Abdominalinis kompartmeninis sindromas – tai reta ir labai pavojinga būklė, kai pilvo ertmėje staiga padidėja spaudimas. Ši situacija dažniausiai susidaro sunkiai sergantiems ligoniams, pavyzdžiui, po sudėtingų operacijų arba gydomiems intensyviosios terapijos skyriuje.
Kas yra abdominalinis kompartmeninis sindromas?
Šiuo terminu apibūdinama būklė, kai pilvo viduje esantis spaudimas viršija pavojingą ribą ir tampa grėsme vidaus organų darbui. Normaliems žmonėms pilvo spaudimas svyruoja tarp 0 ir 5 mmHg, o kritiškai sergantiems jis dažniausiai būna šiek tiek didesnis – iki 7 mmHg. Tačiau kai spaudimas pilvo viduje pakyla iki 12–20 mmHg, tai jau laikoma intraabdominaline hipertenzija. Pilvo kompartmeninis sindromas diagnostuojamas tuomet, kai spaudimas viršija 20 mmHg ir pradedamas fiksuoti organų funkcijų sutrikimas.
Šio sindromo metu vidaus organai nebegauna užtenkamai kraujo ir deguonies, o tai gali išprovokuoti daugybinį organų nepakankamumą bei netgi tapti mirtina. Būklė reikalauja itin greitos pagalbos.
Kodėl išsivysto abdominalinis kompartmeninis sindromas?
Pilvo kompartmeninis sindromas dažniausiai prasideda, kai dėl įvairių priežasčių pilvo ertmėje kaupiasi skysčiai arba vystosi tinimas, todėl auga spaudimas. Priežastys dažnai būna:
- Didelės apimties operacijos pilvo srityje
- Sunki pilvo infekcija
- Žarnų užsikimšimas
- Gausios intraveninės skysčių infuzijos (pvz., po traumos ar sergant sepsiu)
- Dideli nudegimai
- Masinė kraujo transfuzija
- Kasa uždegimas (pankreatitas)
- Pilvo aortos aneurizmos plyšimas
- Pilvo traumos
Simptomai
Pilvo kompartmeninis sindromas gali vystytis netikėtai, o aiškūs simptomai dažnai pasireiškia tada, kai būklė jau pažengusi. Dėl to labai svarbu atidžiai stebėti pacientus, kuriems rizika yra didelė. Įprasti požymiai gali būti:
- Labai paburkusi, kieta, įtempta pilvo sritis
- Pilvo skausmas
- Dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas
- Kritęs kraujospūdis
- Sumažėjęs šlapimo kiekis
Diagnostika
Tiksliai nustatyti šią būklę galima tik pamatuojant pilvo vidaus spaudimą. Diagnostikos metu gydytojas į šlapimtakį per šlaplę įveda ploną kateterį, prijungia jį prie skysčio maišelio ir įpila šiek tiek skysčių į pūslę. Taip matuojamas slėgis, kuris leidžia įvertinti pilvo spaudimo lygį. Ši procedūra dažnai kartojama, kad būtų galima stebėti situacijos pokyčius.
Be to, gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus – jie padeda nustatyti, ar nepažeisti vidaus organai, pavyzdžiui, inkstai. Taip pat naudojami vaizdiniai tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija), o deguonies prisotinimas matuojamas specialiu įrenginiu, užspaudžiamu ant piršto.
Gydymas
Pagrindinis efektyvus šio sindromo gydymo būdas – chirurginis pilvo atvėrimas (dekompresinė laparotomija). Atliekant tokią operaciją, chirurgas įpjauna pilvo sieną bei odą, taip sumažindamas spaudimą ir suteikdamas organams daugiau vietos. Po operacijos spaudimas paprastai krenta, tačiau iki visiškos normalizacijos gali praeiti kelios dienos, todėl pilvo žaizda dažnai užveriama tik iš dalies, o kartais gali reikėti kartotinės intervencijos.
Kaip galima sumažinti riziką?
Pilvo spaudimo didėjimą galima stengtis kontroliuoti ir be operacijos – ypač tuomet, kai spaudimas dar nepasiekė grėsmingos ribos. Tokie būdai apima:
- Sąmoningą kūno padėties keitimą, siekiant sumažinti spaudimą ir pagerinti komfortą
- Vandens pertekliaus šalinimą diuretikais
- Skysčių šalinimą iš pilvo naudojant specialų vamzdelį
- Žarnyno turinio pašalinimą, kad palengvėtų slėgis
- Skausmo mažinimą tinkamais vaistais
- Skysčių kiekio ribojimą pagal poreikį
Prognozė
Negydomas pilvo kompartmeninis sindromas dažniausiai baigiasi mirtimi – augantis spaudimas gali sustabdyti daugumos vidaus organų veiklą. Net ir pradėjus gydymą pernelyg vėlai, prognozė išlieka prasta. Tačiau anksti atpažinus ir suteikus pagalbą, galima pasveikti. Visgi atsigavimas po pradinės ligos dažnai užtrunka gerokai ilgiau – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
- Gali prireikti inkstų pakaitinės terapijos (dializės)
- Dažnai būtinas ilgesnis buvimas ligoninėje
- Tenka riboti skysčius arba naudoti diuretikus
- Reikalinga širdies veiklos ir kvėpavimo kontrolė
Kiekvienas atvejis – individualus, o atsigavimas priklauso nuo pagrindinės ligos ir žmogaus stiprybės.
