEP turi būti pradėtas ne vėliau kaip per 72 valandas po galimo kontakto su ŽIV.
Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą.
Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus.
Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.
