Pilvo migrena – tai reta migrenos rūšis, kurios metu kartojasi epizodinis, vidutinio ar stipraus intensyvumo pilvo skausmas. Skrandžio ar bambos srityje juntama nemaloni būsena gali tęstis nuo vienos iki 72 valandų – dažniausiai apie 17 valandų. Skausmas dažnai toks stiprus, kad vaikas ar suaugęs žmogus tiesiog negali įprastai leisti dienos.
Kaip pasireiškia pilvo migrena?
Pilvo migrena labiausiai pažįstama iš vaikystės – dažniau susirgimai nustatomi mažiesiems iki 10 metų, bet kartais ji diagnozuojama ir suaugusiems. Dažnesnė ši liga tarp mergaičių ir moterų. Paprastai pirmieji simptomai pasirodo septynerių metų amžiuje.
Kai kurie žmonės su pilvo migrena vėliau gyvenime susiduria ir su įprasta migrena, o kartais šios dvi būklės sutampa ir pasireiškia vienu metu. Maždaug kas ketvirtas žmogus, patyręs pilvo migreną, ateityje susiduria su klasikine galvos migrena.
Kokie rizikos veiksniai?
Didelę reikšmę turi paveldimumas: jei bent vienas iš tėvų ar brolis/sesuo serga migrena, rizika stipriai padidėja – apie du trečdaliai vaikų, kuriems pasireiškia pilvo migrena, turi artimą giminaitį, kamuojamą migreninių galvos skausmų.
Psichologiniai sunkumai, tokie kaip nerimas ar nuotaikos sutrikimai, taip pat gali paskatinti tiek pilvo migreną, tiek įprastą migreną vaikystėje.
Skaičiuojama, kad apie 1–4% mokyklinio amžiaus vaikų patiria šią būklę, tačiau manoma, kad atvejų yra daugiau, nes liga lieka nediagnozuota dėl simptomų panašumo į kitus skrandžio sutrikimus.
Pilvo migrenos simptomai
Pagrindinis šios migrenos požymis – greitai prasidedantis ir staiga praeinantis pilvo skausmas. Dažniausiai skauda aplink bambą, skausmas gali būti vidutinio ar stipraus intensyvumo, bukas, maudžiantis ar spaudžiantis.
- Blyškumas
- Apetito stoka
- Pykinimas
- Vėmimas
- Galvos skausmas ar kiti migreniniai pojūčiai (padidėjęs jautrumas šviesai, garsui)
Priepuoliai trunka nuo kelių valandų iki trijų parų, o tarp jų vaikas ar suaugęs paprastai nejaučia jokių simptomų – laikotarpiai tarp atakų gali būti ilgi, net keli mėnesiai.
Kodėl atsiranda pilvo migrena?
Šiuo metu tikslios pilvo migrenos priežastys nėra aiškios. Mokslininkai mano, kad lemia padidėjęs nervų sistemos jautrumas – nervai, atsakingi už pojūčius pilvo srityje, reaguoja jautriau nei įprastai. Polinkį sukelia genetika, psichosocialiniai veiksniai bei aplinkos sąlygos.
Ligą dažnai išprovokuoja tam tikri veiksniai: jų metu organizme pasikeičia neurotransmiterių (pvz., serotonino) išsiskyrimas, kuris gali nulemti pilvo skausmą.
Kokie veiksniai skatina priepuolius?
Dirgikliai kiekvienam gali būti skirtingi, tačiau dažniausiai pilvo migrenos priepuoliai pasireiškia dėl:
- Streso namuose, mokykloje ar dėl emocinių sunkumų
- Miego trūkumo ar nereguliaraus miego ritmo
- Ilgai trunkančio nevalgymo
- Skysčių stygiaus (dehidratacijos)
- Keliavimo, judesio ligos
- Fizinio krūvio
- Tam tikrų produktų (sūrio, šokolado, citrusinių vaisių, dešros, produktų su skonio stiprikliais ar dažikliais)
- Daug (daugiau nei 200 mg) kofeino
- Stipriai mirksinčių ar žibančių šviesų
Kaip nustatoma diagnozė?
Pilvo migrena neretai būna sunki atpažinti, nes pilvo skausmą vaikui ar suaugusiajam gali sukelti daug įvairių sveikatos būklių. Mažesni vaikai dažnai net nelabai moka atskirti pilvo migrenos nuo paprasto skrandžio skausmo ir tiksliai apibūdinti savo pojūčių.
Nėra jokio specifinio kraujo tyrimo ar vaizdinės diagnostikos metodo, kuris galėtų tiksliai nustatyti pilvo migreną. Gydytojai remiasi simptomų aprašymu, ligos bei šeimos istorija. Dažnai atliks fizinę apžiūrą ir papildomus tyrimus (pvz., ultragarsą ar rentgeną), kad atmestų tokias ligas kaip ciklinis vėmimo sindromas, žarnyno uždegimai, pepsinės opos ar kiti virškinimo organų sutrikimai.
Gydymo galimybės
Pilvo migrena neišgydoma visiškai, todėl pagrindinis gydymo tikslas – išvengti priepuolių ir palengvinti simptomus jų metu.
Kaip išvengti pilvo migrenos priepuolių?
- Atpažinkite ir stenkitės išvengti konkrečių savo ar vaiko dirgiklių. Kartais padeda simptomų ir elgesio stebėjimo dienoraštis.
- Streso valdymas: lavinkite psichologinius įgūdžius, padeda kognityvinė elgesio terapija.
- Rūpinkitės gero miego įpročiais: nuolatinė miego rutina, kokybiškas poilsis stipriai sumažina riziką.
- Atsisakykite stipriai mirksinčių, žibančių šviesų.
- Išbraukite maisto produktus, kurie galėtų sukelti simptomus, ypač tuos, kuriuose daug skonio stipriklių, dažiklių ar glutamato.
- Venkite ilgo nevalgymo, dehidratacijos ir judesio ligos veiksnių keliaujant.
Vaistai pilvo migrenai gydyti
Konkretus medikamentinis gydymas pilvo migrenai oficialiai nėra patvirtintas, tačiau kai kurie vaistai, paprastai naudojami migrenos prevencijai, gali būti paskiriami „už etiketes ribų“.
- Profilaktikai gali būti skiriamas ciproheptadinas, pizotifenas, propranololis ar flunarizinas – šie vaistai įprastai padeda ir galvos migrenai.
- Priepuolio metu rekomenduojama ilsėtis ramioje, tamsioje vietoje, švelniai vėsinti pilvą. Gydytojas pagal situaciją gali skirti vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno), vaistų nuo pykinimo ar triptanų (serotonino receptorių agonistų).
Kokia ligos eiga?
Dažniausiai vaikai, augantys su pilvo migrena, pasiekę paauglystę ar brandesnį amžių šios būklės nebejaučia. Apie 60% jaunuolių prasidėjus paauglystei išauga iš priepuolių. Tačiau daugumai iš jų (apie 70% atvejų) vėliau išsivysto tikroji migrena su galvos skausmais.
Kasdieniai patarimai šeimai
Nuolatinis pilvo skausmas vaikui kelia nemažai įtampos ir gali paveikti tiek mokslus, tiek socialinį gyvenimą. Svarbu nuoširdžiai tikėti vaiko nusiskundimais, ieškoti pagalbos, kalbėtis su gydytoju apie aptiktus simptomus ir ypač paminėti šeimos istoriją, jei kas nors sirgo migrena.
Laiku reaguokite į simptomus: jei vaikas per vieną priepuolį ima dažnai vemti, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju – gali prireikti gydymo ligoninėje, kad būtų išvengta dehidratacijos ar kitų komplikacijų. Stebint priepuolius ir vengiant žinomų dirgiklių, galima sumažinti ligos poveikį kasdienybei ir pagerinti vaiko gyvenimo kokybę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
