Dusulys arba pasunkėjęs kvėpavimas yra pojūtis, kai atrodo, jog įkvepiate nepakankamai oro į plaučius. Gali atsirasti krūtinės spaudimas, o kvėpuoti tampa sunkiau nei įprastai.
Dusulio rūšys
Ūminis dusulys
Ūminis dusulys dažniausiai trunka kelias valandas. Dažnos priežastys gali būti fizinis krūvis, nerimas, peršalimas, gripas, alergijos, pneumotoraksas arba rimtesnės sveikatos problemos, tokios kaip anafilaksija, plaučių embolija ar širdies infarktas.
Lėtinis dusulys
Lėtinis dusulys tęsiasi ilgiau nei 2–3 savaites. Tokį ilgalaikį pasunkėjusį kvėpavimą gali sukelti astma, širdies nepakankamumas, plaučių hipertenzija ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
Naktinis paroksizminis dusulys
Ši dusulio forma pasireiškia kvėpavimo sutrikimais miegant, dėl ko galite prabusti naktį.
Atsidūsėjimų dusulys
Jaučiate, kad į plaučius negalite įkvėpti pakankamai oro, todėl dažniau atsidūstate, bandydami palengvinti kvėpavimą.
Dusulio požymiai ir simptomai
- Sunku įkvėpti giliai
- Spaudimas krūtinėje
- Greitas širdies plakimas arba kvėpavimas
- Švokštimas
Kada kreiptis į gydytoją
Dusulys dažnai yra rimtos medicininės būklės požymis, todėl būtina nedelsiant atlikti tyrimus ir pradėti gydymą, ypač jei dusulys pasireiškia stipriai arba dažnai.
Būtina nedelsti ir vykti į artimiausią ligoninę, jeigu pasireiškia šie simptomai:
- Nepavyksta atgauti kvėpavimo ar sunku kvėpuoti, nors ilsitės jau 30 minučių
- Lūpos, oda arba nagai ima mėlynuoti
- Jaučiamas skausmas ar sunkumas krūtinėje
- Širdis plaka labai greitai
- Tinsta čiurnos arba pėdos
- Atsiranda švokštimas ar stridoras
- Kūno temperatūra smarkiai padidėjusi
Priežastys
Širdis ir plaučiai yra svarbiausi organai, aprūpinantys organizmą deguonimi. Sutrikus jų veiklai, gali sumažėti deguonies kiekis kraujyje arba kauptis per daug anglies dioksido. Dėl to tenka kvėpuoti giliau arba dažniau, norint padidinti deguonies patekimą ar pašalinti anglies dioksidą. Didesnis deguonies poreikis atsiranda intensyviai sportuojant ar esant aukštai virš jūros lygio.
Dusulį taip pat gali sukelti kvėpavimo takų dirginimas, ribotas plaučių judėjimas kvėpuojant, arba oro srauto pasipriešinimas dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo ar užsikimšimo.
Rizikos veiksniai
- Nerimas
- Mažakraujystė
- Širdies ir plaučių ligos
- Praeityje buvę kvėpavimo sutrikimai
- Rūkymas
- Kūno masės indeksas (KMI) virš 30
Diagnostika
- Ligos istorijos įvertinimas ir fizinis ištyrimas: tikrinami gyvybiniai rodikliai, kraujospūdis, kraujo deguonies kiekis, klausoma plaučių veiklos
- Plaučių rentgenograma arba kompiuterinė tomografija
- Kraujo tyrimai, siekiant nustatyti mažakraujystę ar kitas ligas
- Plaučių funkcijos tyrimai
- Kardiorespiracinio pajėgumo mėginys, leidžiantis įvertinti jūsų įkvėpto oro bei deguonies ir iškvėpto anglies dioksido kiekius
Gydymas
- Reguliari fizinė veikla gali pagerinti širdies ir plaučių darbą
- Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai gali padėti sumažinti nerimą, kuris gali būti dusulio priežastis
- Vaistai, tokie kaip bronchus plečiantys preparatai sergantiems astma ar LOPL, padeda sumažinti kvėpavimo takų susiaurėjimą. Kai kurie skausmą ir nerimą mažinantys vaistai taip pat gali palengvinti dusulį
- Deguonies terapija gali pagerinti kraujo prisotinimą deguonimi
Prevencija
- Laikykitės gydytojo paskirto gydymo plano, kuris gali apimti vaistus, fizinius ir kvėpavimo pratimus
- Venkite kvėpavimo takus dirginančių medžiagų, pavyzdžiui, cheminių medžiagų, dažų garų ar automobilių išmetamųjų dujų
- Atliekite kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimus
- Meskite rūkyti
- Rūpinkitės sveika kūno mase. Būkite patalpoje, kai oro tarša yra didelė, nes užterštas oras kenkia sveikata
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
