Akanthamoebinės keratito simptomai, gydymas ir profilaktika

Acanthamoeba infekcija yra reta, bet itin pavojinga akies liga, kurią sukelia vienaląstis organizmas – akantamėba. Ši liga dažniausiai paveikia akies rageną – skaidrų išorinį akies sluoksnį. Negydoma infekcija gali stipriai pažeisti regėjimą ir net tapti aklumo priežastimi. Susirgus svarbu kuo skubiau pradėti gydymą, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų.

Kas yra akantamėbinis keratitas

Akantamėbinis keratitas – tai ragenos uždegimas, kurį sukelia akantamėba. Šią būklę kartais vadina „amebiniu keratitu“. Liga dažniausiai paveikia vieną akį, bet retais atvejais gali išplisti ir į abi. Infekcija pradžioje apima tik išorinį ragenos sluoksnį, tačiau intensyvėjant gali pažeisti ir gilesnius audinius.

Akantamėba – tai vienaląstis organizmas, panašus į bakterijas, bet sudėtingesnės sandaros. Ji gali egzistuoti dviem pavidalais: aktyvia, judria forma ir apsaugine cista su tvirtu išoriniu sluoksniu. Šios cistos itin atsparios nepalankioms sąlygoms: dideliems temperatūrų svyravimams, maisto ir vandens trūkumui, cheminėms medžiagoms, ultravioletiniams spinduliams. Cistų forma aplinkoje gali išlikti net iki 20 metų.

Ligos paplitimas

Sergamumas akantamėbiniu keratitu yra labai mažas. Dažniausiai liga išsivysto kontaktinių lęšių nešiotojams, tačiau pasitaiko ir kitais atvejais. Kontaktinius lęšius dėvintys asmenys sudaro didžiąją dalį šios infekcijos atvejų.

Akantamėbinio keratito simptomai

Ligos simptomai atsiranda tada, kai aktyvi akantamėbos forma patenka į rageną. Jie paprastai kinta – būklė gali kartais pagerėti, tačiau vėliau vėl pablogėti.

  • Aštrus, stiprus akies skausmas
  • Jaudimas, tarsi akyje būtų svetimkūnis (nors nieko nematyti ir skalavimas nepadeda)
  • Padidėjęs ašarojimas
  • Šviesos baimė arba jautrumas šviesai
  • Akies paraudimas, dirginimas
  • Ragenos drumstumas, „nešvari“ ar žiedu apsupta ragena
  • Matymo neryškumas arba stipriai apribotas regėjimas (būdinga pažengusioms stadijoms)

Kas sukelia akantamėbinį keratitą

Pagrindiniai šios infekcijos kaltininkai – dvi akantamėbos rūšys. Liga yra užkrečiama (t. y. ją galima „pasigauti“ iš aplinkos), tačiau nėra tiesiogiai perduodama nuo žmogaus žmogui.

  • Kontaktiniai lęšiai. Daugiau nei 90 % atvejų kyla būtent dėl netinkamos lęšių priežiūros: jie nešiojami per ilgai, nevalomi, laikomi ar skalaujami vandeniu, naudojami baseine ar duše, o kartais užsikrėsti galima ir per nešvarius lęšių dėklus ar skysčius.
  • Užterštas vanduo. Akantamėbos lengvai gyvena vandenyje, net dezinfekuotose baseinuose ar buteliuose vandens ne visada yra pakankamas kiekis chloro. Todėl kontaktinių lęšių negalima kontaktuoti su vandeniu.
  • Akies sužalojimai. Įbrėžimai ar kita ragena pažeidžianti trauma sudaro „vartus“ akantamėbai patekti į audinius.

Kartais infekcijos rizika padidėja, jei anksčiau buvote susirgę akies liga arba jūsų imuninė sistema susilpnėjusi.

Galimos komplikacijos

  • Regos praradimas – stipriai pažeista ragena gali visiškai ar iš dalies užtemdyti regėjimą.
  • Ligos atsinaujinimas – cistos ragenoje gali ilgą laiką išlikti aktyvios, todėl liga gali atsinaujinti po mėnesių ar net metų.
  • Trukdžiai kasdienybei – nuolatinis skausmas, diskomfortas ir regėjimo sutrikimai apsunkina darbą, laisvalaikį, bendravimą su šeima.
  • Sunkiais atvejais išsivysto papildomos akių ligos – glaukoma, katarakta, ragenos išorinės dalies pažeidimai ar net akies rainelės atrofija.

Diagnozavimas

Akantamėbinio keratito diagnozė dažnai vėluoja, nes simptomai primena labiau paplitusias virusines ar bakterines akių infekcijas. Dažnai iš pradžių taikomas įprastinis gydymas, o jei jis neveiksmingas – įtariama ši reta liga. Diagnozei patvirtinti akių gydytojas atlieka apžiūrą ir vertina jūsų simptomus.

Patvirtinant diagnozę gali būti atliekami ragenos paviršiaus nubraukimai arba audinio mėginių tyrimai, kurie leidžia nustatyti, ar ragenoje yra akantamėbų. Tai invazinės, bet būtinos procedūros. Paprastai jos nesukelia ilgalaikio diskomforto, nes ragena greitai gyja.

Gydymo būdai

Gydymas visada pradedamas vaistais – dažniausiai specialiais antiseptiniais lašais (pvz., chlorheksidinu ar poliheksanidu). Akantamėbos aktyvi forma jautri daugeliui vaistų, tačiau cistos yra gerokai atsparesnės. Kai kuriais atvejais prireikia sudėtinio gydymo ir individualiai parinktų vaistų.

Apie 40 % ligos atvejų vaistai neveikia pakankamai stipriai, todėl gali būti taikomas chirurginis gydymas:

  • Ragenos išorinio sluoksnio pašalinimas, siekiant pašalinti gyvybingas amebas ir palengvinti vaistų patekimą į gilesnius sluoksnius.
  • Apsauginiai tvarsčiai ar membraniniai persodinimai akies gijimui palengvinti.
  • Ragenos persodinimas (keratoplastika) – kai kitų priemonių nebeužtenka, gali būti pašalinama pažeista ragena ir persodinamas naujas audinys.

Kaip apsisaugoti nuo ligos

  • Visada laikykitės nurodymų, kaip teisingai nešioti, valyti bei laikyti kontaktinius lęšius. Niekada nenaudokite vandens (net ir virinto) jų priežiūrai.
  • Lęšių nelaikykite per naktį ar baseine, dušo metu ir laikykitės higienos reikalavimų lęšių ir dėklų priežiūrai – klauskite savo gydytojo.
  • Užsikrėtus akies infekcija visą laiką keiskite lęšius ir jų dėklą, venkite pakartotinio naudojimo.
  • Neleiskite vandeniui tiesiogiai patekti į akis – jei reikia sudrėkinti akis, naudokite specialius akių lašus.
  • Jei turite silpną imuninę sistemą ar akies sužeidimų, venkite rizikingų situacijų, kurios gali paskatinti infekciją.
  • Naudokite akinius ar kitas apsaugos priemones, jei gresia akies traumos darže, statybose ar kitokių pavojingų situacijų metu.

Prognozė ir gyvenimo kokybė

Akantamėbinis keratitas dažnai sukelia stipresnį skausmą, nei galėtumėte tikėtis pagal išorinius požymius. Svarbiausia – nelaukti ir nedelsti su gydymu. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė visiškai išgyti ir išsaugoti regėjimą.

Nepamirškite laikytis visų gydytojo nurodymų, nes priešingu atveju cistinė forma gali likti ragenoje ir sukelti ligos atsinaujinimą ateityje. Daug laiko negydant galima sulaukti rimtų komplikacijų, įskaitant ir regėjimo netekimą.

Prognozė tampa palankesnė, jei gydymas pradedamas ne vėliau kaip per tris savaites nuo pirmųjų simptomų. Jei simptomai tęsiasi keletą dienų, būtinai pasitarkite su akių gydytoju. Laiku atpažinus ir pradėjus gydyti šią būklę, dažniausiai galima išvengti sunkiausių pasekmių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *