Inkstų navikų diagnostika ir gydymo pažanga

Inkstų navikų diagnostika ir gydymo pažanga

Inkstų navikai vis dažniau pasitaiko šiuolaikinėje visuomenėje dėl modernių diagnostinių radiologinių priemonių ir lengvesnės prieigos prie sveikatos patikrinimų. Dėl to šių navikų patikra ir diagnozė yra tikslesnės. Inkstų navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai. Tikslus inkstų navikų supratimas yra būtinas, siekiant užtikrinti tiksliausią ir veiksmingiausią gydymą.

Dažniausiai pasitaikantis gerybinis inkstų navikas yra inksto cista, kuri dažniausiai nėra pavojinga ir paprastai atsitiktinai aptinkama ultragarso tyrimo metu. Gydymas nėra būtinas, tačiau reikia periodiškai stebėti jos dydį ir sienelių lygumą, nes yra minimalios komplikacijų rizikos. Taip pat būtina įvertinti galimos paslėptos inkstų vėžio riziką.

Ultragarsinis tyrimas ir kompiuterinė tomografija gali atskirti keletą inkstų cistų tipų ir aiškiai identifikuoti naviką.

1-2 tipas: Lygios cistos. Inkstų vėžio rizika yra maža. Reikalinga periodinė stebėsena.

3-4 tipas: Šiurkščios cistos su sienelėmis. Inkstų vėžio rizika yra didelė. Būtina atlikti biopsiją arba chirurginį pašalinimą.

Dažnas gerybinis inkstų navikas yra angiomiolipoma (AML), susidedanti iš riebalų, kraujagyslių ir lygiųjų raumenų ląstelių. Šio tipo navikas dažniausiai lydi kraujagyslių plyšimu, kai jo dydis viršija 4 cm, kas sukelia pavojų ir komplikacijų. Todėl būtina gydyti jį mažinant arba chirurgiškai pašalinant. Jei navikas mažas, jo dydį reikia periodiškai stebėti ultragarsu.

Piktybiniai inkstų navikai arba „inkstų vėžys” yra retesni, palyginti su kitais vėžiais. Statistiškai būna 1,6 inkstų vėžio atvejo 100 000 žmonių. Ši liga dažniau pasitaiko vyrams nei moterims ir dažniausiai pasireiškia 50-70 metų pacientams. Nors inkstų vėžys nėra itin paplitęs, jis vis tiek yra pavojingas gyvybei, todėl svarbu apie jį žinoti daugiau.

Inkstų vėžio rizikos veiksniai

Inkstų vėžio rizikos veiksniai apima išvengiamus veiksnius, tokius kaip rūkymas, nutukimas ir aukštas kraujo spaudimas, bei neišvengiamą veiksnį – genetiką. Turintys tėvą, motiną, brolius ar seseris arba kitus giminaičius, sergančius vėžiu, turi didesnę riziką. Pastebėta, jog tam tikrų žolelių, tokių kaip Aristolochia rūšių, naudojimas gali sukelti vėžį, be to, ilgalaikis tam tikrų skausmą malšinančių vaistų naudojimas taip pat gali būti rizikos veiksnys.

Inkstų vėžio simptomai

Ankstyvos stadijos inkstų vėžys dažniausiai būna besimptomis, kol navikas žymiai padidėja. Pacientas jaus juosmens skausmą. Juosmens srityje bus randama guza. Kiti simptomai gali būti kraujas šlapime, apetito praradimas ir nepaaiškinamas svorio netekimas. Apytikriai pusė inkstų vėžio pacientų, vėžį aptinka per kasmetinius patikrinimus ar tyrimus dėl kitų sveikatos būklių, nesusijusių su inkstų vėžiu.

Diagnozė

Gydytojas atliks anamnezės tyrimą ir fizinį patikrinimą, kad įvertintų ligos sunkumą bei fizinę paciento būklę. Bus atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai, skirti įvertinti inkstų funkciją ir organizmo stiprumą. Galiausiai, naudojant kompiuterinę tomografiją (KT), bus atliekama efektyvesnė ir tikslesnė diagnozė.

Gydymas

Anksti diagnozuotas, invaziškas inkstų vėžys yra lengviau gydomas. Tinkamas gydymo būdas priklausys nuo naviko dydžio ir vėžio ląstelių plitimo. Chirurginis pašalinimas yra pagrindinis gydymo būdas, dažniausiai naudojamas beveik visais atvejais. Skirtingai nuo kitų vėžių, chemoterapija gydant inkstų vėžį nėra tokia efektyvi, kaip turėtų būti. Tačiau kiti nechirurginiai gydymo būdai, tokie kaip radioterapija ar medikamentai, dažnai naudojami vėlyvoje stadijoje, kur vėžio ląstelės plinta nuo inkstų.

Chirurgija yra vienintelis gydymas, kuris gali išgydyti 1-3 stadijos inkstų vėžį. Šiais laikais inkstų vėžio chirurgija yra labai pažangi ir efektyvi.

Inkstų vėžio chirurgijos principas yra pašalinti visus piktybinius navikus iš paciento. Tačiau pirmiausia būtina atlikti vertinimą. Jei piktybinis navikas yra mažas, reikia tik jį pašalinti ir susiūti inkstą. Jei guzas labai didelis, daugiau nei 4 cm, visas inkstas turi būti pašalintas. Žmogus turi 2 inkstus, ir jei vienas pašalinamas, žmogus gali išgyventi su kitu.

  • Atvira chirurgija yra tradicinis gydymo metodas, kai vėžys pašalinamas iš šonkaulių srities. Randas bus gana ilgas. Pacientas neteks daug kraujo, o po operacijos gali būti sunku kvėpuoti dėl skausmo šonkaulių srityje. Žaizda gali gyti lėtai, o tai lėtina atsigavimą. Atviros chirurgijos privalumas yra jos prieinamumas.
  • Laparoskopinė chirurgija apima laparoskopo įvedimą į pilvą inkstų chirurgijai atlikti. Bus sukurtas pneumoperitoniumas, suteikiantis erdvę operacijai. Šios rūšies chirurgijos privalumai yra mažas pjūvis, mažesnis kraujo netekimas, greitesnis atsigavimas ir maža pooperacinio skausmo tikimybė, nes inkstas gali būti pašalintas iš apatinio pilvo pjūvio.

Laproskopinėje chirurgijoje chirurgas turi turėti tam tikro lygio patirties. Skirtingai nuo įprastų žmogaus rankų, naudojamas prietaisas atrodys kaip pailga lazdelė. Be to, vaizdas bus rodomas monitoriuje, todėl turi būti nuolatinis rankų ir akių koordinavimas.

Prevencija

Kadangi inkstų vėžio priežastys vis dar nežinomos, neišgydoma ir liga. Tačiau sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti tikimybę susirgti vėžiu. Sveikos mitybos laikymasis ir reguliarus sportavimas gali padėti išvengti antsvorio ar nutukimo, kurie yra labai svarbūs inkstų vėžio rizikos veiksniai. Jei turite antsvorio ar nutukimą, galite numesti svorio ir išlaikyti sveiką svorį, reguliariai sportuodami ir laikydamiesi kalorijų kontrolės dietos.

Inkstų vėžio prognozė

Inkstų vėžio prognozė paprastai gerai reaguoja į gydymą. Jei inkstų vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, kai vėžio ląstelės dar yra tik inkstuose, jis gali būti išgydomas pašalinant dalį inksto arba visą, nes žmonės gali sveikai gyventi net su vienu inkstu. Apie trečdalis nustatytų inkstų vėžio pacientų diagnozuojami ankstyvoje stadijoje. Apie 65-90% pacientų gali išgyventi bent penkerius metus po ankstyvojo inkstų vėžio diagnozės. Daugelis pacientų gali gyventi ilgiau. Inkstų vėžio pacientų, sergančių invazišku vėžiu, gyvenimo trukmė nėra gera. Tik apie 40-70% pacientų, sergančių pažengusiu inkstų vėžiu, gali išgyventi bent penkerius metus nuo diagnozės. Jei inkstų vėžys pažengęs ir metastazavęs, tik apie 10% pacientų gali gyventi bent penkerius metus po diagnozės.

Kada kreiptis į gydytoją

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate skausmą, patinimą ar guzą inkstų srityje, kuris dažniausiai aptinkamas vienoje kūno pusėje, žemiau šonkaulių krašto. Be to, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei pastebite kraują šlapime. Nors tai gali būti nesusiję su inkstų vėžiu, tai gali būti dėl kitų, mažiau rimtų ligų, reikalaujančių gydymo, tokių kaip šlapimo takų infekcijos, inkstų akmenys, šlapimo pūslės akmenys arba urotelialiniai navikai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *