Vėžio atsiradimas prostatoje vadinamas prostatos vėžiu. Vyrų prostata turi riešuto formos liauką, kuri gamina sėklos skystį, kuris maitina ir perneša spermatozoidus. Viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų tarp vyrų yra prostatos vėžys. Paprastai jis auga lėtai ir prasideda prostatos liaukoje, kuri gali ilgai nesukelti problemų.
Tam tikros prostatos vėžio rūšys auga lėtai ir gali reikėti nedidelių arba visai nereikėti gydymo. Kai kurios rūšys yra sunkios ir gali augti greitai. Anksti nustatytas prostatos vėžys turi didesnę sėkmingo gydymo tikimybę.
Kokie yra prostatos vėžio požymiai ir simptomai?
Ankstyvosiose stadijose prostatos vėžio požymiai ir simptomai gali nepasireikšti. Tačiau pažengusiose stadijose galite pastebėti šiuos požymius ir simptomus:
- Sunkumai šlapinantis.
- Silpna šlapimo srovė.
- Kraujas spermoje.
- Nedidelis skausmas dubens srityje.
- Skausmas kauluose.
- Vyrų seksualinė disfunkcija.
Kada reikia kreiptis į gydytoją
Jei pastebite bet kokius simptomus arba norite atlikti patikrą net jei simptomų nepastebite, rekomenduojama susitarti dėl vizito pas gydytoją. Kiekviena ligoninė gali turėti skirtingą požiūrį į prostatos vėžio patikros privalumus ir rizikas, todėl geriausia aptarti tai su gydytoju ir nuspręsti, kokia patikra jums tinkamiausia.
Kokios yra prostatos vėžio priežastys?
Prostatos vėžio priežastys išlieka neaiškios. Žinomas faktas, kad vėžys prasideda kai kai kurios ląstelės tampa nenormalios. Nenormalių ląstelių DNR mutuoja, jos dauginasi sparčiau nei įprastos ląstelės. Kitos ląstelės miršta, o nenormalios lieka gyvos ir toliau auga. Vėliau susikaupusios augančios nenormalios ląstelės gali plisti į artimiausius audinius ir metastazuoti į kitas kūno dalis.
Kokie yra prostatos vėžio rizikos faktoriai?
Kai kurie faktoriai, kurie gali padidinti prostatos vėžio riziką, yra šie:
- Amžius: Vyresnis amžius didina tikimybę susirgti prostatos vėžiu.
- Rasė: Tamsaus gymio asmenys turi didesnę prostatos vėžio riziką nei kitų rasių vyrai. Kodėl taip yra, dar nenustatyta, tačiau šioje rasėje vėžys yra agresyvesnis ir pažangesnis.
- Šeimos istorija: Jei artimi giminaičiai sergo prostatos vėžiu, jūsų rizika padidėja. Jei šeimos istorijoje yra BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos arba krūties vėžys, galite turėti didesnę prostatos vėžio riziką.
- Nutukimas: Jei esate nutukę ir nustatytas prostatos vėžys, jis gali būti pažangesnis ir sunkiau gydomas.
Kaip gydytojai diagnozuoja prostatos vėžį?
Prostatos vėžio patikra
Gali nežinoti, kad turi prostatos vėžį, kol jis nėra nustatytas. Gydytojai nerekomenduoja patikrų sveikiesiems be simptomų. Nors kai kurie gydytojai rekomenduoja prostatos vėžio patikrą, jei esate vyresni nei 50 metų arba turite rizikos faktorių. Gydytojas aptars konkrečią jūsų situaciją bei patikros naudą ir riziką. Kartu galite nuspręsti, ar patikra jums reikalinga. Prostatos vėžio patikra gali apimti:
- Skaitmeninė tiesiosios žarnos apžiūra (DRE): Gydytojas į jūsų tiesiąją žarną įkiša pirštą, esantį su pirštine ir lubrikantu, kad patikrintų prostatą. Jei nustatoma bet kokių netolydumų prostatoje, pvz., tekstūros, formos arba dydžio, gali prireikti daugiau tyrimų.
- Prostatams-specifiško antigeno (PSA) testas: Gydytojas gali norėti išanalizuoti medžiagą, kurią gamina prostatos liauka – prostatos-specifišką antigeną (PSA). Nedidelis PSA kiekis yra normalus, tačiau padidėjęs lygis gali reikšti prostatos uždegimą, padidėjimą ar net vėžį.
PSA testas kartu su DRE gali padėti anksčiau nustatyti prostatos vėžį. Skirtingi gydytojai gali naudoti skirtingus metodus vėžiui nustatyti.
Diagnozė
Jei DRE arba PSA testai rodo nenormalumus, gydytojas gali rekomenduoti tolesnius tyrimus, kad būtų nustatyta, ar yra vėžys. Tolesni tyrimai gali apimti:
- Transrektalinė ultragarsinė apžiūra: Jūsų gydytojas gali naudoti šį metodą tolesniam vertinimui. Į jūsų tiesiąją žarną įdedamas nedidelės apimties chirurginis instrumentas, panašus į cigarą, kuris naudoja garso bangas prostatos atvaizdams sukurti.
- Multiparametrinis magnetinio rezonanso vaizdavimas (mp-MRI): Rekomenduojama, jei PSA arba DRE rodo nenormalumus. Gerai atliekamas šis tyrimas leidžia nustatyti prostatos vėžį 60-80% tikslumu.
- Prostatos-specifinės membranos antigeno pozicionavimo emisininės tomografijos (PSMA PET) tyrimas: Šiuo metu tai jautriausias tyrimas, leidžiantis nustatyti prostatos vėžį ir nukreipti į tinkamą gydymą.
- Prostatos biopsija: Jei pirmieji tyrimo rezultatai rodo vėžį, gydytojas gali paimti prostatos audinio mėginius tolesnei diagnozei. Panaudojamas plonas adatas audinio mėginiui iš prostatos paimti ir analizuoti laboratorijoje.
- MRT fuzija: Šiuolaikinė medicina naudoja MRT fuziją, siekiant padėti prostatos biopsijai ir pagerinti vėžio nustatymo galimybes.
Ar prostatos vėžys agresyvus?
Biopsijai nustatant vėžį, gydytojas gali norėti įvertinti, kiek agresyvus yra vėžys. Gydytojas tikrins surinktą audinį, kad nustatytų, kiek daug vėžinių ląstelių skiriasi nuo kitų sveikų ląstelių. Didesnis laipsnis reiškia agresyvesnį vėžį, kuris gali greitai plisti. Šiame vertinime naudojamas Gleasono skalė, kuri įvertina prostatos vėžio ląsteles balais nuo 2 iki 10, kur 2 reiškia neagresyvų vėžį, o 10 – labai agresyvų. Dažniausiai balai būna nuo 6 iki 10, kur 6 reiškia mažiau agresyvu, 7 – vidutinio laipsnio vėžį, o 8-10 – aukšto laipsnio vėžį.
Vis labiau naudojami genomikos tyrimai vertinant vėžio rizikas ir aptikant agresyvius atvejus.
Kiek vėžys išplito
Gydytojas sieks nustatyti prostatos vėžio stadiją po diagnozės. Jei įtariama, kad jis išplito į kitas kūno dalis ar organus, jus gali rekomenduoti:
- Atlikti kaulų skenavimą.
- Pasirinkti ultragarso tyrimą.
- Naudotis kompiuterinės tomografijos (CT) tyrimu.
- Pasirinkti magnetinio rezonanso vaizdavimo (MRI) tyrimą.
- Naudotis prostatos-specifinės membranos antigeno positronų emisijos tomografijos (PSMA PET) tyrimu.
Remiantis šių tyrimų rezultatais, gydytojas gali nustatyti jūsų vėžio stadiją. Kiekviena vėžio stadija paprastai priskiriama romėniškais skaičiais nuo I iki IV. Mažiausios stadijos nurodo, kad vėžys lieka prostatoje. IV stadijoje vėžys išplito už prostatos ribų ir gali būti užkrėtęs kitas kūno dalis. Svarbu žinoti, kurioje stadijoje yra jūsų vėžys, kad gydytojas galėtų pasirinkti tinkamą gydymą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
