Sindromas Sjogren yra imuninės sistemos sutrikimas, sukeliantis akių ir burnos sausumą. Dažnai jis atsiranda kartu su kitomis imuninės sistemos ligomis, tokiomis kaip vilkligė ir reumatoidinis artritas. Dėl pažeistų gleivinių ir drėgmę išskiriančių liaukų akyse ir burnoje susidaro mažiau ašarų ir seilių. Ši būklė dažniausiai pasireiškia žmonėms, vyresniems nei 40 metų, ir dažniau pasitaiko moterims, tačiau gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Gydymo tikslas yra simptomų palengvinimas.
Simptomai
Pagrindiniai Sjogren sindromo simptomai yra:
- Sausos akys: Akys gali jausti deginimą, niežulį ar jaustis kaip sugrūdėtos.
- Sausa burna: Žmonės su šiuo sindromu gali jausti sunkumą nuryti ar kalbėti dėl burnoje jaučiamo sausumo.
Sindromas Sjogren taip pat gali sukelti kitus simptomus:
- Sausa oda
- Odos bėrimai
- Sąnarių skausmas, patinimas ir standumas
- Makšties sausumas
- Lėtinis sausas kosulys
- Ilgalaikis nuovargis
- Patinusios seilių liaukos, ypač už žandikaulio ir prie ausų
Priežastys
Sindromas Sjogren yra autoimuninė liga. Imuninė sistema neteisingai puola organizmo ląsteles ir audinius. Pirmiausia paveikiamos ašarų ir seilių liaukos. Taip pat gali būti pažeisti ir kiti kūno dalis, įskaitant: sąnarius, odą, skydliaukę, inkstus, kepenis, plaučius ir nervus.
Rizikos veiksniai
Sindromo Sjogren rizikos veiksniai gali apimti:
- Amžius: Žmonės, vyresni nei 40 metų, turi didesnę sindromo riziką.
- Lytis: Šis sindromas dažniau pasitaiko moterims.
- Reumatinės ligos: Žmonės su Sjogren sindromu dažnai serga reumatinėmis ligomis.
Komplikacijos
Dėl poveikio akims ir burnai, Sjogren sindromas gali sukelti šias komplikacijas:
- Matymo problemos: Sindromo sukeltas akių sausumas gali lemti šviesos jautrumą, matymo neryškumą ir ragenos pažeidimą.
- Mielių infekcijos: Burnos grybelinės infekcijos dažniau vystosi žmonėms su šiuo sindromu.
- Dantų kariesas: Sumažėjęs seilių kiekis lemia sumažėjusią burnoje esančių bakterijų apsaugą, dėl ko gali padidėti karieso rizika.
Sindromas Sjogren rečiau gali paveikti:
- Limfmazgius: Įskaitant limfomos ar limfmazgių vėžio riziką
- Plaučius, inkstus ar kepenis: Uždegimas gali sukelti plaučių, inkstų funkcijos sutrikimus, taip pat hepatitą ar cirozę kepenyse.
- Nervus: Žmonės su šiuo sindromu gali jausti nutirpimą, dilgčiojimą ir deginantį jausmą rankose ir pėdose.
Diagnozė
Diagnostikai gali būti sunkumų, nes Sjogren sindromo požymiai ir simptomai skiriasi tarp individų ir gali būti šalutinis kelių medikamentų poveikis.
Gydytojas, norėdamas diagnozuoti Sjogren sindromą, gali atlikti šiuos tyrimus:
- Kraujo tyrimai: Tikslas yra ieškoti uždegiminių būklių įrodymų, skirtingų kraujo ląstelių kiekių, antikūnų, būdingų šiam sindromui, ir kepenų bei inkstų problemų požymių.
- Akių tyrimai: Gydytojas gali atlikti Schirmer ašarų tyrimą, kad išmatuotų akių sausumą ir pažeistą rageną.
- Vaizdavimo tyrimai: Gydytojas gali naudoti vaizdavimo tyrimus, kad patikrintų seilių liaukų funkciją. Sialograma rodo seilių srauto kiekį į burną. Seilių scintigrafija rodo į organizmą suleisto radioaktyviojo preparato greitį pasiekiant visas seilių liaukas.
- Biopsija: Lūpų biopsija gali nustatyti uždegiminių ląstelių sankaupas.
Gydymas
Sindromo Sjogren gydymas priklauso nuo paveiktos kūno dalies. Kai kuriuos simptomus galima palengvinti akių lašais ar dažnai geriant vandenį. Vis dėlto kai kurie žmonės gali prireikti medicininio gydymo, įskaitant vaistus, chirurgines procedūras ir gyvenimo būdo bei namų gydymo pakeitimus.
- Vaistai: Gydytojas gali paskirti vaistus, kad padidintų seilių gamybą, sumažintų akių uždegimą, palengvintų specifines komplikacijas ar gydytų kitus susijusius simptomus.
- Chirurginės procedūros: Gydytojas gali rekomenduoti nedidelę procedūrą, skirtą ašarų latakams uždaryti, kad sumažintų akių sausumą.
Gyvenimo būdo ir namų gydymo pokyčiai
Gyvenimo būdo ir namų gydymo pokyčiai gali būti naudingi žmonėms su Sjogren sindromu.
- Sausų akių palengvinimui:
- Naudokite akių tepalą ar dirbtines ašaras tiek atskirai, tiek kartu.
- Padidinkite patalpų drėgmę.
- Sausos burnos palengvinimui:
- Meskite rūkyti.
- Vartokite daugiau skysčių.
- Venkite kavos ar alkoholio.
- Venkite rūgščių gėrimų, tokių kaip colas ir kai kurie sportiniai gėrimai.
- Aktyvinkite seilių srautą, pvz., kramtant becukrę gumą ar saldainius.
- Naudokite seilių pakaitalus.
- Naudokite nosies druskos purškalą.
- Venkite karšto vandens vonioje ar duše, kad išvengtumėte odos sausumo problemų.
- Švelniai nusausinkite odą rankšluosčiu vietoj trynimo.
- Drėkinkite visą odą, įskaitant veidą, kūną ir makštį.
- Naudokite gumines pirštines valydami indus ar namus.
- Rūpinkitės burnos sveikata: valykite dantis po kiekvieno valgio, atlikite dantų patikrinimą kas šešis mėnesius ir kasdien naudokite fluorido preparatus.
Pasiruošimas vizitui pas gydytoją
Prieš vizitą galite paruošti sąrašą, kuris apimtų:
- Simptomai, jų aprašymas
- Dabartinės ir praeities medicinos problemos tiek jūsų, tiek šeimos narių
- Vartojamų vaistų ir maisto papildų detalės
- Klausimai, kuriuos norėtumėte užduoti gydytojui
- Klausimai apie Sjogren sindromą, įskaitant:
- simptomų priežastis;
- tyrimai, kurie gali būti būtini;
- rekomenduojamas gydymas;
- simptomų pagerėjimo laikotarpis;
- ilgalaikės komplikacijos;
- kitos sveikatos būklės.
Gydymo metu gydytojas gali užduoti keletą klausimų, įskaitant informaciją apie:
- ar simptomai blogėja per dieną ar būnant lauke
- ar kyla lėtinės ligos, tokios kaip artritas ar aukštas kraujo spaudimas
- naujausių vartojamų vaistų istoriją
- šeimos narių, sergančių reumatoidiniu artritu, vilklige ar panašiomis ligomis, istoriją
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
