Abdominalinė epilepsija – tai reta epilepsijos forma, kai dažniausi simptomai susiję su virškinimo sistema: pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu. Šią būklę sukelia smegenų žievės veiklos sutrikimai, pasireiškiantys priepuoliais. Priepuoliai gali pasireikšti labai įvairiai – nuo trumpalaikio sąmonės praradimo iki nevaldomų raumenų traukulių.
Abdominalinė epilepsija: kuo pasireiškia?
Sergant abdominaline epilepsija, simptomų pobūdis ir stiprumas gali labai skirtis. Skirtingų priepuolių metu skaumas pilve gali būti vos juntamas arba itin stiprus, o šie epizodai kartais kartojasi net kelis kartus per parą. Priepuoliai gali būti lydimi įvairių virškinimo trakto ir nervų sistemos simptomų.
Ligai būdingi simptomai
- Pilvo skausmas (dažniausiai viršutinėje kairėje arba apatinėje dešinėje srityje) – nuo lengvo iki labai ryškaus
- Pykinimas ir vėmimas
- Raumenų traukuliai, nevaldomi kūno judesiai
- Trumpalaikis sąmonės netekimas
- Viduriavimas
- „Skruzdėlių bėgiojimo“ ar dilgčiojimo pojūčiai odoje
- Regos sutrikimai
- Orientacijos praradimas, sumišimas
- Nerimas
- Galvos skausmai
Po priepuolio gali būti jaučiamas didelis nuovargis, mieguistumas ar vangumas – tai vadinama pogrindiniu priepuolio laikotarpiu.
Kas sukelia abdominalinę epilepsiją?
Šią epilepsijos rūšį sukelia neįprasti smegenų elektrinės veiklos pliūpsniai smilkininėje srityje – tai dalis smegenų, esanti už ausų. Smegenys nuolat siunčia įvairius signalus kūnui, o šiame procese atsiradę trikdžiai iškreipia normalius signalus, todėl sutrinka įvairios organizmo funkcijos, įskaitant virškinimo sistemą. Tikslus šios ligos vystymosi mechanizmas vis dar nėra iki galo aiškus dėl retenybės.
Rizikos veiksniai
Dažniausiai abdominaline epilepsija serga vaikai, tačiau suaugusieji taip pat gali susidurti su šia problema. Tam tikros sveikatos būklės didina riziką susirgti:
- Smegenų navikai
- Galvos smegenų traumos
- Smegenų atrofija
- Neišsivysčiusios smegenų sritys
Galimos komplikacijos
Šis sutrikimas gali lemti mitybos nepakankamumą dėl nuolatinių virškinimo simptomų. Kaip ir kitų rūšių epilepsijos atveju, priepuoliai gali būti pavojingi dėl staigaus sąmonės netekimo – kyla rizika parkristi ir susižaloti. Ilgalaikėje perspektyvoje dažnos ir sunkiai prognozuojamos ligos apraiškos gali paveikti psichinę sveikatą, skatinti vienišumo jausmą, nerimą ar net depresiją.
Kaip nustatoma diagnozė?
Diagnozuodamas šį sutrikimą, gydytojas pirmiausia išklausys ligos istorijos, įvertins pagrindinius simptomus ir atliks ištyrimus. Vienas pagrindinių tyrimų – elektroencefalograma (EEG), leidžianti nustatyti patologinius elektrinius signalus smilkininėje smegenų dalyje. Šis tyrimas padeda atskirti epilepsiją nuo kitų ligų.
Dažnai norint atmesti kitas galimas priežastis, papildomai atliekami kraujo, pilvo ar smegenų vaizdiniai tyrimai.
Gydymo galimybės
Abdominalinei epilepsijai kontroliuoti dažniausiai skiriami priešepilepsiniai vaistai. Jei išbandžius kelis medikamentus efektas vis tiek nepakankamas, gydytojas gali siūlyti specializuotą chirurginį gydymą epilepsijos centruose.
Kreipimosi į specialistą priežastys
- Atsiranda naujų ar stiprėja jau pažįstami simptomai
- Patiriate gydymo sunkumų arba šalutinį poveikį
- Iškylus psichinės sveikatos sunkumams
Niekas taip gerai nepažįsta jūsų kūno kaip jūs pats, todėl svarbu nuolat stebėti savijautą ir pranešti gydytojui apie bet kokius pokyčius.
Ligos eiga ir perspektyvos
Gali prireikti šiek tiek laiko, kol bus nustatyta tiksli diagnozė – šios epilepsijos simptomai dažnai yra panašūs į kitų ligų požymius. Dažnai gydymą priešepilepsiniais vaistais pradedama dar iki galutinio patvirtinimo.
Daugeliui žmonių pavyksta mažinti priepuolių dažnį naudojant vaistus, tačiau kai kuriais atvejais jie nebūna pakankamai veiksmingi ir prireikia kitų gydymo metodų, pavyzdžiui, chirurginio gydymo.
Kaip atskirti abdominalinę epilepsiją nuo pilvo migrenos?
Nors pilvo migrena ir abdominalinė epilepsija turi panašių simptomų, šias būkles galima atskirti pagal priepuolių trukmę. Pilvo migrenos simptomai paprastai išlieka nuo valandos iki net trijų parų, tuo tarpu abdominalinės epilepsijos simptomai būna trumpalaikiai – trunka sekundes ar kelias minutes, rečiau ilgiau nei valandą.
Taip pat atliekant EEG tyrimą pilvo migrenos atveju nenustatoma smegenų elektrinės veiklos sutrikimų, o epilepsijos atvejais jie yra būdingi.
