Vainikinių arterijų sistema paprastai susideda iš kairiųjų ir dešiniųjų vainikinių arterijų, kurios aprūpina krauju atitinkamai kairiąją ir dešinę širdies raumens puses. Vainikinių arterijų liga atsiranda, kai arterija tampa užblokuota arba susiaurinta. Ši būklė gali sumažinti kraujo tiekimą širdies raumenims, sukeldama deguonies trūkumą. Fizinio krūvio metu dažnai pasireiškia nuovargis ir spaudimas krūtinėje. Ūmus vainikinių arterijų užsikimšimas sukelia staigų kraujo ir deguonies tiekimo trūkumą širdies raumenims, kas gali būti gyvybei pavojinga.
Kokie yra vainikinių arterijų ligos rizikos veiksniai?
Vainikinių arterijų ligos rizikos veiksniai apima:
- Amžius
- Genetika
- Rūkymas
- Diabetas
- Hiperlipidemija
Kiek yra vainikinių arterijų ligos tipų?
Vainikinių arterijų ligos skirstomos į paprastas ir sudėtingas. Tarp diagnozuotų atvejų 30% yra sudėtinga vainikinių arterijų liga. Sudėtingos vainikinių arterijų ligos tipai gali apimti:
- Arterijų sudėtingumas
- Kairiosios pagrindinės vainikinės arterijos užsikimšimas
- Visiškas vainikinės arterijos užsikimšimas
- Sunki vainikinių arterijų kalkėjimas
- Bifurkacijos užsikimšimas
- Paciento veiksnių sudėtingumas
- Vyresnis amžius
- Komorbidinės ar ankstesnės ligos, tokios kaip insultas ar lėtinis kosulys.
Aukščiau išvardytos sąlygos gali trukdyti vainikinių intervencijų sėkmei ir laikomos sudėtingos vainikinių arterijų ligos komponentais.
Kokie yra įspėjamieji ženklai, susiję su vainikinių arterijų liga ir širdies liga?
Vainikinių arterijų ligos ir širdies ligos požymiai apima simptomus, tokius kaip krūtinės skausmas fizinio krūvio metu ir didelis nuovargis. Tai yra ankstyvieji vainikinės išemijos įspėjamieji ženklai. Atsiradus šiems simptomams, rekomenduojama atlikti tolesnį širdies vertinimą. Jei krūtinės skausmas yra ūmus ir trunka ilgiau nei pusvalandį iki valandos be palengvėjimo, tai gali rodyti ūminę vainikinę miokardo išemiją. Patartina nedelsiant kreiptis į artimiausią ligoninę, kad būtų išvengta gyvybei pavojingų situacijų.
Kaip diagnozuojamos vainikinių arterijų ligos ir širdies ligos?
Vainikinių arterijų ligai diagnozuoti yra įvairių metodų. Gydytojas pradeda nuo anamnezės surinkimo, po to atliekamas fizinis tyrimas. Kraujo tyrimas gali nustatyti rizikos veiksnius, tokius kaip diabetas ir hiperlipidemija. Vėliau galima atlikti elektrokardiografiją, fizinio krūvio testą arba echokardiografiją, siekiant įvertinti širdies sveikatą. Be to, CT vainikinių arterijų vaizdavimas ir angiografija gali padėti nustatyti užsikimšimo vietas vainikinėse arterijose.
Kaip atliekama angiografija?
Vainikinių angiografija yra diagnostinė vaizdavimo procedūra, apimanti endovaskulinę kateterizaciją ir radioopako dažo injekciją, siekiant nustatyti vainikinių arterijų užsikimšimus. Ji suteikia tikslius rezultatus ir leidžia intervenciniam kardiologui atlikti balioninę angioplastiką tuo pačiu metu. Vainikinių angiografija paprastai yra paskutinis žingsnis po kitų diagnostinių tyrimų, tokių kaip EKG ar bėgimo takelio testai, kurie nustatė netikslumus.
Kiek yra gydymo metodų vainikinių arterijų ligai?
Šiuo metu yra trys gydymo metodai vainikinių arterijų ligai, kurie apima:
- Vaistai
- Balioninė angioplastika arba perkutaniška vainikinių arterijų intervencija Ši terapija yra modernus pasirinkimas. Metodas naudoja balioninį kateterį, kad išplėstų užblokuotą vainikinę arteriją, išlaikydamas jos atvirumą su stentu, kad pagerintų kraujo tekėjimą. Šis požiūris yra idealus visų amžiaus grupių ir lyčių žmonėms dėl savo privalumų, tokių kaip mažas rizikos ir pooperacinio diskomforto lygis, greitas atsigavimas ir atvirkštinio širdies chirurgo operacijos išvengimas.
- Vainikinių arterijų šuntavimo operacija (CABG) Šis metodas anksčiau buvo pagrindinis gydymo būdas vainikinių arterijų ligai. Jis yra idealus pacientams, kurie nėra per seni ar per jauni. Vyresni pacientai yra didesnės rizikos dėl esamų būklių, lėtesnio atsigavimo ir jautrumo pooperacinėms problemoms. Kadangi šuntų gyvenimo trukmė vidutiniškai yra apie dešimt metų, operacija jauname amžiuje gali sukelti poreikį pakeisti šuntus, kas yra sudėtinga, rizikinga chirurginė procedūra.
Sudėtingų vainikinių arterijų ligų gydymo sunkumai
Sudėtingų vainikinių arterijų ligų gydymo sunkumai priklauso nuo sudėtingumo tipo, tai gali būti tiek sudėtingos kraujagyslių savybės, tiek paciento veiksnių sudėtingumas. Pavyzdžiui,
- Užsikimšimas kairiojo pagrindinio vainikinės arterijos: Gydymas šiai vainikinei lezionei yra sudėtingas dėl padidėjusių mirtingumo rizikos intervencijos metu, nes tai yra sritis, per kurią praeina beveik visas kairiojo skilvelio kraujo tiekimas. Todėl procedūra turėtų būti atliekama greitai ir tiksliai.
- Sunki vainikinių arterijų kalkėjimas: Kalkėjimas gali sukietinti vainikinę arteriją, potencialiai trukdydamas pagrindinės balioninės angioplastikos veiksmingumui ir padidindamas arterijos ar baliono plyšimo riziką procedūros metu. Šios problemos sprendimui gali prireikti specializuoto įrankio, vadinamo rotacine aterektomija arba rotablatoriumi. Šis prietaisas sumala kalkėmis padengtą apnašą vainikinėje arterijoje, padarydamas ją labiau pritaikytą vėlesnei balioninei angioplastikai ir stento įdėjimui.
- Visiškas užsikimšimas: Iššūkis gydant visišką užsikimšimą yra tai, kad trūksta žemėlapio užsikimšusios arterijos kursui. Gydytojams reikia pasitelkti savo įgūdžius, kad rastų proksimalinius ir distalinius užsikimšimo galus.
Prevencinės priemonės prieš širdies ligas ir sudėtingą vainikinių arterijų ligą
Širdies ligos ir sudėtinga vainikinių arterijų liga yra potencialiai gyvybei pavojingos būklės. Norint jų išvengti, reikėtų:
- Kontroliuoti mitybą: Atkreipti dėmesį į maisto pasirinkimus. Vengti kepto ar riebaus maisto, sumažinti kasdienį cukraus kaloringumą iki mažiau nei 10% viso kaloringumo ir rinktis maistingus, daug skaidulų turinčius patiekalus su viso grūdo produktais.
- Sportuoti bent 150 minučių per savaitę: Į savo rutiną įtraukti kardio pratimus penkias dienas per savaitę. Be to, du kartus per savaitę užsiimti lengvu svorių kilnojimu, kad išlaikytumėte raumenų tonusą ir užkirstumėte kelią raumenų praradimui.
- Vengti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą iki 100 gramų per savaitę.
- Reguliariai atlikti sveikatos patikras, kad stebėtumėte cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje bei įvertintumėte kitus galimus rizikos veiksnius.
- Reguliariai stebėti kraujospūdį, kad būtų galima nustatyti bet kokius nukrypimus.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
