Gerklės skausmas, arba faringitas, yra nemalonus, perštintis ar deginantis pojūtis gerklės gale. Skausmas gali trukdyti ryti arba kalbėti. Dažniausiai gerklės skausmą sukelia virusinės infekcijos, pavyzdžiui, peršalimas ar gripas. Be skausmo, galite jausti ir kitus simptomus, tokius kaip kosulys ar slogavimas. Dauguma gerklės skausmo simptomų išnyksta per tris–dešimt dienų.
Kas yra gerklės skausmas?
Gerklės skausmas, dar vadinamas „faringitu“, yra nemalonus, skausmingas pojūtis gerklės gale (faringe). Jis atsiranda, kai gerklės audinys (gleivinė) tampa uždegiminis. Jei skauda gerklę, gali būti skausminga ryti arba kalbėti.
Faringitą gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo virusinių ir bakterinių infekcijų iki alergijų ir miego su atvira burna. Dauguma gerklės skausmo simptomų praeina namų priežiūros pagalba per kelias dienas. Tačiau kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei gerklės skausmas trunka ilgiau nei savaitę, stiprėja arba atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip karščiavimas ar patinę limfmazgiai.
Faringito tipai
Yra du pagrindiniai faringito tipai, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai skirsto pagal simptomų trukmę:
- Ūmus faringitas: Gerklės skausmas, kuris trunka nuo trijų iki dešimties dienų. Dauguma gerklės skausmų yra ūmus faringitas.
- Lėtinis faringitas: Gerklės skausmas, kuris trunka ilgiau nei dešimt dienų (paprastai kelias savaites) arba kuris grįžta po to, kai jaučiatės pagerėję.
Kokie yra gerklės skausmo simptomai?
Faringitas gali prasidėti kaip šiurkštumo jausmas gerklėje, tarsi ji būtų sausa. Jei gerklės skausmas stiprėja, galite jausti aštrų skausmą rijimo arba kalbėjimo metu. Skausmas gali plisti į ausis arba žemyn kaklo šonu.
Jei infekcija sukelia gerklės skausmą, galimi papildomi simptomai:
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Skrandžio sutrikimas
- Patinę limfmazgiai
- Nosies užgulimas
- Bėganti nosis
- Kosulys
- Nuovargis
- Užkimimas
- Gerklės ir tonzilių paraudimas ar patinimas
- Baltos dėmės, taškai ar dryžiai ant gerklės ir tonzilių
Kas sukelia gerklės skausmą?
Dauguma gerklės skausmų atsiranda dėl virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas ar gripas. Rečiau gerklės skausmas (faringitas) gali būti šių būklių ar veiksnių požymis:
- Bakterinė infekcija: Būklės, tokios kaip streptokokinis faringitas ar bakterinis sinusitas, gali sukelti gerklės skausmą.
- Tonzilitas: Tonzilitas atsiranda, kai tonzilės tampa užkrėstos ir uždegiminės. Tonzilitą gali sukelti tiek bakterijos, tiek virusai.
- Alergijos: Alerginės reakcijos į žiedadulkes, dulkių erkutes, augintinius ar pelėsį gali sukelti gleivių nutekėjimą gerklės gale (posnosinį lašėjimą), kuris gali dirginti gerklę.
- Rūgšties refliuksas: Žmonėms, sergantiems gastroezofaginio refliukso liga (GERL), jaučiamas deginantis ir skausmingas pojūtis gerklėje. Šis skausmas, vadinamas rėmeniu, atsiranda, kai rūgštis iš skrandžio patenka į stemplę.
- Per didelis krūvis arba dirgikliai: Gerklės dirginimą gali sukelti rėkimas ar šauksmas. Taip pat gali atsirasti gerklės skausmas, jei valgote aštrų maistą, rūkote ar geriate labai karštus skysčius.
- Kvėpavimas per burną: Jei miegodami kvėpuojate per burną, gali atsirasti gerklės skausmas.
- Navikai: Nors retai, tačiau gerklės skausmas gali būti gerklės vėžio arba gerybinių (nepiktybinių) auglių simptomas.
Kaip diagnozuojamas faringitas?
Jūsų sveikatos priežiūros specialistas paklaus apie simptomus ir atliks fizinę apžiūrą, kuri apima gerklės, liežuvio ir galbūt ausų patikrinimą. Jie gali atlikti streptokoko tyrimą, kad patikrintų bakterijas, sukeliančias streptokokinį faringitą.
Tyrimai yra svarbūs tais atvejais, kai pagal simptomus negalima aiškiai nustatyti, ar gerklės skausmas susijęs su virusine, ar bakterine infekcija. Tyrimo rezultatai padeda nustatyti reikiamą gydymą.
Kaip gydomas gerklės skausmas?
Gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė faringitą. Virusinės infekcijos paprastai praeina savaime per savaitę. Tuo tarpu sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti nereceptinius vaistus, kurie palengvins gerklės skausmą.
Kitos gydymo priemonės gali apimti:
- Antibiotikai: Bakterinei infekcijai gydyti gali prireikti antibiotikų, kuriuos dažniausiai reikia vartoti 10 dienų.
- Nereceptiniai antihistamininiai vaistai: Antihistaminai gali padėti sušvelninti posnosinį lašėjimą, susijusį su alergijomis.
- Nereceptiniai antacidai: Antacidai gali padėti, jei rūgšties refliuksas sukelia rėmenį ir gerklės skausmą. Kiti žingsniai, kaip vengimas valgyti dideles porcijas prieš miegą, taip pat gali padėti.
- Receptinis skalavimo skystis: Esant sunkiam gerklės skausmui, susijusiam su tokiomis būklėmis kaip vėžys, gydytojas gali paskirti specialų skalavimo skystį (kartais vadinamą „stebuklingu skalavimo skysčiu“), kuriame yra anestetikas (pvz., lidokainas), Benadryl® ir Maalox® mišinys.
Kaip galiu išvengti gerklės skausmo?
Virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas ir gripas, dažnai sukelia faringitą. Galite sumažinti gerklės skausmo riziką saugodamiesi nuo šių įprastų infekcijų:
- Reguliariai skiepytis nuo gripo ir COVID-19.
- Dažnai plauti rankas, naudodami muilą ir vandenį arba alkoholio pagrindu pagamintus dezinfekcinius skysčius.
- Vengti dalintis maistu, gėrimais ar įrankiais.
- Vengti kontakto su žmonėmis, turinčiais peršalimo ar kitų infekcinių kvėpavimo takų ligų.
- Būnant sergantiems, vengti kontakto su kitais, kad sumažintumėte infekcijos plitimo riziką.
Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą.
Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus.
Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.
